Su juo turbūt sutiktų daugelis, tačiau tai dar Vokietijoje Ivanu Rūsčiuoju praminto 55-erių stratego vadovavimo rinktinei istorijoje taško nepadeda.
Savo žodį gruodžio 7 tars LFF vykdomasis komitetas, kur karais su kai kuriais futbolininkais ir žurnalistais labiau nei rezultatais rinktinėje pagarsėjęs V.Ivanauskas turi ir užtarėjų, o ir pats po lygiųjų 1:1 su Kuveitu tikino, kad jaučiasi nuveikęs daug.
„Yra trys variantai. Gali būti ieškoma trenerio iš užsienio, ieškotume ir trenerio iš Lietuvos, bet turi būti aiškus V.Ivanausko likimas. Palaukime gruodžio 7 dienos ir bus sudėlioti atsakymai į klausimus, – sakė E.Stankevičius. – Jį vertina dviprasmiškai. Konkretaus atsakymo, ar tęs, ar ne – šiandieną nėra.“
Tačiau sutarties su V.Ivanausku pratęsimas taptų dar viena mįsle, kurias LFF klerkai jau daugelį metų mėgsta užminti futbolo gerbėjams.
O ir paties E.Stankevičiaus žodžiai aiškiai parodo, kokią buvusio tokių klubų kaip Vilniaus „Žalgiris“, Maskvos CSKA, Vienos „Austria“, „Hamburg“ ar Salzburgo „Austria“ žaidėjo ateitį rinktinėje jis mato.
„Charizmatiška persona – tiek bendraujant su LFF darbuotojais, tiek su rinktinės žaidėjais. Turime dvipusę nuomonę. Esame išklausę žaidėjų nuomonę, taip pat – federacijos administracijos darbuotojų, – kalbėjo E.Stankevičius. – Su treneriu bendraujame pastoviai, o ir treneris adaptuojasi. Rugsėjį buvo viena situacija, o paskutiniuose languose – kita. Normalu, kad atėjo su viena nuomone, bet rinka ir situacija priverčia judėti kita linkme.“
V.Dambrauskas – nepasiekiamas lyg Šaras, kitas variantas – užsienietis
Daugelis futbolo gerbėjų prie rinktinės vairo norėtų pamatyti ryškiausią tarptautinėje arenoje Lietuvos trenerį Valdą Dambrauską. To norėtų ir LFF vadovai, bet realybė paprasta – 44 metų strategas futbolo rinktinei pasiekiamas tiek pat, kiek krepšinio nacionalinei komandai „Barcelona“ treniruojantis Šarūnas Jasikevičius.
Šaras ne kartą yra užsiminęs, kad galbūt ateityje ateis laikas ir rinktinei, bet ne šiuo metu, kai klubiniame pasaulyje bando užkariauti Eurolygos aukštumas.
Panaši ir šių metų spalį su Bulgarijos galiūne Razgrado „Ludogorec“ Europos lygoje žaidusio V.Dambrausko situacija. Pastarasis buvo priverstas atsisveikinti su „Ludogorec“, bet netruko į savo rankas perimti vieno garsiausių Kroatijos klubų Splito „Hajduk“ vairą.
„Šiandieną didžiausią karjerą iš lietuvių pasiekęs yra V.Dambrauskas. Normalu, kad jis prioritetas – numeris 1. Su treneriu esame bendravę ne vieną kartą, tačiau vertinant jo asmeninę profesinę karjerą – nerealu, kad jį turėsime nacionalinėje rinktinėje, – sakė E.Stankevičius. – Jis nesvarstomas kandidatas, nes turi kontraktą, įsipareigojimus, jam gerai sekasi ir jis dirba aukšto lygio klubuose. Kiek teko bendrauti, jis save mato kaip klubo, o ne rinktinės trenerį. Galbūt ateityje turėsime galimybę jį prisišnekinti. Anksčiau esame kalbėję, kad ateityje galėtų derinti vyriausiojo rinktinės trenerio ir techninio direktoriaus pozicijas. Tikiuosi, kad tas laikas ateis.“
Pasak E.Stankevičiaus, kitas variantas – treneris iš užsienio, bet tokiu atveju LFF prieš tai norėtų rimtai pasitarti su naujuoju techniniu direktoriumi. „Anderlecht“ sistemą 2019-aisiais Lietuvoje diegti pradėjęs specialistas iš Belgijos Patrickas de Wilde su LFF atsisveikino šių metų rugsėjo pabaigoje.
„Laukiamas naujas techninis direktorius. Pokyčiai pasijus. Tai – vienas svarbiausių asmenų LFF organizacinėje struktūroje. Laukiame kuo greičiau, – paaiškino E.Stankevičius, kurio pašto dėžutę pildo atsiunčiami įvairiausių trenerio iš užsienio CV. – Daug įvairaus plauko agentų atakuoja tiek socialiniuose tinkluose, tiek elektroniniu paštu. Per daug į juos nereaguojame, bendraujame su FIFA, UEFA ir kitomis federacijomis. Tarėmės ir su Jose Couceiro (buvęs rinktinės treneris, – red.), kokios galėtų opcijos.“
Kiek galėtų uždirbti naujasis treneris?
