Rungtynės vyks lapkričio 19 d. Sankt Peterburge, likus vienai dienai iki pasaulio futbolo čempionato Katare pradžios.
Jei rungtynės įvyks, tai bus pirmas kartas, kai Europos šalis susitiks su Rusija futbolo aikštėje nuo tada, kai jos nacionalinėms rinktinėms buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse varžybose dėl vasario pabaigoje Maskvos pradėtos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą.
Sprendimą žaisti draugiškas rungtynes su Rusija penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė šalies futbolo asociacijos skubos komitetas, penkiems nariams balsavus „už“ ir vienam „prieš“.
Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės kapitonas, Milano „Inter“ puolėjas Edinas Džeko, atvirai sukritikavo šį sprendimą ir pasipiktino idėja žaisti prieš Rusiją jos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.
„Esu prieš tai, kad būtų žaidžiamos šios rungtynės. Aš visada buvau ir esu tik už taiką, – E.Džeko sakė bosnių leidiniui „Klix“. – Deja, ne aš sprendžiu, prieš ką Bosnija žais, tačiau mano pozicija šiuo klausimu yra aiški ir ji neapima galimybės žaisti šiose rungtynėse, kai žudomi nekalti žmonės.“
„Solidarizuojuosi su Ukrainos žmonėmis šiuo jiems sunkiu metu“, – pridūrė E.Džeko, kuris per savo žvaigždėtą karjerą dukart laimėjo anglų „Premier“ lygą ir kartą vokiečių „Bundeslyga“.
„Sprendimas nėra geras. Neturiu žodžių, – vietos žiniasklaidai kalbėjo bosnių vidurio gynėjas Miralemas Pjaničius. – Nacionalinės futbolo asociacijos vadovai žino, ką aš galvoju.“
Šis 32 metų buvęs Turino „Juventus“ ir „Barcelona“ žaidėjas nuo savo debiuto 2008 m. tarptautinėse varžybose yra pasižymėjęs 107 kartus. Neseniai jis pasirašė sutartį su Jungtinių Arabų Emyratų klubu „Sharjah FC“.
Buvęs pirmasis šalies vartininkas Asmiras Begovičius, šiuo metu žaidžiantis „Premier“ lygoje „Everton“ klube, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė 2021-ųjų žinutę, kurioje kritikavo savo šalies futbolo asociaciją, kad ji „tapo „eBay“ puslapiu nusikaltėlių kišenėms pildyti“, tačiau nepridėjo jokių papildomų komentarų.
Ukraina prašo persvarstyti sprendimą
Lenkija, Švedija ir Čekija pareiškė, kad nežais pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynių su Rusija dar kovo mėnesį, prieš uždraudžiant Rusijos nacionalinėms rinktinėms dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Pasaulio futbolą valdanti organizacija FIFA ir jos atitikmuo Europoje UEFA vasarį nusprendė, kad visos Rusijos komandos, tiek nacionalinės, tiek šalies klubai, po invazijos bus nušalintos nuo dalyvavimo FIFA ir UEFA rungtynėse.
Tačiau nacionalinių rinktinių draugiškoms rungtynėms ši nuostata netaikoma ir tokios rungtynės leidžiamos, jei jos rengiamos tarp dviejų pripažintų šalių.
Nuo to laiko Rusijos futbolo asociacija suplanavo dar dvejas draugiškas rungtynes su Iranu ir Azerbaidžanu, tačiau žaidimas prieš 53-iąją stipriausią pasaulio komandą būtų reikšmingas precedentas.
Nors Rusijos žiniasklaida sveikino šias rungtynes kaip „Rusijos futbolo izoliacijos pabaigos pradžią“, Ukrainos futbolo asociacija šeštadienį kreipėsi į UEFA ir FIFA, prašydama užkirsti kelią draugiškoms rungtynėms.
Be to, Ukrainos nacionalinė futbolo organizacija išsiuntė laišką Bosnijos ir Hercegovinos FA vykdomajam komitetui, prašydama persvarstyti savo sprendimą, nes „atrodo, kad juo siekiama paremti Rusijos vyriausybės veiksmus Ukrainoje, susijusius su karo tęsimu“.
„Verta pažymėti, kad paskutinės Ukrainos rinktinės rungtynės taikos metu buvo 2021 m. lapkričio 20 d. prieš jūsų komandą“, – primenama pareiškime.
„Iki šios akimirkos buvome tikri, kad jūsų nuostabi šalis prisimena 1990-ųjų karo siaubus ir neleis, kad tai pasikartotų... XXI amžiuje.
