Lemiamo mačo didvyriu praėjusį sekmadienį tapęs G.Donnarumma vėliau prisipažino tuo momentu nesuvokęs, kad laimėjo: visos mintys sukosi tik apie 11 metrų baudinius, kai ant vos 22-ejų talentingo Italijos rinktinės vartininko pečių krito milžiniška atsakomybė.
Kas jis, geriausiu žemyno pirmenybių žaidėju išrinktas jauniausias istorijoje Italijos rinktinės vartininkas, nuo vaikystės turintis Gigio Prodigio – Talentingojo Gigio – pravardę?
Pirmieji G.Donnarummos treneriai jį vadina vartininkų Diego Maradona, kuriam žadama auksinė futbolo ateitis.
Džiaugtis neskubėjo
„Dabar pasitelkus VAR sistemą visuomet stebimos vartininko kojos – prieš smūgį negali peržengti vartų linijos. Todėl po to atmušto Bukayo Sakos baudinio iškart pasisukau į arbitrus, kad suprasčiau, ar viskas gerai.
Tada pamačiau komandos draugus, lekiančius manęs link, ir viskas prasidėjo! Toliau jau nieko nebesuvokiau“, – šypsojosi į Italiją su čempionų taure grįžęs G.Donnarumma, istoriją finalo pabaigoje pasakodamas kaip linksmą nuotykį.
196 cm įspūdingo stoto italas, visą čempionatą tvirtai gynęs komandos vartus, emocijų stengėsi nerodyti ir po laimėtos baudinių serijos pusfinalyje su ispanais, tačiau netrukus suklupęs ant žolės iš laimės pravirko.
Viso pasaulio futbolo sirgaliai sužiuro į iki šiol mažai žinomo vartininko pusę. Dabar jam prognozuojama fantastiška karjera, galinti prilygti legendinio Gianluigi Buffono šlovei.
Šią vasarą G.Donnarumma pasirašė penkerių metų sutartį su Prancūzijos klubu „Paris Saint-Germain“ ir per sezoną uždirbs 12 mln. eurų.
Mama išlydėdama verkė
„Prodigio“ išvertus iš italų kalbos reiškia itin talentingą, ne pagal amžių gabų vaiką. G.Donnarumma ne veltui pelnė tokią pravardę.
Vos 13-os sulaukęs Gianluigi paliko tėvų namus Neapolio provincijoje Pietų Italijoje ir išvyko į Milaną siekti futbolininko karjeros. Vartininkas iki šiol puikiai prisimena tą momentą, kai per traukinio langą mojo jį išlydinčiai mamai.
„Mama labai verkė. Aš stengiausi ją paguosti, bet kartojau sau, kad negaliu nuleisti rankų. Buvau pilnas emocijų, tačiau ir prisibijojau, nes važiavau į miestą, kurio nepažinojau.
Nebuvo lengva, bet Milane radau neįtikinėtiną aplinką, jaučiausi kaip namie“, – pasakojo G.Donnarumma.
Svajonės išsipildė su kaupu. Talentingasis Gigio į Kastelamare di Stabijos miestelyje esančius namus, ant kurių plevėsuoja didžiulė Italijos trispalvė, šią savaitę grįžo jau kaip Europos čempionas.
Į viską žvelgė rimtai
Kraštiečiai vartininką sutiko kaip tikrą didvyrį. Titulą Gigio skyrė ir jiems, nes būtent čia, šalia Pompėjos, prasidėjo jo draugystė su futbolo kamuoliu, kai penkiametis berniukas pirmą sykį stojo į vartus.
„Į aikštę mane nusivedė dėdė, kuris treniravo ir mano brolį. Tada ir kilo aistra tapti vartininku. Gražiausias momentas buvo pirmoji diena vartuose, kai mano dėdė kamuolį spirdavo, o aš griūdamas jį gaudžiau.
Niekada neturėjau baimės jausmo, tiesiog apie tai negalvojau, galbūt dėl to ir nusprendžiau likti vartuose“, – pirmuosius savo žingsniu futbole prisiminė G.Donnarumma.
Pirmieji oficialūs jo treneriai pasakojo, kad nuo pat pradžių buvo matyti išskirtiniai šio vaiko sugebėjimai.
„Tą vakarą tėtis grįžo namo po treniruočių, o jo akys spindėjo džiaugsmu: „Turime berniuką, kuris yra stebuklingas, negalite nė įsivaizduoti, ką sugeba vartuose. Jam tik 7 metai, bet galiu jau dabar pasakyti: jis žais rinktinėje ir įeis į istoriją.“
Pamanėme, kad tėtis juokauja, bet jis buvo teisus. Tas vaikas turėjo išskirtinį talentą“, – dienraščiui „La Repubblica“ sakė vartininkų kalviu vadinto trenerio Ernesto Ferraro dukra.
Būtent E.Ferraro atrado būsimą futbolo žvaigždę. Jam G.Donnarumma labiausiai dėkingas už kol kas svarbiausią savo karjeros laimėjimą.
