Valdo Ivanausko treniruojamos Lietuvos vyrų futbolo rinktinės fronte – nieko naujo.
Šalies futbolininkams rungtynėse su Šiaurės Airija ir Bulgarija nepavyko papildyti savo taškų kraičio ir atrankoje į 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą ties Lietuvos pavadinimu taškų skiltyje vis dar tebežiba apvalus nuliukas.
Praėjusią savaitę lietuviai Vilniuje 1:4 turėjo pralaimėjo Šiaurės Airijos futbolininkams ir 0:1 Sofijoje turėjo pripažinti vietos Bulgarijos rinktinės pranašumą.
Tai buvo jau aštuntoji Lietuvos nacionalinės komandos nesėkmė iš eilės.
Nuo pralaimėjimo liūno lietuvių neišvadavo ir naujas trenerių štabas – prieš pat rudens atrankos langą vyriausiuoju rinktinės strategu buvo paskirtas legendinis Lietuvos futbolininkas V.Ivanauskas.
Vis dėlto jam nepavyko debiutuoti prie rinktinės vairo – rungtynių su Šiaurės Airija išvakarėse 55-erių futbolo specialistas užsikrėtė koronavirusu ir dėl šios priežasties oficialiai prie šoninės linijos Lietuvos futbolo rinktinės rungtynėse jis galės stoti tik kitame atrankos lange.
Vairą iš į viruso pančius pakliuvusio V.Ivanausko perėmė jo asistentas Tomas Ražanauskas.
Nuotoliniu būdu „Ivano Rūsčiojo“ (V.Ivanausko pravardė – red.) nurodymų klausęs T.Ražanauskas savo kailiu patyrė pirmtako Valdo Urbono justą pralaimėjimo kartėlį.
„Ar tai būtų vienas, ar kitas treneris, visada rinktinėje bus tie patys futbolininkai ir iš jų bus bandoma lipdyti komandą pagal žaidimą ir jo braižą, kurio treneris tikisi.
Trenerio planus ir visus norus apriboja futbolininkų trūkumo realybė“, – vardindamas vieną iš esminių Lietuvos futbolo problemų portalui lrytas.lt kalbėjo 42 rungtynes už šalies rinktinę sužaidęs A.Klimavičius.
Nors pralaimėjimo vaizdas aikštėje išliko, tačiau Lietuvos futbolo rinktinėje pasikeitus trenerių štabui buvo galima išvysti kur kas daugiau jaunų bei po ilgesnio laiko į komandą sugrįžusių veidų.
Kaip teigė PFA prezidentas A.Klimavičius, jaunų žaidėjų integracija yra neišvengiama Lietuvos futbolo kartų kaitos dalis.
„Jau ne kartą anksčiau esu minėjęs, kad Lietuvos rinktinėje bus dvi probleminės vietos – puolėjo ir centro gynėjo pozicijų kartų kaita.
Būtent dabar ir vyksta natūrali kartų kaita, kai vyresni futbolininkai palieka rinktinę ir bandoma ieškoti jaunesnių žaidėjų, kuriems yra suteikiamas pasitikėjimas“, – samprotavo tris įvarčius už Lietuvos futbolo rinktinę įmušęs gynėjas.
Savo rugsėjo mėnesio atrankos lango pasirodymą Lietuvos rinktinė užbaigs akistata su šią vasarą Europos futbolo čempione tapusia Italijos rinktine.
Roberto Mancini kariauna praėjusią savaitę pagerino pasaulio rekordą. Italijos futbolo rinktinė šiuo metu yra nepralaimėjusi jau 36-erių rungtynių paeiliui. Tai – geriausias rezultatas per visą futbolo istoriją.
Pirmoji Italijos ir Lietuvos futbolo rinktinių akistata Vilniuje baigėsi svečių pergale 2:0.
Šį kartą lietuviams padėti negalės dėl geltonų kortelių iš rikiuotės iškritę Fiodoras Černychas bei Domantas Šimkus.
„Žinoma, bus sunku užtikrinti kamuolio kontrolę, bet tai bus tos rungtynės, kuriose Lietuva neturės ko prarasti. Nesinori bei kartu tuo ir netikiu, kad visiškai užsidarysime savo vartų prieigose“, – apie artėjančią dvikovą su Europos čempionais kalbėjo A.Klimavičius.
