„Atsimenu momentais, pati pirma stovykla, labiau jaudinausi, bet labiau įstrigę keli momentai, galbūt iš treniruočių. Atsimenu, kai pavyko „apvesti“ Vytautą Andriuškevičių ir įmušti įvartį, atrodo, toks momentas, kuris duoda pasitikėjimo, atsimenu Saulių Mikoliūną, kai duodavo patarimų, gerai ir pozityviai nuteikdavo.
O pats debiutas buvo tik kelios minutės, gal kartą liečiau kamuolį, bet po jo svarsčiau, ką galėjau padaryti geriau, bet tas entuziazmas toks jau yra, ypač tuose debiutuose“, – pirmąsias savo minutes rinktinėje akistatoje prieš Lichtenšteiną atsimena saugas.
Dar tais pačiais metais jis su Lietuvos U19 rinktine dalyvavo mūsų šalyje rengtame Europos vaikinų čempionate, kur tapo vienu rezultatyviausių viso turnyro futbolininkų.
Pats G. Sirgėdas tą patirtį prisimena dvejopai.
„Atsimenu tą turnyrą teigiamai, buvau vienas rezultatyviausių žaidėjų tokio dydžio turnyre, tai buvo labai pozityvus ir ryškus momentas mano gyvenime. Iš kitos pusės – nepasakyčiau, kad tas dėmesys pridėjo daug kažko teigiamo, nes tada atsiranda spaudimas, norisi būti tuo, ko kažkas iš tavęs tikisi, o tai jau yra didelė našta, kurią, galbūt, ne kiekvienam lengva panešti“, – interviu metu atviravo žaidėjas.
Šiuo metu jis atstovauja „Kauno Žalgiriui“, o vienas sirgaliams labiausiai įstrigusių jo karjeros klube momentų – itin greitas įvartis praėjusio sezono A lygos rungtynėse su Marijampolės „Sūduva“. Tada žaidėjas pasižymėjo sužaidus vos kiek daugiau nei 10 sekundžių nuo pirmo teisėjo švilpuko.
„Turime tokį susitarimą, kurį naudodami bandome pereiti į varžovų aikštės pusę ilgu perdavimu. Tada pavyko tai gerai išpildyti, viskas gerai susidėliojo, man nukrito labai patogus kamuolys, tarsi ant lėkštutės. Beliko smūgiuoti tiksliai ir tai pavyko“, – tą smūgį atsiminė atakuojantis saugas.
Visgi antroji praėjusio sezono pusė futbolininkui apkarto – buvo patirta skaudi trauma, dėl kurios sezonas G. Sirgėdui baigėsi dar itin anksti.
„Trauma buvo pilnas raumens plyšimas, sudėtinga trauma tiek fiziškai, nes užtrukau apie 6 mėnesius. Viskas gavosi labai apmaudžiai – buvo raumens sumušimas, į sumušimus kartais nereaguoji taip stipriai, žaidi toliau, taip išėjo, kad sužaidžiau dar ir kitas rungtynes, su šiokiu tokiu skausmu.
Tačiau po poros dienų atsirado didelis tinimas ir pamatėme, kad yra plyšimas. Aišku, tas laikotarpis buvo sunkus psichologiškai, ir rinktinėje, ir lygoje jau turėjau neblogą formą, aišku, ir tos traumos buvo labai lengva išvengti“, – atsiminė jis.
Pokalbio metu jis taip pat atskleidė, jog reabilitacijos metu išsilaikė UEFA B trenerio licenciją ir neatmeta varianto, kad po žaidėjo karjeros pasuks būtent trenerio keliu.
„Pilnai dar nesu apsisprendęs, bet galbūt matau savyje tokį kelią, reikia dar gerai apgalvoti, kiek esu dėl to tikras, nes futbolas su manimi yra nuo 4 metų, tikrai turiu žinių, matau savyje privalumų, būčiau tas ramesnis treneris, bet kodėl gi ne“, – svarstė žaidėjas.
Interviu – daugiau žaidėjo minčių apie atšoktas vestuves, vieno techniškiausių Lietuvos futbolininkų etiketę bei augančią A lygą.
