Tiesa, nuleisti galvų tikslo nėra. Žalgiriečiai jau įsirašė savo pavadinimą į istoriją patekdami į UEFA Europos konferencijų lygos grupių etapą.
Kad sostinės ekipa rungtyniautų Europos lygoje trūko nedaug. „Žalgiris“ pagrindinio laiko metu iššvaistė ne vieną puikią progą, o pratęsime atrodė, kad likimas spręsis baudinių serijoje.
Tačiau likus rungtyniauti 3 minutes teisėjas paskyrė 11 metrų baudinį į šeimininkų vartus, kurį Olivieris Verdonas realizavo, smūgiuodamas į kairįjį apatinį vartų kampą.
Paskutiniąją rungtynių minutę F.Kyeremeh surengė įspūdingą reidą į baudos aikštelę, o M.Burbos smūgis galva skriejo virš vartų. Visi „Žalgirio“ žaidėjai nedelsdami pribėgo prie teisėjo prašydami užfiksuoti varžovų žaidimą ranka, tačiau teisėjas tokį šeimininkų protestą įvertino tik skirdamas geltoną kortelę Mantui Kukliui už kalbas.
Nepaisant nesėkmingos rungtynių pabaigos, „Žalgiris“ tapo pirmuoju klubu Lietuvos istorijoje patekusiu į Europinio turnyro grupių etapą, o varžovus jame sužinos jau penktadienį.
Po dvikovos vilniečių treneris Vladimiras Čeburinas džiaugėsi komandos demonstruotų žaidimu, o rungtynes pavadino pavyzdinėmis.
„Demonstravome gerą žaidimą, pelnėme greitą įvartį, po varžovų išlyginamojo įvarčio vėl greitai mušėme. Buvo daug gražių momentų, daug kovos. Rungtynės buvo tokios, kokios ir priklauso būti futbole. Visą laiką pirmavome, tačiau dėl pirmose rungtynėse pelnyto „Ludogorec“ įvarčio, jie liko kovoje.
Turėjome gerų progų, galėjome rungtynes išspręsti patys. „Ludogorec“ irgi turėjo neblogų progų. Bet viskas baigėsi neįdomiai.
Iškart po rungtynių žaidėjams pasakiau, kad jais didžiuojuosi, jie kovojo ir tikrai gali žaisti bei demonstruoti tokį futbolą, kuris patinka žmonėms“, – po rungtynių kalbėjo „Žalgirio“ treneris.
– Ar turėjote progą peržiūrėti epizodą, po kurio teisėjas paskyrė 11 metrų baudinį?
– Ne, bet po rungtynių diskutavau apie jį su žaidėjais. Nenoriu kalbėti apie teisėjų darbą. Tačiau pasaulis yra toks. Pasaulis yra neteisingas.
– Ar nevertėjo ilgiau aikštėje išlaikyti Renano Oliveiros ir Mathiaso Oyewusi?
– Atakos smaigalys, priekinė linija visą laiką turi būti mobili, aštri, aktyvi. Renanas ir Mathiasas atliko labai daug darbo ne tik atakoje, bet ir padėdami gintis. Jų darbo apimtis buvo milžiniška ir nesinorėjo, kad komandos išsidėstyme atsirastų duobė. Jų atliktas darbas buvo milžiniškas. Visi žaidėjai, kurie juos pakeitė turėjo progas pelnyti įvarčius.
– Koks dabar jausmas širdyje – ar džiaugsmas, kad pavyko taip sužaisti su tokiu varžovu, ar apmaudas dėl rezultato?
– Tikrai negaliu pasakyti. Tai yra futbolas. Tokie momentai deja būna ir jų niekaip neišvengsi. Aš manau, kad „Žalgiris“ šiandien žaidė taip, kad jie nebuvo verti pralaimėjimo.