Kol kas C grupėje pirmaujantys italai savo sąskaitoje po penkerių rungtynių turi 10 taškų, šveicarai, sužaidę dvejomis rungtynėmis mažiau, rikiuojasi antroje pozicijoje (7 taškai), treti – lietuvius sekmadienį įveikę bulgarai (5 rungtynės, 5 taškai), ketvirti – Šiaurės Airijos futbolininkai (3 rungtynės, 4 taškai), o paskutinę vietą lentelėje užimanti Lietuva per ketverias žaistas rungtynes dar nėra iškovojusi nė taško.
Italijos ir Lietuvos futbolo rinktinių dvikova vyks trečiadienį, 21 val. 45 min.
– Rinktinė savo pasirodymą šiame lange pradėjo dviem pralaimėjimais iš eilės. Ar šios nesėkmės ir 0 taškų yra dėsningas rezultatas? – lrytas.lt paklausė buvusio Lietuvos futbolo rinktinės gynėjo A.Klimavičiaus.
– Atsižvelgiant į faktą, kad teko rungtyniauti su Europos vidutinio pajėgumo futbolo komandomis, žinoma, norėjosi iškovoti bent tašką.
Būtent iš pirmųjų dvejų rungtynių to taško ir buvo galima tikėtis labiausiai, nes suprantama, kad trečiadienį laukia dvikova su Europos čempione Italija ir ten bus kur kas sunkiau iškovoti taškus nei pirmose dvejose dvikovose.
– Prie rinktinės vairo stojo atsinaujinęs trenerių štabas. Ar galima įžvelgti ryškesnių žaidimo pokyčių lyginant su V.Urbono treniruojama rinktine?
– Tenka pripažinti, kad Lietuvos rinktinės treneriams tenka susidurti su žaidėjų, kurie atitinka rinktinei keliamus reikalavimus, skaičiaus problema.
Ar tai būtų vienas, ar kitas treneris, visada rinktinėje bus tie patys futbolininkai ir iš jų bus bandoma lipdyti komandą pagal žaidimą ir jo braižą, kurio treneris tikisi. Trenerio planus ir visus norus apriboja futbolininkų trūkumo realybė.
– V.Ivanauskas nusprendė daugiau dėmesio skirti jauniesiems šalies futbolininkams. Kaip vertinate jų įsitraukimą į rinktinę?
– Jau ne kartą anksčiau esu minėjęs, kad Lietuvos rinktinėje bus dvi probleminės vietos – puolėjo ir centro gynėjo pozicijų kartų kaita.
Būtent dabar ir vyksta natūrali kartų kaita, kai vyresni futbolininkai palieka rinktinę ir bandoma ieškoti jaunesnių žaidėjų, kuriems yra suteikiamas pasitikėjimas.
Reikia pripažinti, kad tai yra labai svarbios pozicijos. Labai retai rinktinių futbole du centriniai gynėjai būna jauno amžiaus. Taip pat reikia atsižvelgti, kad kartu sudėjus Beną Šatkų ir Edgarą Utkų jie turėjo tik trejas aukšto lygio rungtynes.
Kadangi labiau stebiu centro gynėjų žaidimą, galiu pasakyti, kad puikiai matosi E.Utkaus potencialas. Jis yra techniškas futbolininkas, kuris pasižymi geru pirmuoju perdavimu.
Labai norisi, kad šis žaidėjas kuo labiau tobulėtų ir tikiuosi, kad Belgijos komandoje jis iš trenerių gaus teisingus patarimus.
Tuo tarpu B.Šatkui žiemos metu yra būtina keisti klubą arba nuomos pagrindais išvykti į kitą komandą. Labai svarbu, kad nuo kitų metų jis turėtų tinkamą vaidmenį vyrų futbole.
Svarbu išsiaiškinti, kokį vaidmenį kitame sezone jam numato „Nurnberg“ klubas, nes sėdėdamas ant suolo ir žaisdamas tik už Lietuvos futbolo rinktinę jis nepatobulės.
– Šiame rinktinių lange dėl patirtos traumos rinktinei negali padėti Saulius Mikoliūnas? Kiek stipriai Lietuvos futbolo rinktinės žaidime jaučiasi šio futbolininko netektis?
