Atsakomosiose Vilniaus „Žalgirio“ ir „Modo“ rungtynėse 81-ąją minutę „Eleda“ stadione pasigirdo plojimų ir palaikymo šūksniai iš žalgiriečių sektoriaus. Lietuvos komandai pirmaujant 2:0 į aikštę žengė komandos kapitonas ir simbolis – Saulius Mikoliūnas.
Septintąjį sezoną vilniečių gretose žaidžiantis 38-erių gynėjas galėjo su komanda aikštėje švęsti istorinį pasiekimą Lietuvos futbolui. S.Mikoliūno gimtojo miesto komanda tapo pirmąja Lietuvoje užsitikrinusia vietą Europiniame turnyre.
„Žalgiris“ pateko į trečiąjį UEFA Čempionų lygos atrankos etapą, o tai jau garantuoja vietą UEFA Europos konferencijų lygoje.
„Nežinai, čia sapnuoji ar iš tikro taip įvyko. Fantastiškas jausmas. Komanda eilinį kartą sužaidė fantastiškai. Įrodėme, kad mes tikrai galime ir esame verti dalyvauti šiame turnyre. Pagaliau tas istorinis pasiekimas. Kaip praėjusiais metais sakiau, atrodo tuos ledus daužom, daužom, bet pagaliau juos pralaužėm.
Labai džiugu dėl komandos, visos Lietuvos, tokio istorinio įvykio. Man pačiam asmeniškai ta karjera eina į pabaigą ir žiauriai geras jausmas, kad su savo gimtojo ir mylimo miesto komanda pavyko pasiekti tokį dalyką ir galėsiu sužaisti kažkokiuose grupių etapuose ir tikiuosi, kad mes dar nesustosim. Turime aukštus tikslus, komanda tiki treneriu ir dėsime visas pastangas, kad dalyvautume kuo aukštesnio kalibro turnyre“, – laimės po pergalės neslėpdamas kalbėjo „Žalgirio“ kapitonas.
– Kaip atrodė šios rungtynės, kas nulėmė pergalę?
– Iš tikrųjų buvo taip, kaip ir tikėjomės. „Malmo“ pasitiki savimi, išėjo į aikštę, bet jau nuo pirmųjų minučių parodėme, kad mes neatvažiavome čia užsidaryti ir gintis. Rungtyniavome su ramybe, žaidėjai išėjo į porą atakų ir galiausiai viena iš jų baigėsi įvarčiu.
Vėliau varžovų žaidime matėsi nerimas ir jautėsi chaosas. Pradėjo skubėti, lėkti, nervuotis. O išėję į antrą kėlinį vėl pasiekėme įvartį. Jiems tai buvo tikrai šokas, jų kapitonas neatlaikė įtampos ir užsidirbo kvailą antrą geltoną kortelę bei buvo išvarytas iš aikštės. Nuostabiai sužaidėme.
– Kas lėmė, kad dabar esame trečiajame atrankos etape?
– Visų pirma tikėjimas ir aišku didelis nuopelnas treneriams. Tiek su „Balkkani“, tiek su „Malmo“ treneris nuostabiai paruošė komandą taktiškai, o žaidėjai paprasčiausiai laikėsi plano ir jį išpildė.
– Kokios mintys apie artėjančią akistatą su Budės „Glimt“?
– Pergalė prieš Švedijos čempionus komandai suteikia papildomų jėgų ir tikėjimo. Su Bude jau praėjusiais metais žaidėme, žinome, kokio aukšto lygio tai yra priešininkas, bet praėjusiais metais irgi nebuvome kažkokie labai silpnesni. Sakyčiau kažkuriuose momentuose tos patirties pritrūko, o šiais metais manau bus visiškai kitokios rungtynės.
– Kiek jums reiškia fanų palaikymas ir tokiose išvykos rungtynėse?
– Tai yra labai svarbus dvyliktas žaidėjas. Tą, ką jie jau darė prieš „Balkkani“ komandą namuose... Žaidėjai tą jaučia, jų tikėjimą ir atsidavimą, o žaidėjai nori atsidėkoti tuo pačiu. Čia irgi – atvažiavo, palaikė, skandavo ir visų rungtynių metu girdėjome, kad jie yra šalia ir su mumis. Tai yra labai svarbu ir žinome, kad jie bus toliau ištikimi. Matydami, kad futbolas Lietuvoje atgimsta, galbūt daugiau žmonių norės ateiti ir sirgti už komandą.
– Savo akimis matei, kaip „Žalgiris“ keitėsi per šiuos dešimtmečius. Ką tau pačiam reiškia šis pasiekimas?
– Visų pirma – tai yra klubas su gilia istorija ir vien mūsų „Pietų IV“ dėjo visas pastangas, kad klubas neišnyktų iš žemėlapio, kad išlaikytų „Žalgirio“ vardą ir dabar turbūt džiaugiasi, kad ne veltui tos lėšos ir pastangos buvo dedamos. „Žalgiris“ nemirė, jis tebegyvuoja ir kyla aukštyn, ir reikia tikėtis, kad jo vardą sužinos daugiau Europoje.