„Atitinkamai nuo kompetencijų. LFF finansinė situacija leidžia prisiimti didelius įsipareigojimus. Tai gali būti tiek 10 tūkstančių, 15 ar 20 tūkstančių eurų per mėnesį. Federacija yra pajėgi mokėti tokius pinigus vyriausiajam rinktinės treneriui“, – paaiškino E.Stankevičius.
Trenerio atsiprašymas – po pokalbio su LFF vadovais
Panašu, kad ieškant naujojo trenerio į reikalavimų sąrašą gali tekti įtraukti ir gebėjimą komunikuoti. Būtent tokia eilutė buvo praleista sukertant rankomis su V.Ivanausku. Griežtos rankos norėjusi LFF per trumpą laiką buvo priversta gesinti ne vieną gaisrą – ir ne tik rinktinės stovyklose.
V.Ivanausko pykčio proveržius buvo galima matyti per spaudos konferencijas, o pūlinys sprogo, kai spalį Lietuvos rinktinė Vilniuje 0:4 krito nuo Šveicarijos rankos. Išgirdęs klausimą, ar vieną iš praleistų įvarčių lėmė neparuošti namų darbai, V.Ivanauskas pratrūko.
„Ką jus norite pasakyti? Taip, paruošti namų darbai. Čia tik jums atrodo, kad nepadaryti namų darbai, tai tik jūsų nuomonė. Tokie dalykai nenumatomi. Kokią alternatyvą turite? Sekantis klausimas“, – tuomet piktinosi V.Ivanauskas, o į gan agresyvų toną dėmesį atkreipė netgi ten buvę šveicarų žurnalistai.
Netrukus laukė dar vienas akibrokštas – tradiciškai pristatant rinktinės sudėtį rengiama spaudos konferencija, tačiau LFF tiesiog išplatino pranešimą, o V.Ivanauskas kalbėti su žurnalistais nepanoro.
O štai prieš dvikovą su Šiaurės Airija viskas tarsi pasikeitė – nuskambėjo V.Ivanausko atsiprašymas.
„Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti už paskutinę spaudos konferenciją. Tikrai nieko nenorėjau asmeniškai įžeisti. Tikrai nieko nenorėjau įžeisti. Paprasčiausiai emocijos ir adrenalinas valdė. Tikiuosi, kad tai – paskutinis atvejis. Buvo neteisinga. Gerbiu jūsų darbą, specialybę ir gerbiu jus. Norėčiau to paties iš jūsų pusės, tad dar kartą atsiprašau“, – tada sakė V.Ivanauskas.
Kas galėjo lemti tokį trenerio žingsnį?
„Turėjome su dabartiniu treneriu po paskutinės spaudos konferencijos susitikimą. Turėjome patarimų, kaip bendraujama vienu ar kitu atveju. Normalu, kad reikia edukacinių paskaitų treneriams, personalui, žaidėjams, – sakė E.Stankevičius, sutikęs, kad patirties sukaupę specialistai jau turėtų patys suprasti, kaip reikėtų komunikuoti. – Bet realybė rodo ką kitą. Būna, kad panaudojama viena kita netinkama frazė ar pasirenkamos netinkamos manieros. Su tuo turime dirbti ir dirbame.“
Nuvylė ir finišas
V.Ivanausko vaisių pintinė – išties kukli. Lietuvos rinktinė 2022 metų pasaulio futbolo čempionato atrankoje C grupėje liko paskutinė. Lietuva vieną kartą sugebėjo įveikti Bulgarijos rinktinę 3:1, tačiau visi kiti V.Ivanausko mūšiai baigėsi niuksais. Šveicarams pralaimėta 0:4, bulgarams – 0:1, italams – 0:2 ir 0:5, Šiaurės Airijai – 1:4 ir 0:1.
„Metų pradžioje tikslas buvo ne mažesnė nei ketvirta vieta (atrankoje, – red.) ir laimėti Baltijos taurę. Taurės nelaimėjome ir neužėmėme ketvirtos vietos. Pergalė nudžiugino, bet bendrame kontekste taškų surinkta per mažai“, – ir apie V.Ivanausko pirmtako Valdo Urbono fiasko kovose su latviais ir estais kalbėjo E.Stankevičius.
Vargu ar ką guodė paskutinė rinktinės dvikova – draugiškas rungtynes su Kuveitu lietuviai sužaidė 1:1. E.Stankevičius atviras – rinktinė savo sezoną privalėjo užbaigti pergale, o ne vytis svečius, kad būtų išplėštos lygiosios.
„Kuveitas buvo pasirinktas su mintimi, kad iškovosime pergalę ir turėsime daugiau įskaitinių taškų. Lygiosios LFF netenkina“, – kalbėjo E.Stankevičius.
