Grasinimai J. Lopučiui
T. Ražanauskas prisiminė keistą situaciją Rusijoje.
Iš Vilniaus „Žalgirio“ persikėlęs į Maskvos „Torpedo“ lietuvis turėjo puikią seriją – per dvylika rungtynių pasižymėjo keturiais įvarčiais, tačiau po to sekė netikėta nuoma į „Kamaz“ klubą. Kaip prisimena pats T. Ražanauskas, situacija buvo labai keista.
„Aš manau, kad mes nežinome visos istorijos, bet esmė tame, kad kai mes išėjome iš „Žalgirio“ jie nepervedė pinigų „Žalgiriui“, tada Janušas Loputis skambino man ir sako – paklausk, kada jie ruošiasi atsiskaityti. Sakau, gerai, paklausiu – o jie man sako, tegu mažiau jis čia prašinėja. Ir po to iš karto J. Loputis sako, jeigu neatsiskaitysite – paduosime ieškinį į UEFA.
Ir po to įvykio man liepė nesiruošti rungtynėms. Pradžia buvo gera ir staiga viskas sustojo. Jie man sako, gal dabar eisi į nuomą, nes jis (J. Loputis – red.) pinigų negaus, tegu jis ten mažiau aiškina. Manau, kad viena iš tų priežasčių, kodėl jie mus nubuksavo yra tai, jog J. Loputis paprašė už mus atsiskaityti. Nežinau, kaip jie pabaigė, bet taip buvo“, – kalbėjo T. Ražanauskas.
Janušas Loputis su klubu bendravo asmeniškai per Tomą Ražanauską.
J. Loputis paprašė, jog pastarasis paklaustų, kada rusai planuoja apmokėti žaidėjų perėjimą, tačiau tikrai nesitikėjo tokio klubo atsakymo.
„Janušas skambina, klausia, na, ką jie sakė? Sakė, kad jus užmuš. Pauzė tokia...
Ką, rimtai taip ir pasakė? Ką, jie išvis žemės nejaučia? Sakau – na, taip pasakė, jis klausia, tu juokauji? Jo, juokauju. Tyla tokia, sakau, alio, jūs čia? Jis vėl klausia – taip ir pasakė? Sakau – jo“, – prisiminė rinktinės trenerio asistentas.
Apie draugystę su Zlatanu Ibrahimovičiumi
Tinklalaidės svečias pasakojo, jog jam atvykus į Švedijos čempionų klubą, „Malmo“ išgyveno ne geriausius laikus, tačiau savo gretose turėjo jauną, o dabar jau ir kultinį žaidėją – Zlataną Ibrahimovičių. Puolėjo pardavimas padėjo klubui atsitoti ant kojų bei tęsti savo istorinį žygį iki šių laikų.
„Tuo metu Z. Ibrahimovičiui buvo aštuoniolika metų ir kad jis bus toks, kaip dabar – tikrai negalvojau. Teko su juo žaisti, jis buvo techniškas vaikinas, jis ne visas rungtynes pradėdavo starte, išeidavo po keitimo, bet matėsi, kad kažką jis turi. Visada likdavo po treniruotės, prašydavo, ateik čia – pažaisime vienas prieš vieną, žaisdavome su kamuoliu, sugalvodavome kokių nesąmonių. Bet jis pastoviai dirbdavo – aišku, klubas juo tikėjo.
Tuo metu juo domėjosi „Feyenoord“ klubas, jis ateina pas mane ir sako – ką daryti, skambina agentai, siūlo važiuoti ten. Aš jam sakau – ar verta tau ten važiuoti dabar? Tau reikia fiziškai sustiprėti. Tu įmuši tų įvarčių ir spėsi išvažiuoti į Olandiją, bet tau reikia čia dar pažaisti. Jis klausia – galvoji, neverta? Tu matei kiek aš čia gaunu, kapeikas – o jis dešimt kartų mažiau gaudavo už visus, jis atnešė voką ir sako man – žiūrėk kiek aš gaunu, kaip aš čia išgyvensiu?
