Lietuvos rinktinė 2:1 pranoko San Mariną ir po dramatiškos kovos pačioje rungtynių pabaigoje 0:1 nusileido airiams.
137-ąją vietą vyrų FIFA reitinge užimanti šalies ekipa save prieš artėjančias UEFA Tautų lygos kovas išsibandė su skirtingo tipo varžovais. San Marinas – šiuo metu užima paskutiniąją vietą tarp visų reitinguojamų pasaulio rinktinių. Tuo metu Arija – labiau futbolo tradicijomis ir kietu žaidimu garsėjanti šalis.
„Rezultatai yra tokie, kokie yra ir jų nepakeisi. Su San Marinu galbūt buvo galima šaltakraujiškiau išnaudoti progas ir nuspręsti rungtynes dar joms nepasibaigus.
Su Airija – galbūt ir buvome verti lygiųjų už kantrybę ir pastangas gynyboje. Tai būtų istorinės lygiosios – su šia rinktine taip esame sužaidę vos kartą“, – portalui lrytas.lt savo nuomonę apie Lietuvos pasirodymą draugiškų varžybų cikle išsakė futbolo komentatorius bei naujienų agentūros „Baltic News Service“ (BNS) žurnalistas Ramūnas Jakubauskas.
Jausmai – dvejopi
Pergalė prieš San Mariną ir pralaimėjimas dvikovoje su Airija. Turbūt panašaus rezultato ir buvo galima tikėtis dar iki Lietuvos futbolininkams išvykstant į šį pasirengimo ciklą.
Praėjusį penktadienį vykusių rungtynių su San Marinu pradžia įkvėpė pakankamai teigiamai – prie sienos priremti varžovai, solidus jaunų žaidėjų žaidimas bei dviejų įvarčių pranašumas dar pirmajame kėlinyje.
Vis dėlto sėkmingai keliami Tito Milašiaus kampiniai bei taiklūs Augustino Klimavičiaus ir Linas Mėgelaičio smūgiai nublanko ne tokiame smagiame antrajame kėlinyje.
Supratę, kad Lietuvos futbolininkai yra įkandamas riešutėlis, San Marino žaidėjai vis labiau ėmė spausti svečius, o po 62-ąją min.praleisto įvarčio lietuviai apskritai pasimetė – vietoje pirmoje rungtynių pusėje žavėjusio užtikrintumo atsirado panika, o situacijos negelbėjo ir po keitimo aikštėje pasirodę rinktinės senbuviai.
Tuo metu dvikovoje su Airija lietuviai prie savo vartų atsivežė „autobusą“ ir praktiškai visų rungtynių metu užsibarikadavo šalia Džiugo Bartkaus ginamų vartų.
Ir nors airiai tikrai nežaidė stebuklingai, tačiau tokį žaidimo stilių pasirinkę lietuviai patys išsikasė sau duobę ir liko su apmaudžiu pralaimėjimu, kurį lėmė 97-ąją akistatos minutę praleistas įvartis.
Pasak R.Jakubausko, abejos rungtynės įrodė, kad įprastai antruoju numeriu žaidžiantys Lietuvos futbolininkai dar nėra pripratę kardinaliai pakeisti savo žaidimo stiliaus.
„Yra dalykų, kuriais galima pasidžiaugti, ir dalykų, kurie nuvilia. Iš esmės, tai yra pergalė ir pralaimėjimas – vienu reikia mokėti džiaugtis, o iš kito pasimokyti.
Kita vertus, žvelgiant giliau, rungtynės su San Marinu parodė, kad nesame pasiruošę žaisti vadinamuoju pirmuoju numeriu, tą patvirtino rungtynės su Airija.
Mačas San Marine prieš silpnesnį varžovą buvo dvejopas – pakenčiamas pirmas kėlinys ir nekoks antrasis. Vis dėlto, net ir pirmojo kėlinio metu trūko aštresnių perdavimų, užtikrintumo rezgant atakas, o antrame kėlinyje – šaltakraujiškumo.