Jūsų sprendimas žaisti draugiškas rungtynes su šalimi, kuri sugriovė milijonų žmonių gyvenimus, kelia nuostabą“, – pabrėžiama laiške.
Neseną Bosnijos ir Hercogovinos istoriją paženklino kruvinas karas, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių, o du milijonai žmonių 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje tapo pabėgėliais arba perkeltaisiais šalies viduje.
E.Džeko, M.Pjaničius ir A.Begovičius atstovauja sporto žvaigždžių kartai, užaugusiai per konfliktą: E.Džeko vaikystėje patyrė Sarajevo apgultį, o M.Pjaničius ir A.Begovičius tapo pabėgėliais atitinkamai Liuksemburge ir Kanadoje.
1995 m. JAV remiamais Deitono taikos susitarimais, parengtais siekiant užbaigti karą, Bosnijoje ir Hercogovinoje buvo sukurti du pagrindiniai administraciniai vienetai – serbų dominuojama Serbų Respublikos (RS) teritorija ir Bosnijos ir Hercegovinos federacija, kurioje daugumą sudarė bosniai ir kroatai.
Abiem subjektams buvo suteikta tam tikra autonomija, sudaryta skėtinė valstybės lygmens vyriausybė su trišale prezidentūra, kurios kiekvienas narys atstovauja vienai iš trijų pagrindinių etninių grupių, ir ministrų taryba, kuri prižiūri pagrindines šalies institucijas, įskaitant kariuomenę, aukščiausiąją teismų sistemą ir mokesčių administravimą.
Pastaruoju metu šalis išgyvena didžiausią politinę krizę nuo pat taikos susitarimų pasirašymo. Sumaištį sukėlė Bosnijos serbų lyderių bandymas pasitraukti iš valstybės institucijų, kuris buvo suprastas kaip bandymas atsiskirti.
Nacionalinės sporto komandos, kurios taip pat yra valdomos valstybiniu lygmeniu, yra vienas iš pagrindinių vienijančių veiksnių šalyje, kuri yra susiskaldžiusi etniniu pagrindu, o naujausias bosnių futbolo federacijos sprendimas yra bandymas pasėti nesantaiką ir susiskaldymą, portalui „Euronews“ sakė sporto žurnalistas ir vienas iš tinklalaidės „Opsajd“ vedėjų Saša Ibruljus.
„Tai politinis sprendimas, – teigė S.Ibruljus. – Tiesiog nėra jokios logikos, kad tokia šalis kaip Bosnija, turint omenyje jos specifinę politinę padėtį ir nesutarimus jos visuomenėje, sutiktų dabar žaisti prieš Rusiją.“
„Teoriškai tai gana paprasta: Bosnijos FA gavo Rusijos FA kvietimą ir jį priėmė. Tačiau tikrasis klausimas yra toks: kodėl jie tai daro ir kodėl jie tai daro būtent šiuo metu?
Moralinė ir loginė išvada yra ta, kad tai paprasčiausiai neturi prasmės, – pridūrė jis.
Nors dauguma bosnių nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pradėjo karą prieš savo vakarinę kaimynę, palaikė sunkią ukrainiečių padėtį, radikaliau nusiteikę Bosnijos serbai atvirai palaikė Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusijoje įsikūrusio su V.Putinu ryšių turinčio motociklininkų klubo „Naktiniai vilkai“ vietos padalinys kovo mėnesį Serbų Respublikos administraciniame centre Banjalukoje surengė vieną iš nedaugelio Rusiją palaikančių mitingų Europoje.
Be to, artėjant spalio 3 d. numatytiems visuotiniams rinkimams Bosnijoje ir Hercogovinoje vyksta vis labiau įtemptos politinės kampanijos.
Bosnijos serbų partijos narys, trišalės valstybės prezidento rinkimų kampanijos dalyvis Miloradas Dodikas jau kurį laiką agituoja už glaudžius santykius su V.Putinu. Birželio mėnesį jis buvo susitikęs su Kremliaus vadovu ir nusifotografavo su juo Sankt Peterburge, o taip pat neseniai paskelbė apie dar vieną audienciją pas V.Putiną, kuri numatyta rugsėjo 20 d.
Privalo pasirinkti: žaisti rungtynes, ar suspenduoti savo žvaigždes
Problema su nacionaline futbolo rinktine iškilo likus vos savaitei iki to laiko, kai žaidėjai turėjo susirinkti į lemiamas Tautų lygos rungtynes.
