Specialistų skaičiavimu, tarptautinės futbolo kovos mūsų šaliai galėjo sukurti iki 19 mln. eurų ekonominį poveikį.
„Buvo didelis nusivylimas tiek mums, tiek ir FIFA, kad į Lietuvą negalėjo atvykti kur kas daugiau užsienio sirgalių ir šie paliktų šalies verslui kur kas daugiau pinigų“, – apžvelgdamas pasaulio futsal pirmenybių sukurtą vertę Lietuvai antradienį spaudos konferencijoje sakė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
LFF pasidžiaugė, kad rugsėjį ir spalį trijuose šalies miestuose vykusio pasaulio salės futbolo čempionato transliacijas stebėjo 195 planetos valstybių sirgaliai, o skaičiuojant žiūrimumą, iš viso dvikovas pamatė daugiau kaip 1 milijardas futbolo aistrulių, vaizdo įrašų platformose peržiūrų skaičius siekė daugiau kaip 47 milijonus kartų.
„Remiantis Vilniaus Universiteto skaičiavimais, potenciali visų šių transliacijų vertė yra apie 100 mln. eurų.
Sakysime, jei kažkas norėtų tiesiog perpirkti visas transliacijas ir visą įdirbį žiniasklaidoje, tektų Lietuvai sumokėti būtent šiuos pinigus“, – kalbėjo LFF prezidentas T.Danilevičius.
Tiesa, kalbant apie turnyro žiūrovus ir lankomumą, šios skilties skaičiai nebuvo verti šventinių fejerverkų: visus pirmenybių mačus stebėjo tik 61 tūkst. 748 sirgaliai iš Lietuvos ir lygiai 2 tūkstančiai užsieniečių. Pagal specialią formulę, šiuo atveju vienas mūsų šalies aistruolis ėjo į 1,5 mačo, o užsienietis – lygiai į vienerias pirmenybių rungtynes.
Visi jie čempionato organizatoriams už bilietus „sunešė“ 217 tūkst. 851 eurą. Tai buvo lašas jūroje, palyginus su viso čempionato sąnaudomis.
Jos siekė 7 mln. 147 tūkst. 288 eurus, iš kurių 5 mln. 429 tūkst. 368 eurai buvo FIFA pinigai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prie pirmenybių rengimo prisidėjo 1 mln. 439 tūkst. eurų, Kaunas į turnyrą investavo 15 tūkst. 200 eurų, o galiausiai – daugiau kaip 45 tūkst. eurų suma pasidengė pardavus čempionato atributiką ir suvenyrus.
Atliktos analizės duomenimis, tiesioginis FIFA pasaulio salės futbolo čempionato ekonominis poveikis Lietuvos ekonomikai siekė 10 mln. 744 tūkst. 731 eurą, iš kurių 7 mln. 112 tūkst. 864 eurus sudaro organizatorių ir 3 mln. 631 tūkst. 867 eurus sirgalių ir turistų išlaidų sukeltas ekonominis poveikis.
„Tikėjomės kur kas didesnio lankytojų sukelto ekonominio poveikio, bet suprantate, kad jį galėjo didinti tik sirgalių skaičius. Tačiau COVID-19 pandemija viską sujaukė.
Na, tikrai tas efektas turėjo būti kur kas didesnis nei 3 mln. 631 tūkstančio eurų. Sakysime, jei tai būtų normalūs metai, tai tas poveikis siektų ir 40 milijonų eurų. Šiuo atveju, jei kalbėsime apie visą ekonominį poveikį Lietuvos ekonomikai, jis, specialistų skaičiavimais, yra nuo 15 iki 19 mln. eurų“, – aiškino E.Stankevičius.
Kalbant apie sąnaudas, LFF vadovai akcentavo, kad didžiąją dalį turnyro biudžeto sudarė arenų ir treniruočių salių nuoma bei infrastruktūros gerinimas – tam skirta 4 mln. 452 tūkst. eurų, turnyro organizavimui buvo atseikėta 1 mln. 421 tūkst. eurų ir visai komercinei pusei – 1 mln. 273 tūkst. eurų.
LFF tikėjosi, kad pasaulio futsal čempionato bilietų pardavimas duos ne tik naudos turnyrui, bet ir pelno LFF, tačiau galiausiai tapo aišku, kad pinigai, gauti už bilietus, turėjo būti įtraukti į turnyro sąmatą.
„Turėjome tris sudedamąsias turnyro pelno dalis – tai yra varžybų rėmėjas, kuris pagal sutartį su FIFA, lėšas pervedė tiesiogiai tarptautinei organizacijai. Kas liečia atributiką ir bilietus, buvo diskutuotinas klausimas – kam ir kaip jie turėjo būti dalinami.
Bet dėl COVID-19 situacijos šios eilutės atsidūrė varžybų sąmatoje ir mes išleidome tuos surinktus pinigus turnyro rengimui.
Taip, mes tikėjomės, kad pinigai už suvenyrus ir bilietus atiteks LFF ir taps tam tikru rezervu ateities renginiams, bet turėjome visus gautus pinigus išleisti ir FIFA organizacijai parodyti visus pateisinamus išlaidas dokumentus.
Mes iš čempionato nieko neuždirbome. Sakysime, šiuo atveju FIFA susimažino čempionato išlaidas šiomis eilutėmis“, – tikino LFF generalinis sekretorius.
