Renginio metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Linas Obcarskas pristatė Vyriausybės indėlį į futbolo infrastruktūrą šalyje, kuri, pasak jo, sudarė 43,5 mln. eurų, 2020–2023 metų laikotarpiu.
„2020–2023 metais ministerijos, bet turbūt teisingiau sakyti Vyriausybės indėlis į futbolo infrastruktūrą buvo apie 43,5 mln. eurų.
Tai sudarė Valstybės investicijų programos objektai – 26 mln. eurų, nes valstybė vykdo sporto infrastruktūros objektų plėtotės programą.
Sporto rėmimo fondo lėšos, tai atnaujinami mažesni sporto infrastruktūros projektai, kur atnaujinami futbolo laukai, aikštynai ir per šį laikotarpį skirta 5,7 mln. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdoma 31–o futbolo aikštyno atnaujinimo programa, per tris metus numatyta atnaujinimui 11,8 mln. eurų“, – Kaune vykstančiame futbolo forume teigė L. Obcarskas.
Viceministras aiškino, kad kai kurie įvykdyti projektai, turėjo skausmingą ir ilgą istoriją bei ilgai užtruko, tačiau UEFA 2–os kategorijos stadionai Jonavoje, Druskininkuose ir Kėdainiuose buvo pastatyti. Taip pat, L. Obcarskas tikino, kad į šeštadienį atidaromam Kauno Dariaus ir Girėno stadionui, Vyriausybė skyrė 9,8 mln. eurų.
„Šiandien atidaromas Dariaus ir Girėno stadionas, atitinkantis UEFA ketvirtą kategoriją, 15 tūkst. žiūrovų galėtų stebėti futbolą, valstybės investicijos šioje vietoje 9,8 mln. eurų.
Stadiono bendra vertė yra 43 mln. eurų. Visi objektai, kuriuos minėjau, yra tik Vyriausybės dalis. Savivaldybių dalis kartais dvigubai, trigubai ar keturgubai didesnė, negu pateikti skaičiai iš valstybės pusės“, – sakė viceministras.
L. Obcarskas tvirtino, kad valstybės investicijų programoje yra patvirtinti 5–i dengti pilnų matmenų futbolo ir regbio maniežai, numatyti Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Kauno rajone. Anot viceministro, Valstybė tam numatė skirti 8 mln. eurų.
„Tikrai žinome, kad pastatyti šią infrastuktūrą kainuos apie 35–40 mln. eurų. Reiškia savivaldybės yra nusiteikę investuoti į futbolą, futbolo infrastruktūrą, tokias reikšmingas lėšas“, – aiškino jis.
Viceministras taip pat tikino, kad prieš mėnesį UEFA buvo pristatytas ir Vilniuje planuojamas statyti Nacionalinis stadionas. Jis aiškino, kad UEFA davė pastabų, į kurias projektuotojai atsižvelgs prieš prasidedant statybos darbams.
„Bus statomas futbolo stadionas, trys aikštės ir dar vienas UEFA 2 kategorijos stadionas, pritaikytas taip pat lengvajai atletikai.
Numatoma, kad jis per tris metus startuos, nes parinktas tvarus finansavimo šaltinis, stato koncesininkas, užtruko dokumentų parengimas, bet viskas dabar vyksta sklandžiai, vyksta statybinės aikštelės parengimas, projektavimo darbai ir pavasarį startuoti pagrindinė statyba“, – sakė L. Obcarskas.
Buvęs nacionalinės rinktinės treneris kritikavo ministerija už mažą futbolo finansavimą
Forume dalyvaujantis buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas kėlė klausimą Švietimo ministerijai, koks yra jos biudžetas ir ar dalis, skiriama futbolui, yra pakankama.
Švietimo viceministras tvirtino, kad sporto biudžetas yra apie 65 mln. eurų.
„Sporto infrastruktūrai kiekvienais metais valstybės investicijų programoje skiriama apytiksliai 10 mln. eurų. Pats ministerijos biudžetas sudaro virš 2 mlrd. eurų“, – teigė L. Obcarskas.
„Dabar vykdoma valstybės investicijų programa, kuri pasibaigia 2025–aisiais metais. Rengiami matmenys sporto plėtotės programai, kur taip pat bus numatomos investicijos“, – pridūrė jis.
Tačiau, A. Liubinskas negailėjo kritikos ministerijai ir aiškino, kad dalis, skiriama futbolui, yra labai maža, atsižvelgiant į jos biudžetą.
„Labai maža dalis skiriama futbolui, tikimės, kad ateityje bus daugiau“, – viltį išreiškė ilgametis futbolo rinktinės treneris.
L. Obcarskas pastabą priėmė ir tvirtino, kad ministerija mato didesnio finansavimo poreikį.
„Pastaba teisinga, matome poreikį aikštynų, stadionų, dengtų futbolo arenų“, – sakė jis.
ELTA primena, kad spalio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) vykusiame įstatymo projekto „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ svarstyme, kuriame taip pat dalyvavo ir UEFA atstovai, nuspręsta atidėti klausimo svarstymą ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF) duoti laiko priimti sprendimus, kurių reikalauja parlamentarai.
Tiesioginio LFF valdymo klausimą politikai iškėlė liepos pabaigoje vykusiame jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo LFF atstovai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tuomet tvirtino, kad politikams prakalbus apie tiesioginį LFF valdymą, jie turi aiškų planą, kaip spręsti suformuotą problemą – LFF uždarumą ir nesąžiningas procedūras, renkant atstovus į Vykdomąjį komitetą (VK).
Rugpjūčio 3 d. LFF gavo jungtinį FIFA ir UEFA atsakymą, kuriame teigiama, jog LFF įstatai, kurie buvo priimti šių metų balandžio 30 d. vykusioje Konferencijoje, atitinka FIFA ir UEFA įstatuose numatytus reikalavimus.
Šie įstatai buvo priimti siekiant juos suderinti su pakeistu Sporto įstatymu. UEFA ir FIFA tvirtino, kad LFF įstatai iš esmės atitinka nurodytas gaires bei pasiūlė pagalbą federacijai kuriant darbo grupę, kuri svarstytų galimus pokyčius dėl LFF valdymo gerinimo.
Tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra Lietuvos futbolo federacija, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už kurį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės: nacionalinių rinktinių ir klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.
Tačiau, rugsėjo viduryje pranešta, kad LFF Specialioji darbo grupė darbinio posėdžio metu nutarė aukščiausiam LFF valdymo organui – visuotinei narių konferencijai – teikti įstatų pakeitimo projektą.
Vis tik, paskelbus apie planuojamą teikti federacijos įstatų pakeitimo projektą, Seimo nariai išliko griežti – LFF tiesioginio valdymo įstatymo likimas priklauso nuo to, ar jame įrašytos nuostatos bus pilnai įgyvendintos.
Seimo narys M. Majauskas tvirtino, kad kompromisiniai LFF sprendimai neatkurs visuomenės pasitikėjimo. Jam pritarė ir L. Kasčiūnas, tikinęs, kad LFF sprendimai nereiškia, jog politikai sėdės sudėję rankas.
Rugsėjo pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė, laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projekto įgyvendinimui. Juo, pasak įstatymo iniciatorių, siekiama, kad skaidraus ir demokratiško Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdymo, kuriame nebūtų kriminalinio pasaulio atstovų.
Už įstatymo projektą balsavo 88, prieš 13, susilakė 21 Seimo narys.
