Skandalingas Kataro kelias pasaulio futbolo čempionato link: paslaptingose machinacijose – net valstybių vadovai

Reikšmingiausia diena šiuolaikinio futbolo istorijoje baigėsi milžiniška korupcijos dėme suteptais konkurso rezultatais, suteikusiais teisę organizuoti 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą Katare, iki kurio pradžios – viena diena. Kokiu būdu ir kas iš tiesų priimė istorinį sprendimą?

2022 m. pasaulio vyrų futbolo čempionatas Katare, Doha.<br>Dpa/Scanpix nuotr.
2022 m. pasaulio vyrų futbolo čempionatas Katare, Doha.<br>Dpa/Scanpix nuotr.
Kataro sostinė Doha.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kataro sostinė Doha.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kataro sostinė Doha.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Kataro sostinė Doha.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Buvęs FIFA prezidentas S.Blatteris ir Rusijos prezidentas V. Putinas, 2010 m.<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Buvęs FIFA prezidentas S.Blatteris ir Rusijos prezidentas V. Putinas, 2010 m.<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
D. Beckhamas Katare.<br>AFP/Scanpix nuotr.
D. Beckhamas Katare.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 19, 2022, 5:16 PM, atnaujinta Nov 19, 2022, 5:17 PM

Dėl aplink kilusio triukšmo, susijusio su žmogaus teisių pažeidimais, darbuotojų mirtimis, pastangomis gelbėti savo įvaizdį ir kitais dalykais, lengva pamiršti, apie ką iš tikrųjų yra „Kataras 2022“. Pamatinė žinia, kuri yra šio pasaulinio futbolo festivalio esmė, žinoma, yra korupcija, rašo „The Guardian“.

Komiteto nariai, gyvenantys iš svetimų pinigų. Pinigai, skirti plėtrai, kuri niekada nebuvo vystoma. Riebus, drėgnas rankos paspaudimas, virtęs televizijos teisių sutartimi. FIFA žiemos pasaulio futbolo čempionatui prasidedant jau rytoj – pats laikas apsvarstyti, kaip Kataras gavo teisę organizuoti didžiausią pasaulyje futbolo renginį.

Šioje vietoje būtina svarbi išlyga. Nėra jokios įrodymų grandinės, siejančios patį Katarą su kokia nors korupcija užtikrinant jo sėkmę pasaulio futbolo čempionato konkurse. Kataro aukščiausiasis vykdymo komitetas visada griežtai neigė bet kokį dalyvavimą įtartinuose sandoriuose. Ir teisingai – dvejus metus trukęs FIFA etikos komiteto tyrimas nenustatė jokių reikšmingų abejonių.

Iš tikrųjų tiek Kataras, tiek Rusija gali pagrįstai teigti, kad jiems nepasisekė, nes iš visų pusių juos užpuolė svetima korupcija ir jie buvo priversti veikti šioje blogos reputacijos ir rūgščių vynuogių aplinkoje. Net jei laimingo atsitiktinumo dėka šioje aplinkoje priimti sprendimai taip pat atitiko abiejų šalių interesus.

Bet kokiu atveju „Kataras 2022“ išlieka įvykiu, kurį nuo pat pradžių aptemdė didžiulis korupcijos pliūpsnis tarp FIFA vykdomojo komiteto narių ir lemiamų veikėjų už balsavimo salės ribų. Beveik visi jie fiziškai dalyvavo priimant sprendimą 2010 m. gruodžio 2 d. Ciuriche, FIFA rūmų Messe salėje, turbūt pačią svarbiausią dieną šiuolaikinio futbolo istorijoje, apie kurią ateities istorikai neabejotinai išgaus spalvotų detalių, kai rengs studiją apie 21-ojo amžiaus pradžios anglies karus.

Stalas, prie kurio sedėjo daugybė verslininkų, politikų ir aferistų, vis dar vertinamas dvejopai. Tuo tarpu FIFA būstinė keistai nesibodi savo paslaptingos estetikos. Kokia organizacija renkasi matines juodas sienas ir tamsintus stiklus, belangę posėdžių salę rūsyje, sukurdama nepajudinamą pojūtį, kad visų pirma tai yra slėptuvė?

Pasiūlymų priėmimo dieną visas pastatas buvo apimtas prašmatnaus renginio spindesio, jame sklandė gandai, kalbos apie balsavimus ir duotus pažadus. Verdikto paskelbimo terminas žavingai pasislinko. Galiausiai viso pasaulio žiniasklaidos atstovai spietėsi į būrį ir buvo pasiruošę susigrūsti į likusias spindinčios salės vietas.

Nuo pat pradžių ten vyko įdomūs dalykai. Pirmasis anglų nerimo drebulys kilo pamačius Davidą Beckhamą, kuris priekyje gūžčiojo pečiais ir atrodė liūdnas.