Rungtynės Airijoje prieš potencialiai stipresnius oponentus buvo kovingas ir grįstas gynyba. Tai buvo kantrybės ir fizinių jėgų išbandymas, deja, pritrūko ir vieno ir kito.
Ir vienos, ir kitos rungtynės buvo geras „sparingas“ (treniruotė – red.) artėjančioms Tautų lygos rungtynėms. Ten lauks ir varžovai, su kuriais reikės žaisti pragmatiškai – statyti vadinamąjį autobusą ir laukti progų kontratakose, ir varžovai, su kuriais reikės neprisižaisti, stengtis laikyti kamuolį ir teritoriją“, – samprotavo futbolo komentatorius.
Abejas rungtynes komentavęs R.Jakubauskas taip pat įžvelgė ir padidėjusį žaidėjų pasitikėjimą strategu V.Ivanausku bei drausmę Lietuvos futbolininkų žaidime.
Kaip teigia žurnalistas, tai yra nemenkas trenerio asistento iš Vokietijos Roberto Kilino nuopelnas.
„Mano akimis, treneriui pamažu pavyksta pelnyti žaidėjų pasitikėjimą, tai nėra lengva, ypač po nesutarimų ir viešo iečių laužymo su kai kuriais rinktinės futbolininkais.
Taktine prasme radikalių pasikeitimų nebuvo, tačiau drausmė, žinojimas, kurioje vietoje reikia atsidurti, kad geriau sužaistum, stebina, ir manau, kad tai ne tiek vyriausiojo trenerio, o asistento iš Vokietijos nuopelnas“, – nuomonę išsakė R.Jakubauskas.
Teigiamai nuteikė debiutantai ir jaunimas
Prieš draugiškų rungtynių ciklą Lietuvos rinktinės treneris V.Ivanauskas į šalies nacionalinę komandą nusprendė pasikviesti keturis naujus veidus – Igną Kružiką, Pijų Širvį, T.Milašių bei A.Klimavičių.
Visi keturi žaidėjai sulaukė trenerio pasitikėjimo ir rungtynių metu, o akistatoje su San Marinu A.Klimavičius spėjo pasižymėti ir įvarčiu.
Aikštėje nepasimetė ir kiek anksčiau rinktinėje debiutavę jaunieji futbolininkai – Edgaras Utkus bei Benas Šatkus.
„Džiugu, kad abiejose draugiškose rungtynėse į rinktinės žaidimą buvo mesta ir keletas naujų veidų, tas pats I.Kružikas, A.Klimavičius ar T.Milašius, manau, turėjo pateisinti trenerio lūkesčius, o kai kurių jaunų futbolininkų pozicijas rinktinėje šios rungtynės turėjo sustiprinti – pavyzdžiui, E.Utkaus ar B.Šatkaus, abu jie mače su Airija buvo bene geriausiai aikštėje pasirodę lietuviai.
Visiems debiutantams tai turėjo būti nemenkas patirties pliūpsnis ir savotiška motyvacija klubuose dirbti dar daugiau, kad kvietimo būtų galima sulaukti ir ateinančiame cikle.
Kaip ir sakiau, jų žaidimas manęs nenuvylė. Veikiau jau atvirkščiai – nustebino teigiama prasme dėl pademonstruoto užtikrintumo ir kovingumo.
Solidus debiutantų ir jaunų futbolininkų žaidimas bei veikiančios gynybinės V.Ivanausko schemos buvo tie dalykai, kuriuos galima vertinti pozityviai. Klaidų buvo, bet jų sunku išvengti“, – jaunimo žaidimu džiaugėsi R.Jakubauskas.
Šienavo ir traumų giltinė
„Informaciniu atžvilgiu gavome labai daug, deja, tos traumos... Bet tai yra natūralu, be jų tikrai neapsieisime, bet mums jos labai skaudžiai atsiliepė. Bet atsirado daugiau alternatyvų, daugiau žaidėjų, kurie veržiasi į rinktinę, nori įrodyti savo vertę, mus tai labai džiugina. Buvo 3-4 nauji žaidėjai, mūsų jie tikrai nenuvylė, tik pridėjo kažkokio pozityvo.