Kalbėdamas apie bilietų prekybą į čempionatą E.Stankevičius pripažino, kad vis dėlto buvo padaryta klaidų.
„Tenka pripažinti, kad šiam segmentui trūko ir reklamos, ir viešinimo. Tyrimas parodė, kad to turnyro žinomumo mums tikrai užteko, tačiau pripažįstu, jog mūsų komanda padarė tam tikrų klaidų su bilietų prekyba.
Bet ir vėl – kiekvienas žingsnis buvo derinamas su FIFA ir tai buvo dar viena patirtis – sprendimų priėmimas užtrukdavo. Ta pati bilietų kainodara buvo derinama su FIFA, tačiau matėme, kad Lietuvai tai buvo per didelės sumos sirgaliui už bilietą, todėl po to jau nelaukėme FIFA žingsnių, patys vienašališkai darėme nuolaidas, bilietų akcijas. Galbūt, iš bilietų buvo galima tikrai daugiau uždirbti“, – sakė LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius.
– Pirmasis toks aukščiausio lygio pasaulio čempionatas jau įvyko Lietuvoje. Ar imtumėtės kitų varžybų rengimo ir į kur kryptų akys?
Gal kalbame apie didįjį futbolą? – lrytas.lt paklausė LFF prezidento T.Danilevičiaus.
– Jei šnekėsime apie aukščiausio lygio ne salės futbolo turnyrus, Lietuva visada susidurs su viena rimta problema – infrastruktūra. Mes tiesiog jos neturime. Jei pasaulio čempionate dalyvauja 24 komandos, tai patys suprantate, kiek reikia stadionų ar viešbučių.
Šiai dienai, geriausiu atveju šalis galėtų gal imtis surengti U17 ar U19 jaunimo čempionatus. Net jau U21 pasaulio čempionatas tampa Lietuvai neįkandamas, nes tiesiog ten jau yra kur kas rimtesni kriterijai, rimtesnis pasirengimas. Todėl apie tai kalbėti būtų nerimta.
Kitas reikalas – salės futbolas. Mes tikrai jau esame sukaupę gerą patirtį, žinome, kur bus iššūkiai, į kokius klausimus reikia atkreipti dėmesį.
Dabar pasakysiu taip: mes norėtume dar kartą imtis aukščiausio lygio salės futbolo čempionato rengimo. Ir, kaip jūs sakote, akys krypsta į pasaulio moterų futsal pirmenybes. Bėda ta, kad kol kas tokio turnyro FIFA nerengia, bet yra minčių.
Jei atsirastų tokios varžybos, mes norėtume teikti savo kandidatūrą. Ir, manau, kad FIFA mus palaikytų, nes turime tikrai gerus atsiliepimus apie praėjusių metų pirmenybių surengimą.
Tad salės futbolas LFF domina, o kas liečia ne futsal kovas, tai šiai dienai tikrai susiduriame su rimtomis infrastruktūrinėmis problemomis. Tikrai, ne organizacinėmis.
– Buvo patekti statistiniai duomenys, kad salės futbolo žinomumas Lietuvoje po pasaulio pirmenybių padidėjo bendrai 16 proc. Jūs tą matote?
– Matome. Aš net kalbėčiau ne tik apie salės futbolo, bet viso šalies futbolo pakilimą. Visada po Europos ir pasaulio čempionatų padidėja vaikų noras žaisti futbolą. Mes matome, kad susidomėjimas futsal auga ne tik tarp jaunimo – salės futbolo A lygoje vyksta aršiausios kovos, atsirado konkurencingi varžovai.
Čempionatas buvo itin sėkmingas Lietuvai, nors rinktinė ir nepateko į antrą varžybų etapą. Į mus atkreipė dėmesį kad ir Italijos salės futbolo federacija, kuri jau kitą savaitę kviečia į derybas, nori bendradarbiauti su Lietuva, vystyti projektus.
Italai jau dabar mąsto apie lietuvių žaidėjų kvietimą į jų „Serie A“ salės futbolo čempionatą. Patikėkite, tikrai matosi, kad šis čempionatas duoda naudos. Kad ir tas faktas, kad su tikrai nedidelėmis investicijomis miestai susitvarkė savo salės futbolo infrastruktūrą, bazes.
– Kovo mėnesį vyks FIFA kongresas, kur bus kalbama apie siūlymą rengti pasaulio futbolo čempionatus ne kas ketverius, o kas dvejus metus.
Kokia Lietuvos futbolo federacijos nuostata šiuo klausimu? Ir jei reikės balsuoti šiuo klausimu, kurią pusę palaikys mūsų šalis?
– Tai būtų ne tik Lietuvos pozicija – mūsų šalis yra UEFA narė. Visos 55 Europos šalys solidariai laikosi vienos pozicijos – šiai dienai UEFA įsitikinusi, kad negalima imtis radikalių pakeitimų ir planetos pirmenybes nevykdyti kas dvejus metus.
Čia būtų visiškas kanibalizmas, nes visi svarbiausi turnyrai – tiek Europos, tiek ir pasaulio čempionatai, tiek ir olimpiados yra išskirtiniai ir negalima viską suplukti į vieną, viską niveliuoti.
Varžybos kas ketverius metus yra labai geras laiko tarpas jų pravedimui. Tokia yra UEFA nuostata, FIFA nori trumpinti laiką tarp turnyrų.