Kai kurie pasakytų, kad tai ironiška, turint omenyje tai, kad pats D.Beckhamas vėliau tapo labai suinteresuotas Persijos įlankos regiono futbolo sėkme: jo ryšiai su Saudo Arabija bei šimtamilijoninio kontrakto pasirašymas tampant „Kataro 2022“ ambasadoriumi (kiekvienas žmogus turi savo kainą. D.Beckhamas bent jau gana konkrečiai nurodo savąją).

Scenoje buvo nepaprastas vaizdas, kai ilgametis FIFA prezidentas Seppas Blatteris, čiupinėjo ir glostė blizgantį trofėjų, regis, net tą akimirką žinodamas, kad tai taip pat savotiškas atsisveikinimas.

Ir visoje salėje buvo matyti, kad čia ateina visi. Štai Billas Clintonas atrodo mandagiai suglumęs. Štai Romanas Abramovičius, ne iš tų žmonių, kurie dalyvautų vokų atplėšimo konkurse, kai yra tikimybė, kad jų turinys gali būti netikėtas. Štai Morganas Freemanas, Lordų rūmų narys Sebastianas Coe ir Australijos modelis Elle Macpherson.

Po paskelbimo Borisą Johnsoną buvo galima išvysti besišnekučiuojantį ir liūdnai murmantį apie už susitarimų slypinčius slaptus sandėrius. Įspūdingiausias buvo Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pasirodymas – jis vienas išėjo į scenos centrą, ir pasipuošęs bei gūžčiodamas pečiais atsakinėjo į susirinkusios sporto spaudos klausimus.

V.Putinas anksčiau sakė nedalyvausiantis, „kad jie galėtų priimti sprendimą be jokio spaudimo iš išorės“, ir tai tikriausiai buvo jo gudraus humoro pavyzdys.

Kas iš tikrųjų čia įvyko? Pagrindiniai faktai yra pakankamai stulbinantys. Per kelerius metus 16 iš 22 šioje salėje dalyvavusių balsavimo teisę turinčių vykdomojo komiteto narių buvo susiję su įtariama korupcija ar bloga praktika arba dėl jų buvo atliekami tyrimai.

Reikšmingiausias įvykis buvo 2015 m. areštai Šveicarijoje ir po to vykęs tyrimas. Federalinis tyrimų biuras (FTB) pateikė 47 kaltinimus įvairiems futbolo veikėjams. Julio Grondona, 26 metus dirbęs FIFA vadovu, mirė 2014 m., o jo seni bičiuliai saugiai užkrovė jam kaltę. JAV teisingumo departamento pagrindinis įtariamasis tebėra 79 metų Jackas Warneris, vis dar besiverčiantis savo verslu Trinidade.

Brazilijos tyrėjams pavyko pričiupti ilgametį Brazilijos futbolo konfederacijos prezidentą Ricardo Teixeirą, bet jie taip ir nerado reikiamo siūlo, kad išnarpliotų likusią dalį. 2012 m. liepą Šveicarijos prokuroro ataskaitoje atskleista, kad R.Teixeirai dirbant FIFA vykdomajame komitete jis ir jo buvęs uošvis Joao Havelange'as paėmė daugiau kaip 41 mln. JAV dolerių kyšių, susijusių su Pasaulio futbolo čempionato rinkodaros teisių suteikimu.

„Garcia ataskaitos“ taip pat pateikė stulbinančių detalių, ypač apie Anglijos pasiūlymą pateikusią komandą ir jos ryšius su J.Warneriu.

Daugiau įvykių paaiškėjo ne tik per nutekėjusią informaciją, bet ir per žiniasklaidą bei neskaidrius FIFA tyrimus. Daugelyje šių įvykių galima įžvelgti tam tikrą aiškinimosi mechanizmą, kai FIFA naudojasi praeities nusižengimais, kad atsikratytų savo vadovybės. Kartais atrodo, tarsi būtų dėliojama korumpuočiausia pasaulyje dėlionė, bet visada pasigendama pagrindinės puzlės dalelės.

Ir galiausiai sunku negrįžti į minėtą lemtingąjį kambarį. Visgi pagrindiniai šio dvigubo pasaulio futbolo čempionato paraiškos spektaklio veikėjai buvo S.Blatteris, Michelis Platini, Rusijos paraiškos vadovas Vitalijus Mutko, Azijos futbolo konfederacijos prezidentas iš Kataro Mohammedas bin Hammamas, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir V.Putinas.

Šiuo metu S.Blatteriui, M.Platini ir M. bin Hammamui yra uždrausta dalyvauti futbolo varžybose; N.Sarkozy buvo nuteistas už korupciją; V.Mutko buvo įtrauktas į valstybės remiamą dopingo skandalą; o V.Putinas vykdo žiaurų sausumos karą Ukrainoje.