Bet žinome, kad draugiškose rungtynėse ir rungtynėse dėl taškų yra skirtumas, žinome, kas mūsų laukia, bet mums didžiausias galvos skausmas yra tas, kokios būklės žaidėjai atvažiuos, mums kiekvienas žaidėjas yra labai svarbus ir kiekviena netektis yra labai skaudi“, – po rungtynių ciklo pripažino rinktinės treneris V.Ivanauskas.
Su traumų problema Lietuvos rinktinė susidūrė dar iki draugiškų dvikovų starto.
Dėl anksčiau patirtos rankos traumos į rinktinę neatvyko komandos kapitonas Ernestas Šetkus. Prieš pat stovyklą iš rikiuotės iškrito ir gynėjas Edvinas Girdvainis.
Problemos lietuvius persekiojo ir kontrolinių varžybų ciklo metu – po akistatos su San Marinu paaiškėjo, kad Pauliui Golubickui įplyšo raumuo, o įvarčiu pasižymėjusiam L.Mėgelaičiui – lūžo ranka.
Tuo traumų virtinė nesibaigė.
Prieš pat akistatą su Airija buvo pranešta, kad trauma atsinaujino ir geriausiu šių metų futbolininku pripažintam Arvydui Novikovui.
Netikėtos ir skaudžios netektys privertė V.Ivanauską imtis schemų perbraižymų, o kur kas daugiau žaidybinio laiko gavo jaunieji futbolininkai.
Be traumų R.Jakubauską kiek nuvylė ir A.Novikovo žaidimas dvikovoje prieš San Mariną bei kai kurių šalies rinktinės žaidėjų fizinis pasiruošimas.
„Tiek P.Golubicko, tiek L.Mėgelaičio traumos buvo tas faktorius, kuris neleido abiejų išvysti rungtynėse su Airija. O norėjosi. Tikiuosi, kad abu bus pasiruošę pilnu pajėgumu atstovauti Lietuvai birželį Tautų lygos rungtynėse.
Šiek tiek nuvylė Arvydo Novikovo žaidimas rungtynėse su San Marinu – po keitimo pasirodęs rinktinės lyderis turėtų žaisti brandžiau ir užtikrinčiau, bet, sakykime, kad tai galbūt buvo traumos pasekmės.
Be to, kai kuriems futbolininkams trūksta fizinio pasirengimo, tai atsiskleidžia tokiose rungtynėse kaip su Airija. Tačiau tai turbūt suprantama, kadangi dauguma žaidėjų rungtyniauja čempionatuose, kuriuose tempai nėra tokie aukšti kaip, sakykime Anglijos pirmose lygose“, – samprotavo komentatorius.
Ateityje – Tautų lygos horizontai
Pasirengimo ciklą baigusi Lietuvos futbolo rinktinė į stadionus sugrįš tik birželio mėnesį.
V.Ivanausko auklėtiniai pradės savo sezoną Europos Tautų lygos turnyro C diviziono pirmoje grupėje, kurioje lietuviai susigrums su Turkijos, Lichtenšteino ir Farerų Salų rinktinėmis.
Nors iki didžiojo futbolo starto liko kiek daugiau nei du mėnesiai, tačiau portalas lrytas.lt paklausė R.Jakubausko apie ateityje laukiančius iššūkius ir gautas pamokas po draugiškų rungtynių.
„Reikia tikėtis, kad išmoksime šių dviejų draugiškų rungtynių pamokas, kurių buvo ne viena ir ne dvi, ir Tautų lygoje nebarstysime taškų, kuriuos privalome susirinkti. Tikiuosi, kad futbolininkai per šį laiką nepatirs traumų ir bus pasiruošę žaisti pilnu pajėgumu.
Manau, kad tikslas iškovoti antrą vietą grupėje yra gan realus, tačiau natūralu, kad tam prireiks didelių komandinių pastangų“, – teigė žurnalistas.
