Praėjusią savaitę savo pasirodymą UEFA Tautų lygos C1 grupės etape pabaigusi Lietuvos rinktinė atsidūrė ne itin malonioje situacijoje – vos tašką sukrapštę lietuviai pogrupyje liko paskutinėje, ketvirtoje, vietoje.
Tai lėmė, kad Reinholdo Breu auklėtiniai 2024-ųjų kovą turės žaisti išlikimo C divizione dvikovas. Vėlyvą pirmadienio vakarą paaiškėjo, kad lietuvių varžovais taps šalis agresorė Baltarusija.
Baltarusiai C3 grupėje taip pat liko paskutinėje pozicijoje, pogrupyje surinkdami tris taškus.
Nuo vasario mėnesio Ukrainoje vykstančiame kare Rusijos pajėgas palaikanti Baltarusija jau senokai yra ištrinta iš Lietuvos bei pasaulio sporto žemėlapio. Vis dėlto UEFA ir FIFA organizacijos atsisakė išspirti baltarusius iš tarptautinio futbolo – pastarieji be didesnio vargo praėjusią savaitę varžėsi Tautų lygos kovose.
Vos prasidėjus karinei agresijai LFF kategoriškai pareiškė, kad nutrauks visus ryšius su šalimis agresorėmis, tačiau priverstinai šios komandos „supirštos“ buvo liepos mėnesį, kai Lietuva ir Baltarusija atsidūrė vienoje 2024-ųjų pasaulio salės futbolo (futsal) atrankos grupėje.
„Po ištrauktų futsal burtų iš karto kreipėmės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), į FIFA ir UEFA, teikdami, kad mes nenorime žaisti rungtynių su Baltarusija, būtent tokia ir yra LFF pozicija.
ŠMSM mums pranešė, kad jokio specialaus įstatymo su draudimu žaisti nėra, tik rekomendacijos. Taip pat yra dar vienas dalykas – neišduodamos vizos. Tai reiškia, kad Baltarusijos sportininkai negalėtų atvykti pas mus.
Tada galime iškelti kitą klausimą – Baltarusija žaidžia rungtynes su Portugalija ir portugalai jiems išduoda vizas, tokiu atveju net nereikia Lietuvos teisėsaugos ir institucijų, kad būtų išduodamos vizos. Taip Baltarusijos futbolininkai be vargo atvažiuotų į Lietuvą ir atitiktų visus reikalavimus“, – portalui lrytas.lt samprotavo E.Stankevičius.
LFF generalinis sekretorius pridūrė, kad salės futbolo atrankos varžybos su Baltarusija yra numatytos kitų metų pavasarį.
Pasak jo, LFF nenori, kad Lietuva žaistų rungtynes su Baltarusijos futbolininkais, tačiau neturėdami jokio teisinio pagrindo lietuviai šio sprendimo laikytis negali.
Šiuo atveju E.Stankevičius pateikė Latvijos pavyzdį.
„Kol kas yra priimtas sprendimas, kad tos rungtynės vyktų neutralioje aikštėje, jokio draudimo varžytis iš ŠMSM mes negavome. Ministerija mums tiesiog nerekomendavo žaisti.
Vis dėlto visas sąlygas diktuoja UEFA ir FIFA, būtent šios organizacijos ir rengia atrankos kovas, o nežaidus mūsų lauktų pasekmės.
Tuo metu Latvijoje buvo priimtas įstatymas, kuris draudžia žaisti sporto varžybas su Baltarusijos rinktinėmis bei klubais. Gaila, tačiau tokio pat griežto atsakymo iš mūsų ministerijos nesame gavę, o atsisakyti žaisti teisės akto neturime“, – pabrėžė E.Stankevičius.
UEFA Tautų lygos rungtynės prieš Baltarusiją yra numatytos dar vėliau – 2024-ųjų kovą.
„Labai tikiuosi, kad iki to laiko pasikeis geopolitinė situacija. Reikia tikėtis, kad ši nemaloni situacija išsispręs dar iki šio pavasario, tai atsakytų ir į laukiančią Tautų lygos dilemą“, – samprotavo LFF generalinis sekretorius.
Portalas lrytas.lt susisiekė su ŠMSM ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėju komunikacijos srityje Dainoru Luku, kuris raštu patvirtino, kad ministerija ir toliau ragina sporto federacijas nutraukti visus ryšius su Rusija ir Baltarusija.
„Lietuva laikosi griežtos pozicijos Rusijos ir Baltarusijos sporto atžvilgiu. Pirmąją Rusijos agresijos Ukrainoje dieną ministrė J.Šiugždinienė kreipėsi į Lietuvos sporto šakų federacijas, klubus, sportininkus, ragindama nutraukti visus sporto ryšius su Rusija ir Baltarusija, nedalyvauti varžybose šiose šalyse, nepriimti šių šalių atstovų“, – rašoma gautame pranešime.
Vis dėlto ministerijos atstovas patikino, kad papildomi teisės aktai nėra neplanuojami.
