„Iš esmės, tai sąmoninga situacija. Per laidotuves grupė radikalių futbolo sirgalių, atstovaujančių „Gimnasia La Plata“ futbolo klubui, planavo palaidojus Maradoną jį atkasti ir išimti širdį. Tam nebuvo leista įvykti – širdis buvo pašalinta dar iki laidotuvių“, – kalbėjo N.Castro.
Viena iš priežasčių, kodėl šis organas buvo pašalintas – būtinybė atlikti visus tyrimus, būtinus nustatyti mirties priežastį.
Kaip „El Trece“ laikraščiui papasakojo gydytojas, D. Maradonos širdis parodė, kad futbolo legenda buvo priklausoma nuo visko, kas jį galėjo nužudyti.
„Kiti būtų mirę su tokia širdimi ir anksčiau. Diego laikėsi, nes turėjo stebėtinai atsparų kūną. Problema ta, kad ir žinodamas apie visą puokštę savo mirtinų ligų jis neplanavo atsisakyti neigiamų gyvenimo veiksnių“, – pasakojo N.Castro.
Jis patikino, kad Argentinos futbolo legendos širdis svėrė daugiau kaip pusę kilogramo ir buvo labai didelė. Širdis paprastai sveria apie 300 gramų.
„Nors jis buvo sportininkas, o jie paprastai turi didesnę širdį nei kiti mirtingi žmonės, tai buvo ne ta situacija, jog kalbėtume tik apie sportinę širdį. Tai buvo širdies nepakankamumas“, – interviu „El Trece“ sakė Castro.
Maradona mirė 2020-ųjų lapkričio 25 d., būdama 60 metų. Skrodimas parodė, kad Diego širdis buvo 2 kartus didesnė už normą.
Aiškinama, Diego Maradona net 12 valandų buvo agonijoje, o jį gydanti medikų komanda buvo „nekompetetinga, neapgalvota ir abejinga“, kai susidūrė su merdinčia futbolo žvaigžde, tikino CNN.
Taip pat D.Maradonos mirties tyrimas atskleidė šokiruojančių faktų.
Anot išvadų, futbolo žvaigždė būtų turėjęs „didesnes galimybes išgyventi“, jei iškart būtų patekęs į sveikatos priežiūros įstaigą.
Tyrėjai po apklausų negalėjo suprasti, kodėl buvęs futbolininkas paskutinėmis dienomis buvo gydomas namuose ir ar jo psichologinė būsena leido jam priimti sprendimus.
Dėl D.Maradonos mirties įtarimai buvo pareikšti net 7 medikams, tačiau galiausiai kaltinimai pareikšti dviem jį aptarnavusiems žmonėms.
Tyrėjai ypač kritikavo Maradonos medicinos komandos, vadovaujamos neurochirurgo Leopoldo Luque'o ir psichiatrės Agustinos Cosachov, darbą.
Pastarieji, anot išvadų, buvo abejingi galimai paciento mirčiai, nereagavo į situaciją ir nepakeitė savo veiksmų.
Praėjusių metų lapkritį L.Luque'as prokurorams pasakojo apie savo profesinius santykius su Maradona.
„Nėra įrodymų, sakančių, kad buvau aplaidus“, – teigė medikas.
Ekspertai nustatė, kad mirties priežastis yra „ūminė plaučių edema, atsirandanti dėl lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimo“.
Tačiau jie pabrėžė, kad Maradona patyrė ilgą agoniją. „D.Maradonos agonija prasidėjo mažiausiai 12 valandų iki faktinės jo mirties. Buvo užsitęsusios agonijos požymių, todėl galima padaryti išvadą, kad pacientas nebuvo tinkamai stebimas. Įspėjamieji ženklai, kuriuos pacientas demonstravo, buvo ignoruojami“, – teigė ekspertai.