Ir vis dėlto visos šios negandos niekada iš tiesų nepalietė Kataro, kuris iš esmės lieka nekaltas, tik stebėtojas, stebintis kaltinimus kitiems. Tačiau kai kurioms su šia šalimi siejamoms asmenybėms buvo pareikšti įspūdingi kaltinimai.

2011 m. laikraštis „Sunday Times“ išspausdino istoriją, kurioje teigiama, kad M. bin Hammamas per 10 slaptų fondų sumokėjo 5 mln. JAV dolerių.

Buvo teigiama, kad M. bin Hammamas rengė iškilmingus susitikimus, kuriuose buvo dalijami grynieji. Įtariama, kad jis pervedė 1,6 mln. dolerių į J.Warnerio kontroliuojamą banko sąskaitą, pusę šios sumos – prieš balsavimą dėl Pasaulio futbolo čempionato vietos. Taip pat įtariama, kad jis sumokėjo Somalio futbolo federacijai 100 000 dolerių per savo dukters banko sąskaitą.

M. bin Hammamui buvo uždrausta visam gyvenimui dalyvauti futbolo varžybose, paskui draudimas buvo panaikintas, o po to – vėl atnaujintas. Tačiau 73-ejų buvęs Azijos futbolo konfederacijos prezidentas Dohoje laikomas didvyriu.

2019 m. pasirodė įtarimų, kad FIFA pasinaudojo 400 mln. dolerių vertės teisių sandoriu su Kataro valstybine televizija „Al Jazeera“, kuris buvo pasiūlytas likus vos 21 dienai iki sprendimo dėl turnyro vietos priėmimo, o Kataro sėkmės atveju buvo numatyta papildoma 100 mln. dolerių suma.

FIFA neigia, kad tai turėjo esminės reikšmės priimant bet kokį sprendimą. „Garcia ataskaitoje“ atskleista, kad ispanų verslininkas, buvęs „FC Barcelona“ prezidentas Sandro Rosellas, kuris buvo susijęs su Kataru, atliko 1,45 mln. eurų mokėjimą į tuomet 10 metų R.Teixeiros dukters banko sąskaitą.

S.Rosellas prieš tai buvo išsiuntęs elektroninį laišką savo kontaktiniam asmeniui iš Kataro, kuriame žadėjo: „Tai reiškia, kad galėsiu investuoti šiuos pinigus savo interesams, kurie, tikiuosi, pagaliau taps ir jūsiškiais.“ Tačiau ką tai reiškia? Ar tai ką nors reiškia?

Buvo užsiminta apie pelningus draugiškus susitarimus, apie Kataro dujų sandorius, apie finansuojamus projektus, apie tai, kad FIFA vykdomojo komiteto narys belgas Michelis D'Hooghe buvo „sukompromituotas“, pasiūlius jo sūnui darbą Kataro akademijoje „Aspire Academy“.

Be to, dar vienas svarbus to pasiūlymo laikotarpio įvykis – 2010 m. lapkričio mėn. pietūs Eliziejaus rūmuose, per kuriuos tuometis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy priėmė M.Platini ir Kataro emyrą. Maždaug tuo metu M.Platini pakeitė savo balsą ir balsavo už Katarą. Jis neigia, kad šie du įvykiai buvo susiję.

Vėliau emyro vyriausybė išpirko Prancūzijos sostinės futbolo klubą „Paris Saint-Germain“, padidino Prancūzijos žiniasklaidos grupės akcijų paketą ir išpirko Prancūzijos futbolo teises. Nuo to laiko Prancūzija palaiko produktyvius komercinius santykius su Kataru. Tačiau, vėlgi, visos suinteresuotos šalys neigia bet kokį ryšį.

Galiausiai apima jausmas, kad viskas, ką iš tikrųjų turime, yra kažko aidas, putos pakraščiuose. Nepaisant skausmo, išlaidų ir karščio tame kambaryje Ciuriche, apsivalymas nuo senųjų susitepusių futbolo pasaulio grandų nesugebėjo išjudinti mašinos, esančios viso to centre.

Šveicarijos valdžios institucijos tyrė ir dabartinį FIFA prezidentą Gianni Infantino dėl galimo nusikalstamo nusižengimo įtariant korupcija, tačiau šis procesas, atrodo, sustojo ir net visiškai sustingo. Šiuo metu jis gyvena Katare, arčiau tikrųjų reikalų. Dėl žaidimo, dėl pasaulio, kaip teigia pačios valdymo institucijos šūkis. FIFA galiausiai gaus įprastą 3 mlrd. dolerių pasaulio čempionato pelną.

Kataras galės surengti įspūdingą reginį ir parodyti savo veidą pasaulio kameroms. Kaip visada, keičiasi tik žaidėjai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.