Bosnija ir Hercogovina šiuo metu yra UEFA rungtynių B3 grupės viršuje, vienu tašku lenkdama Juodkalniją, su kuria turėtų susiremti rugsėjo 23 d.
Bosnijos futbolo asociacija, kuri prieš priimdama sprendimą dėl draugiškų rungtynių Rusijoje konsultavosi su tokiais asmenimis kaip E.Džeko ir M.Pjaničius, puikiai žinojo, kad pastarieji nepritaria šioms rungtynėms, ir dabar turi priimti daug sunkesnį sprendimą – atšaukti rungtynes ar nubausti savo geriausius žaidėjus, – pažymėjo S.Ibruljus.
„Iš esmės žaidėjai gali atvirai atsisakyti žaisti rungtynes, bet tai susiję su galimomis Futbolo asociacijos drausminėmis priemonėmis. Tačiau jūs įsiveliate į konfliktą su savo geriausiais žaidėjais dėl rungtynių, kurių jums iš tikrųjų nereikia, – situaciją paaiškino jis.
Anksčiau Bosnijos ir Hercogovinos rinktinės žaidėjai boikotavo 2020 m. lapkritį vykusias draugiškas rungtynes su Iranu, priversdami buvusį komandos trenerį Dušaną Bajevičių pasitelkti antrąją šalies komandą. Iranas šį mačą Bosnijos ir Hercogovinos sostinėje Sarajeve laimėjo 2:0.
„Rungtynės gali vykti ir be komandos žvaigždžių. Tačiau kokia prasmė būtų suspenduoti 10, 12 ar 15 žaidėjų šalyje, kuri prieš pat prasidedant svarbiausioms rungtynėms turėtų ribotą kokybiškų žaidėjų skaičių“, – samprotavo S.Ibruljus.
Nacionalinės rinktinės sirgaliai, žinomi kaip „BH Fanatikosi“, šeštadienį socialiniuose tinkluose paskelbė pareiškimą, kuriame ragino boikotuoti rungtynes su Rusija.
Bosnių futbolo asociacija po šį pareiškimą nesureagavo, tačiau panašu, kad nuomonės šalies futbolo valdymo organe taip pat išsiskyrė.
Bosnijos ir Hercogovinos FA viceprezidentas Irfanas Duričius kritiškai įvertino savo kolegų raginimą ir vietos „Laisvosios Europos radijo“ filialui sakė, kad šios rungtynės Bosnijai „nėra geriausias variantas“.
Tuo pat metu buvusi bosnių futbolo žvaigždė Zvjezdanas Misimovičius, kuris dabar yra asociacijos prezidento patarėjas, sakė, kad sportininkai neturėtų kištis į politiką.
„Mes varžomės vieni su kitais aikštėje. Kiti turėtų užsiimti politika ir kitais reikalais“, – sakė buvęs Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinės rinktinės narys, kuris pasižymėjo tokiuose aukščiausio lygio klubuose kaip „Wolfsburg“ ir Maskvos „Dinamo“.
Atmosfera šalies futbolo rinktinėje ir aplink ją toli gražu neprimena 2014 m., kai Bosnija žaidė Pasaulio futbolo čempionate – pirmą ir paskutinį kartą patekusi į svarbų turnyrą – ir tuo metu užėmė 13-ą vietą tarp geriausių pasaulio komandų.
Nuo pat Bosnijos nepriklausomybės paskelbimo 1992 m. šalies etnonacionalistai bandė pasisavinti populiariausią šalies sporto šaką. Dėl vis labiau įtemptos situacijos šalyje futbolas destruktyviems politiniams veikėjams tapo lengva priemone rinkti taškus savo šalininkams, aiškino S.Ibruljus.
„Man, kaip sirgaliui, kaip žmogui, dešimtmečius stebinčiam Bosnijos nacionalinę komandą, ir kaip bosniui, tai yra ne kas kita, kaip priešrinkiminės kampanijos ėjimas.
Rungtynių su Rusija, kurios nėra būtinos, paskyrimas yra sąmoningas ir tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama sukurti neigiamą atmosferą nacionalinėje rinktinėje“, – sakė S.Ibruljus, apie Bosnijos ir regiono futbolą rašantis tokiems leidiniams kaip „The Guardian“ ir „The Blizzard“.
„Tačiau kiekvienus rinkimus šalyje lydi kurstytojiška retorika ir padidėjusi įtampa, kurią sukuria nacionalistinės partijos. Ir futbolas gana gerai įsilieja į šią strategiją“, – pridūrė jis.
