Rusijos futbolo rinktinė gėdingai užbaigė savo pasirodymą „Euro 2020“, nors planavo net medalius.
Po viltingo 2018 metų pasaulio futbolo čempionato, kai Rusija namie vykusiose pirmenybėse prasimušė į turnyro ketvirtfinalį, aštuntfinalyje parklupdžiusi Ispaniją, šios šalies gerbėjai ir sporto valdininkai svajojo apie įspūdingą ekipos žygį Europos stadionais ir spindinčius apdovanojimus. O gal ir pagrindinę taurę.
Tačiau realybė buvo gniuždanti: grupėje rusai Sankt Peterburge startavo pralaimėjimu nuo Belgijos 0:3, šiaip ne taip išstenėjo pergalę prieš Suomiją 1:0, o lemiamose ir žūtbūtinėse rungtynėse dėl kelialapio į aštuntfinalį Kopenhagoje buvo sudaužyti danų 4:1.
Rinktinė patylomis antradienį paryčiais sugrįžo namo ir tuomet prasidėjo kaltų ieškojimas – visų akys nukrypo į nuo 2016 metų nacionalinei ekipai vadovaujantį 57-erių S.Čerčesovą.
Po greitai surengtų apklausų, kuriuose dalyvavo 30 tūkst. respondentų, net 72 procentai apklaustųjų išreiškė savo nuomonę, kad S.Čerčesovas privalo palikti savo postą, o 22 procentai manė, kad viskas yra beviltiška, nes stratego atsistatydinimas nebus išsigelbėjimu komandai.
Ir tik keturi procentai apklausoje dalyvavusių žmonių manė, kad osetinas ir toliau privalo dirbti su komandą.
Tą patį galvoja apie tai ir pats strategas. Atvykęs namo S.Čerčesovas pareiškė, jog ir toliau burs konkurecingą ekipą.
„Turėsiu atsiskaityti prieš Rusijos futbolo sąjungą ir toliau bursiu komandą, kuri bus konkurencinga pasaulio futbolo čempionate Katare“, – pareiškė S.Čerčesovas.
„Žinote, Šiaurės Makedonijos rinktinės strategas neįvykdė užduoties ir pasitraukė iš posto. O ką S.Čerčesovas. Jis galvoja – na, nepasisekė, na ir eina viskas velniop. Tai ne mano problema, o žaidėjų“, – įvertino situaciją buvęs SSRS rinktinės narys Jurijus Gavrilovas.
Rusijos futbolo sąjungos Vykdomasis komitetas susirinks į posėdį kitą savaitę, o į viešumą išplaukė žinios, kad per metus rinktinės treneris gauna net 2,5 mln. JAV dolerių algą.
Tuomet ir kilo dar didesnis šaršalas – nemažai futbolo specialistų suprato, kodėl S.Čerčesovas laikosi savo kėdės.
„Jūs nenorėtumėte gauti 2,5 mln. dolerių? Tai visiškai nereali Rusijos supratimu alga“, – piktinosi buvęs Maskvos „Spartak“ klubo prezidentas Andrejus Červičenka, skelbia portalas sport24.
Specialistas abejojo, ar verta prie rinktinės vairo vietoj S.Čerčesovo kviesti Vokietijos ir Italijos pilietybes turintį trenerį 35 metų Domenicą Tedesco, kuris dvejus metus vadovavo „Spartak“ komandai.
„Jei rinktinę perims D. Tedesco, nelaikyčiau tai visiška nesąmone. Man būtų įdomu stebėti jo darbą nacionalinėje komandoje.
Tačiau aš nelaikyčiau, kad tai būtų krištolinis ir itin skaidrus pasirinkimas. Jei specialistas būtų tiesiog tyrumo įsikūnijimas, tuomet sutikčiau.
Tačiau kai komandai vadovavo D.Tedesco, ekipoje slampinėjo įtartini tipeliai, todėl netikiu trenerio tyrimu“, – kalbėjo A.Červičenka.
Jis pasisakė ir apie S.Čerčesovo algą.
„Reikia galvoti apie protingą algą Rusijos strategui, o ne tokius pinigus, kuriuos moka S.Čerčesovui.
Tik įsivaizduokite, jam moka 2,5 mln. dolerių. Jei Belgijos nacionalinės komandos vedlys per metus gauna 1,5 mln. eurų, o su ekipa mums labai lengvai išspardo koja užpakalius, tai kam mums treneriui mokėti vienu milijonu daugiau?
Kad dar labiau ir skaudžiau mus muštų? Protu Rusijos nesuprasi, bet kažkas turi blaiviai pagalvoti“, – klausė retoriškai buvęs „Spartak“ prezidentas.
A.Červičenka pateikė savo kandidatą į S.Čerčesovo vietą – jo manymu, rinktinę turi perimti jaunasis Maskvos „Chimki“ ekipos treneris Igoris Čerevčenka.
„Mūsų šalies treneriui už viską galima kaip reikiant „išmuilinti galvą“ – po to jis bijos pasirodyti gatvėje: visi į jį pirštais baksnos.
O ką užsienietis? Na, bus dar vienas fiasko, jis pasakys „viso gero“ ir išvažiuos. Ir jam nei šilta, nei šalta“, – kalbėjo buvęs Maskvos klubo prezidentas.
Jau nemažai buvusių garsių Rusijos futbolininkų pasisakė, kad S.Čerčesovui būtina palikti postą rinktinėje – apie tai garsiai kalbėjo Anzoras Kavaziašvilis, buvęs rinktinės narys Aleksandras Točilinas į jo vietą jau pasiūlė Kazanės „Rubino“ vedlį Kurbaną Berdyjevą.