Bet aš jam sakydavau, kad tau tik aštuoniolika metų, tau reikia dar įrodinėti. Tą aš suprantu, sakydavo jis, o aš jam – tu galvoji ten tau iš karto duos milijoną? Ten irgi, jeigu nežaisi, tai ir negausi. Ir galiausiai jis niekur neišvažiavo. Bet jis tikrai labai mažai uždirbdavo, kai mes susitikome 2004 metais Kipre, jis man sako – atsimeni? Sakau jo, atsimenu „, – prisiminė T. Ražanauskas.
Tuo metu „Malmo“ klube Z. Ibrahimovičius buvo mažiausiai uždirbantis žaidėjas, todėl T. Ražanauskas nusprendė jį pakviesti vakarienės į svečius.
„Galbūt jis ne visada ir pavalgęs būdavo, nes, kaip suprantu, tuo metu jis gyveno tik su tėvu, nes tėvai buvo išsiskyrę, tai buvo atvažiavęs ir pas mus namo, žmona sako – gerai, aš padarysiu tų makaronų, nėra problemų – tai pasikviečiau, nes tikrai jaunas, matosi, gal nepavalgęs, gal dar kažką, tai atvažiavo, pavalgė, sako ačiū Tomai labai už pakvietimą.
Aš gal patikdavau jam kaip žaidėjas, nes jis sakydavo, kai mes kartu žaidžiame – tu man visada duodi perdavimus, po kurių aš gal įmušiu įvarčių. Mes su juo bendrą kalbą radome, plius aš vyresnis buvau. Sakė jis man – eik tu, tie švedai, kokie jie futbolininkai? Ką tu čia veiki, tau reikia važiuoti į kitą šalį, kur geresnis futbolas. Aš jam sakau – nėra taip paprasta išvažiuoti iš čia su lietuvišku pasu“, – šypsojosi T. Ražanauskas.
Po „Malmo“ Tomas Ražanauskas persikėlė į Norvegiją.
„Kai buvau Norvegijoje, skambina man „Malmo“ direktorius ir jis mane kvietė atgal. Bet aš nežinojau, kieno čia buvo iniciatyva, o pasirodo, čia buvo paties Zlatano. Skambina, sako grįžk pas mus, bet sakau gerai, aš sutartį turiu, šiaip aš gal ir grįžčiau, man viskas ten patiko, sako padarysime tau sąlygas, bonusus, ką ten toje Norvegijoje, mes vienas kitą pažįstame. Sakau gerai, bet kalbėkite su klubu. Ir ar jie nesusitarė, ar kas, bet aš negrįžau.
Po to jau 2005 metais Kipre, kai mes su Zlatanu susitikome, tai jis paklausė manęs – ar tau skambino iš „Malmo“? Sakau – skambino, tai jis sako – čia aš prašiau, nes žinojau, kad jeigu tu žaisi, tu atiduosi man perdavimą ir aš įmušiu įvartį, o po to išvažiuosiu kažkur. Jeigu jūs negalite mokėti tiek pinigų, tai paimkite nuo mano atlyginimo ir duokite jam, čia jo žodžiai, bet jis (T. Ražanauskas – red.) turi atvažiuoti čia“, – prisiminimais dalinosi Lietuvos U-19 rinktinės vyriausiasis treneris.
Apie Z. Ibrahimovičiaus siūlymą skambinti Mino Raiolai
2005 metais, Tomui Ražanauskui susitikus su Zlatanu Ibrahimovičiumi, pastarasis pasiūlė susisiekti su jo agentu Mino Raiola, norėdamas, kad lietuvis gautų gerą kontraktą.
„Zlatanas susitikimo metu sako – imk mano agento M. Raiolos numerį, man buvo beveik 30 metų, sako imk, paskambink ir pasakyk, kad čia nuo manęs ir suras tau komandą. Nuvažiuosi į Kiniją ir užsidirbsi pinigų. Sakau – baik tu, niekam aš neskambinsiu, man jau trisdešimt metų, kur aš važinėsiu, bet jis vis tiek sako – imk, rašykis.
Sako – paskambinsi, vis tiek jis man skambins, pasakysi, kad nuo manęs, aš užtarsiu, kad tikrai geras žaidėjas ir suras klubą. Sakau – nereikia, dabar nežinau, gal reikėjo skambinti, neskambinau, ką aš jam sakysiu? Surask man komandą, dabar aš Kipre žaidžiu, su Zlatanu kažkada žaidžiau?“, – juokėsi Tomas Ražanauskas.