– Saulius ne pagal metus demonstruoja gerą formą. Jis yra ne tik Vilniaus „Žalgirio“, bet ir vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių. S.Mikoliūno netekimas šiai dienai šiek tiek susilpnino šalies rinktinę.
Mūsų rinktinėje kiekvienas žaidėjas yra labai svarbus. Mes esame tokia šalis, kuri neturi daug žaidėjų pasirinkimo ir treneris lengva galva galėtų rotuoti rinktinės sudėtį.
– Kurie Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai buvo labiausiai pastebimi pirmose dvejose rungtynėse?
– Kaip ir visada Lietuvos futbolo rinktinėje labiausiai pastebimi žaidėjai yra vartininkai. Natūralu – jie turi daugiausiai darbo. Todėl dėl sėkmingo žaidimo, ypač antrose rungtynėse, norisi išskirti vartininką Ernestą Šetkų.
Taip pat abejose rungtynėse gerą įspūdį paliko Justas Lasickas. Jis sužaidė stabiliausiai, o E.Šetkus dvikovoje su Bulgarais ne kartą sėkmingai gelbėjo rinktinės vartus.
– O buvo futbolininkų, kurie žaidėjai rungtyniavo žemiau savo galimybių?
– Nepasakyčiau, kad kuris nors futbolininkas mane nuvylė. Galbūt daugiau tikėjomės iš puolėjo Edgaro Dubicko, tačiau suprantama, kad jį spaudė ne menkas spaudimas.
Rungtynėse su Šiaurės Airija jis turėjo kelias progas, kurių dėka galėjo atidaryti savo įvarčių sąskaitą rinktinėje. Manau, kad sėkmingesnio pasirodymo tikėjosi ir pats Edgaras.
Tačiau reikia suprasti, kad tai yra jaunas žaidėjas, o ant jo pečių užgulė pagrindinio puolėjo atsakomybė. Manau, kad ateityje jį matysime žaidžiantį užtikrinčiau ir mušant įvarčius.
– Dvikovoje su Italija Lietuvos futbolo rinktinei dėl gautų geltonų kortelių negalės padėti D.Šimkus ir F.Černycas. Kiek šių žaidėjų netektis turėtų pakoreguoti žaidimą?
– Kaip jau ir minėjau, pagrindinės mūsų rinktinės problemos yra gynybos ir puolimo grandyje. Tuo tarpu centro pozicijoje turime tikrai gerą konkurenciją ir tai rodo mūsų sudėtis – žaidėjai sėkmingai keičiami ir viskas priklauso nuo trenerio filosofijos.
Gaila, kad D.Šimkus negalės rungtyniauti dėl geltonų kortelių, tačiau jo vietoje atsiras kitas futbolininkas, kuris bus panašaus lygmens ir jį pilnavertiškai pakeis.
Tuo tarpu F.Černychas yra vienas iš Lietuvos futbolo rinktinės lyderių. Galbūt pirmosios dvejos rungtynės nesusiklostė jam itin sėkmingai.
Labai gaila, kad šios kortelės buvo gautos pačioje dvikovos su Bulgarija pabaigoje, paskutinėmis minutėmis. Šios netektys dar labiau apsunkina trenerio planus ir norą išpildyti tai, ką jis planuoja.
– Turbūt sunku tikėtis, kad Italijoje Lietuvos futbolo rinktinė atidarys savo taškų sąskaitą. Tai kokius pagrindinius tikslus šalies vienuolikė galėtų sau kelti dvikovoje su Europos čempionais?
– Norisi, kad lietuviai panervintu italus kuo labiau ir neleistų jiems įmušti įvarčio išvis arba kuo ilgiau. Nesinori bei kartu tuo ir netikiu, kad visiškai užsidarysime savo vartų prieigose.
Suprantame, kad žaisime prieš Europos čempionus, o pastaruoju metu jie demonstruoja puolimu paremtą ir sau iki tol neįprastą futbolą.
Žinoma, bus sunku užtikrinti kamuolio kontrolę, bet tai bus tos rungtynės, kuriose Lietuva neturės ko prarasti. Tikiuosi, kad futbolininkų neslėgs įtampa, jie susikaups ir pademonstruos geriausią žaidimą.