„Jis turėjo kai ką daugiau nei kiti. Būdami tokie maži vaikai dažnai verkia, nori namo, pas tėvus. Gigio taip nesielgė. Jis buvo susikaupęs kaip suaugusysis, galvojo tik apie kamuolį, norėjo nuolat treniruotis.
Gigio charakteryje buvo kažkas tokio, kas mane iš karto pribloškė, – prisiminė buvęs „Napoli“ klubo prezidentas Ciro Amore. – Po treniruočių vaikai eina į persirengimo kambarį, pradeda kelti chaosą, juokauti, linksmintis. Gigio – ne: jis nusiprausdavo duše ir skubėdavo namo. Viskas per 10 minučių. Jau tada elgėsi kaip profesionalas, nors jam tebuvo 10 metų.“
C.Amore pridūrė: „2015-aisiais pasirašęs sutartį dėl jo perėjimo į „Milan“ šio klubo vadovams pasakiau: „Aš jums duodu vartininkų Maradoną.“ O kai Gigio Londone kėlė čempionų taurę, man prieš akis iškilo vaizdas, kai jis mažas ateidavo ir klausdavo: „Prezidente, kur kamuoliai, kad galėčiau treniruotis?“
Debiutantas nesutriko
Italijos žiniasklaida po triumfo Londone po krislelį narstė G.Donnarummos karjerą.
Atsakingas vartininko vaidmuo jo niekada negąsdino – net tada, kai būdamas vos 16-os „Milan“ sudėtyje debiutavo Italijos „Serie A“ čempionate.
„Treneris Siniša Mihajlovičius tuomet mane pakvietė į persirengimo kambarį ir pasakė: „Rytoj tave išleisiu žaisti. Ar bijai?“ – „Ne, pone, nebijau, esu pasiruošęs“, – atsakiau, bet pats tuo netikėjau“, – prisiminė G.Donnarumma.
Iki šių metų jis gynė „Milan“ vartus, o Italijos rinktinėje pasirodė 2016-aisiais, kontrolinėse rungtynėse su Prancūzija vartuose pakeitė veteraną G.Buffoną, kurio plakatus būdamas mažas kabino savo kambarėlyje Pietų Italijoje. Debiutuojant nacionalinėje komandoje G.Donnarummai buvo vos 17 metų.
„Nuo Gigi iki Gigio – italų vartai saugiose rankose“, – dabar rašo Italijos žiniasklaida, numanydama, kad tiesiog Gigi vadinamo legendinio vartininko G.Buffono įpėdinio ir bendravardžio laukia tokia pat įspūdinga karjera.
Atvėrė naujas duris
„Naujas Paryžiaus deimantas“, – Paryžiaus „Paris Saint-Germain“ entuziastingai pasitiko Europos čempionų vartininką, jaunojo talento laukdama lyg didžiausios žvaigždės.
Italijos klubams lieka viltis, kad ateityje G.Donnarumma sugrįš. Ir pats Gigio Milaną paliko su dideliu liūdesiu.
„Kai kurie sprendimai nėra lengvi, bet jie – žmogaus augimo dalis. „Milan“ atsiradau dar tuomet, kai buvau visai vaikas, aštuonerius metus su pasididžiavimu vilkėjau raudonus-juodus komandos marškinėlius.
Su jais įveikiau ir labai svarbius asmeninus etapus, būdamas 16-os debiutavau „Serie A“.
Aš išgyvenau išskirtinius metus, kurių niekada nepamiršiu, bet dabar atėjo laikas atsisveikinti“, – vartininkas rašė socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje.
Jau kalbama, kad G.Donnarumma, padėjęs Italijos rinktinei po 53 metų pertraukos užkopti ant Europos čempionų pakylos, gali įeiti ir viso pasaulio futbolo istoriją: vartininkas pretenduos į Auksinį kamuolį. Tiesa, abejojama, ar jau šiemet jam pavyks paveržti prestižinį apdovanojimą iš gerokai daugiau patirties turinčių futbolo žvaigždžių.
Sėkmė tokiame jauname amžiuje gali susukti galvą bet kam. Bet kol kas panašu, kad G.Donnarumma, tikslo link visada brovęsis ramiai ir užtikrintai, žino, ką daryti, kad pateisintų puikią ateitį žadančias prognozes. Juk ištikimai saugoti vartus nuo kamuolio jis mokėsi nuo pat mažens.
„Gigio futbolas niekada nebuvo vien laisvalaikis. Jis atrodė tarsi apsėstas: griūdamas gaudydavo kamuolį visur – žinau, kiek vazų ir vitrinų yra sudaužęs.
Nuo to laiko jis nė kiek nepasikeitė: iki šiol yra linksmas berniukas, turintis neįprastai gerą širdį, todėl jaučiasi blogai nepelnytai kritikuojamas.
Vis dėlto aikštėje Gigio tampa kitoks – atrodo ir elgiasi lyg patyręs veteranas“, – dienraščiui „La Repubblica“ pasakojo artimas vartininko giminaitis Carmine Paoletti.
„Žinau, nuo ko pradėjau savo karjerą. Tikiuosi žaisti kiek galima ilgiau, kad ir iki 40 metų. Futbolas yra mano aistra“, – kalbėjo G.Donnarumma.