Dėkoju sirgaliams ir ultroms, kurie padėjo bei sukūrė tokią atmosferą. Prieš rungtynes dažnai užduodamas klausimas, kodėl „Žalgiris“ yra viena komanda išvykoje, kita namuose. „Žalgiris“ nė karto nepralaimėjo namuose. Tai viso stadiono, visų sirgalių nuopelnas. Nusiteikimas toks, kad gyvename, judame į priekį. Tai istorija.
– Tiek po rungtynių su „Glimt“, tiek dabar, po rungtynių su „Ludogorec“, rezultatas buvo tenkinantis varžovus, tačiau stadionas džiaugėsi lyg po pergalių. Kaip reaguojate į tai?
– Tai gali daryti tik patys tikriausi sirgaliai. „Žalgiris“ šiemet padarė labai didelį darbą. Norėjome būti Europos lygos grupėse. Manau, kad 0:5 pralaimėjimas Budės „Glimt“ tebuvo atsitiktinumas. Nesiteisiname dėl to pralaimėjimo, tiesiog tai buvo skaudus rezultatas, tačiau jį išgyvenome. Šiandien matėme daug gražaus, protingo futbolo. 5 minutes po teisėjo švilpuko galime paliūdėti, bet toliau turime žiūrėti į tai, ką reikia ir galima taisyti.
– Buvo kalbama, kad Mario Pavelič nėra vidurio gynėjas ir didžiąją sezono dalį „Žalgiriui“ trūko šios pozicijos žaidėjo.
– Mario yra universalus žaidėjas ir tikras profesionalas. Kai pasirašėme sutartį su Kipru Kažukolovu žinojome, kad jam reikės laiko atsigauti. Dabar matome, kad šis sprendimas buvo geras ir jis puikiai žaidžia. Kipras yra reikalingas žaidėjas, tiesiog reikia išvengti visų problemų, kurios jį persekioja. Jis reikalingas tiek klubui, tiek rinktinei.
Motiejus Burba šiandien galėjo įsirašyti aukso raidėmis į Lietuvos futbolo istoriją. Nepavyko, jaunystė, pritrūko tikslumo, tačiau jau įrodė, kad gali ir turi mušti tokius įvarčius. Jei būtų įmušęs įvartį, jis būtų drąsiai galėjęs teigti, kad baigia žaisti futbolą. Arba „Žalgiris“ būtų gavęs labai solidų pasiūlymą iš rimto klubo. Viskas yra jo ateityje.
– Ar matėte žaidimą ranka paskutinėmis rungtynių sekundėmis?
– Aš nežiūriu, aš tiesiog paklausiu žaidėjų. Jie pasakė, kad žaidimas ranka tikrai buvo. O dabar pažiūrėsime vaizdo įrašą.
– Lietuvoje buvote žinomas, kaip gynybinio futbolo propaguotojas. Tačiau šiemet negalima pasakyti, kad „Žalgiris“ žaidžia gynybinį futbolą. Ar keičiasi jūsų įpročiai?
– Savyje aš nieko nekeičiau. Kai susitarėme, kad dirbsiu „Žalgiryje“, pirmas dalykas kurį man pasakė, kad 3 gynėjų nebus ir turėsime žaisti atakuojantį futbolą. Mes jį dabar ir žaidžiame.
– Ar komanda jau yra užsigrūdinusi Europos konferencijų lygai?
– Mes niekada ten nebuvome, tad negalime sakyti, esame pasiruošę ar ne. Bet jau padaryta daug darbų. Reikia atsiminti, kad laukia vietinis čempionatas, kurio tvarkaraštis bus gana suspaustas.
O pasiruošimas prasidėjo dar praėjusiais metais, iškart neįveikus atrankos Europos konferencijų lygoje. Prasidėjo pasiruošimas tam, kur dabar mes esame. Buvo daromi tiek treniruočių procesai, tiek parenkami žaidėjai. Mes to norėjome ir siekėme, tačiau apetitas kyla bevalgant. Labai norėjome žaisti Europos lygos grupių etape ir dabar teks žaisti Europos konferencijų lygos grupių etape.
