„Pačioje „Anderlecht“ programos įdiegimo pradžioje supratome, kad aukštas sportinis meistriškumas iškelia didelius reikalavimus personalo srityje: kad reikia turėti 2 trenerius vienai vaikų grupei, fizinio rengimo trenerį, kineziterapeutą, techninį direktorių, psichologą, analitiką. Apibendrinus, krūva specialistų, kurių lig šiol Lietuvos futbolo akademijose nebuvo.
Žingsnis po žingsnio, mes pradėjome nuo techninio direktoriaus pirmais metais. Antrais metais iškėlėme reikalavimą, kad akademijos privalo turėti fizinio rengimo trenerį, vartininkų trenerį. Grupėje nuo 20 iki 25 vaikų turi būti bent 2 treneriai. Pernai buvo surengti analitikų mokymai, kuriuose dalyvavo 27 specialistai iš Lietuvos – tiek iš akademijų, tiek iš futbolo federacijos. Šiai dienai norėtumėme, kad šie specialistai atsidurtų kiekvienoje akademijoje.
Su „Anderlecht“ programa, kaip federacija, kuriame futbolo pramonę. Iš tikrųjų, ji dar menka, pavyzdžiui fizinio rengimo trenerių ir vartininkų trenerių tebėra didelis trūkumas. Didžiosiose akademijose šios pareigybės jau yra užpildytos ir smagu tai paminėti, tačiau mažesnėse akademijose, kur mažiau vaikų, resursų ir finansų, kol kas neturime galimybės pasidžiaugti, kad šitie specialistai jau ten būtų ir dirbtų išsijuosę rankas. Tad čia iššūkis, bet tos akademijos, kurios turi specialistus, dvigubu žingsniu eina į priekį“, – teigė D.Bička.
Naujosios vaikų kartos ugdymo poreikiai
„Klausėme „Anderlech“ atstovų, kaip jie mato darbą su naujosios kartos vaikais, kurie yra užimti kompiuteriais, telefonais, mažiau praleidžia laiką lauke, o dažniau – viduje. Jų mentaliteto pokyčiai jau yra aiškūs.
Gavome atsakymą, kad „Anderlecht“ trenerių kolektyvas stengiasi žaidėjus mažiau spausti. Anksčiau būdavo griežtesnės tvarkos, o dabar duodama daugiau laisvės ir pasitikėjimo.
Į tam tikrus dalykus, kaip į garsesnį, išraiškingesnį bendravimą tarpusavyje ar kažkokius juokelius nekreipiama tiek dėmesio, nereikalaujama tylos. Jie laisvina požiūrį, duodami suprasti, jog spaudžiant naująją kartą, gali perspausti ir tai neduos jokio rezultato.
Jeigu duosi kūrybos ir laisvės, vaikai naudosis savo privalumais. Mes, lietuviai, esame labiau užspausti, uždaresni, nors mūsų vaikai triukšmo foną didesnį galėtų padaryti. Esmė ta, kad vaiko kūrybinė laisvė būtų išlaisvinama.“
Asmeninė įgyta patirtis dirbant su „Anderlecht“ programa
„Kiekvienas vadovas, techninis direktorius turi matyti visą vaizdą: treniruočių turinį, personalą, žaidėjus, tėvus, klubo bendruomenę kaip visumą. Ko pasimokiau iš „Anderlecht“ – tai, kad visa pradžia yra nuo vertybių. Ne nuo futbolo, o nuo vertybių: tai yra santykis tarp darbuotojų, pasitikėjimas, abipusė pagarba. Šitie dalykai yra pagrindas visam kitam.
Taip pat pažymėtinas „Anderlecht“ profesionalus požiūris į bet kurią smulkmeną. Futbole nėra nereikšmingų smulkmenų, kiekviena detalė kažkuriuo momentu gali būti lemiama profesionaliame lygmenyje.
Kol esi mėgėjiškame, gali kažką užmiršti, nepadaryti, viskas „sueis“. Visgi kai ateini į „pro“ lygmenį, tu negali neišsimiegoti, nepavalgyti, nepadaryti prieš treniruotę tempimo. Tu turi gyventi tikru futbolu – čia yra profesionalizmas. Ši visuma ir patirtys labai vertingos.“
Ilgalaikis „Anderlecht“ programos poveikis Lietuvos futbole
„Manau, kad jau davė pokyčių Lietuvos vaikų varžybose reformavus struktūrą ir panaikinus rezultatų fiksavimą. Paskleidė futbolo kultūrą iš Belgijos, jog treneris turi dirbti ne tik treniruotės metu, bet ir ruoštis jai: būti pedagogu su žaidėjais ir tėvais, būti profesionalu visose srityse.
„Anderlecht“ programos palaikymas galėtų būti sertifikavimo projektas, kuriame būtų daug kriterijų, ir juos įvykdžiusios akademijos tikrai dirbs kokybiškai.
Aišku, visi supranta, kad reikia specialistų, pozicijų, finansų, infrastruktūros. Atsiradus jiems, bus smagiau dirbti, o futbolo trenerio profesija bus vertinama taip, kaip ir užsienyje.“
