Per šių metų Senojo žemyno čempionatą vartai praverti dar siauriau, nes dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje galioja sveikatos saugumo apribojimai. Dėl sveikatos krizės net dešimtyje iš vienuolikos turnyrą priimančių stadionų užpildomos ne visos vietos.
16-ųjų Europos pirmenybių rungtynės rengiamos net vienuolikoje šalių. Kai UEFA prieš devynerius metus paskelbė, kad turnyro geografija bus tokia plati, daugelis sirgalių nudžiugo, jog norint patekti į stadionus, toli keliauti jiems nereikės. Tačiau per kelerius metus gyvenimas pasisuko taip, kad patekti į futbolo rungtynes tapo ne lengviau, bet sunkiau.
Jei artimiausiomis dienomis nebus nepageidaujamų pokyčių, šiuo metu numatoma, kad Europos futbolo pirmenybėse per visas rungtynes užpildytas bus tik vienas stadionas. Vengrijos vyriausybė leido neriboti žiūrovų skaičiaus 67 tūkstančius vietų turinčioje Ferenco Puskaso arenoje.
Šiame Budapešto stadione numatytos ketverios rungtynės. Birželio 15 d. žais Vengrija ir Portugalija, birželio 19 d. – Vengrija ir Prancūzija, birželio 23 d. – Portugalija ir Prancūzija, birželio 27 d. – vienerios aštuntfinalio rungtynės.
F.Puskaso arenos vartai bus atviri ne visiems. Į stadioną įleidžiami tik paskiepyti arba per tris pastarąsias paras neigiamą COVID-19 testo rezultatą gavę asmenys. Stadione privaloma dėvėti kaukę ir laikytis kitų sveikatos saugumo taisyklių.
Vengrijos vyriausybė Europos čempionatui padarė išimtį.
Per kitus šioje šalyje vykstančius renginius apribojimai yra griežtesni. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje per moterų rankinio Čempionių lygos finalo ketvertą rungtynes 12 tūkst. vietų turinčioje L.Pappo arenoje galėjo stebėti 2,5 tūkst. žiūrovų, o per praėjusią savaitę toje pačioje arenoje vykusias pasaulio dziudo pirmenybes žiūrovai visai nebuvo įleidžiami.
Vengrams atverti stadiono duris padėjo sėkmingai vykdoma skiepijimo programa. Šios šalies vyriausybė nusprendė skiepyti ne vien Europos vaistų agentūros (EMA) patvirtintais skiepais, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) patvirtinimą gavusiais rusiškais „Sputnik V“ bei kiniškais „Sinopharm“ skiepais.
Dėl to Vengrija nuo pirmųjų skiepijimo savaičių tapo viena Europos lyderių. Birželio 10 d. duomenimis šalyje buvo suleistos 97,6 skiepų dozės šimtui gyventojų.
Užsikrėtusiųjų kreivė sparčiai krito žemyn. Jei kovo mėnesį 9,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje kai kuriomis dienomis buvo nustatomi daugiau nei 10 tūkst. užsikrėtusių, tai birželio mėnesio pirmosiomis dienomis šis skaičius svyravo apie du šimtus.
Europoje sparčiau negu Vengrija gyventojus skiepijo tik dvi šalys. Maltoje iki birželio 10 d. buvo suleistos 129,2 dozės šimtui gyventojų, Jungtinėje Karalystėje – 102,7 dozės. Lietuvoje tuo metu buvo suleistos 70,1 dozės šimtui gyventojų.
Kaip skiepijimas vyksta kitose Europos futbolo pirmenybes priimančiose šalyse?
Vokietijoje šimtui gyventojų buvo suleistos 70,5 dozės, Danijoje – 68,9, Ispanijoje – 67,7, Italijoje – 67, Nyderlanduose – 66,5, Rumunijoje – 43,6, Azerbaidžane – 27,4.
Skiepijimo procesas ypač vangiai vyksta Rusijoje. Nors ši šalis pati gamina skiepus, joje buvo suleistos tik 21,9 dozės šimtui gyventojų.
Maža to, epideminė padėtis Rusijoje vėl pradėjo blogėti. Birželio 9 d. šioje šalyje pirmą kartą po mėnesio pertraukos buvo nustatyti daugiau nei 10 tūkstančių užsikrėtusių COVID-19. Blogiausiu laikotarpiu (praėjusių metų gruodį) Rusijoje per dieną būdavo registruojami po beveik 30 tūkst. naujų atvejų.
Kiti Europos pirmenybių rengėjai buvo pasiruošę stadionuose užpildyti nuo 20 iki 50 procentų vietų. Rusijos bei Azerbaidžano vyriausybės, kaip ir Vengrijos vyriausybė, padarė išimtis Europos čempionatui ir leido per futbolo varžybas taikyti švelnesnius apribojimus. Kitose aštuoniose šalyse per Europos futbolo pirmenybes galioja tokie patys apribojimai, kaip bet kuriuose kituose renginiuose.
Neskaičiuojant F.Puskaso arenos, daugiausiai žiūrovų įleidžiama į Sankt Peterburgo ir Baku stadionus. Juose galima užpildyti 50 procentų vietų.
Vis dėlto per pirmąsias Sankt Peterburge vykusias rungtynes, kuriose šeimininkė Rusijos rinktinė kovojo su Belgijos futbolininkais, visa vietų kvota nebuvo panaudota. Rengėjai galėjo parduoti 30,5 tūkst. bilietų, tačiau oficialiame protokole įrašyta, kad rungtynes stebėjo 26264 žiūrovai.
Kopenhagos stadione leista užpildyti 40 proc. vietų, Amsterdamo stadione – 33,3 proc., Sevilijos stadione – 30 proc., Bukarešto, Romos, Glazgo ir Londono stadionuose – 25 proc., Miuncheno stadione – 20 proc.
Šie skaičiai nėra galutiniai, nes gerėjant epideminei padėčiai daugelis šalių švelnina ribojimus.
Pavyzdžiui, 38 tūkst. vietų turinčiame Kopenhagos stadione šeštadienį pirmąsias rungtynes stebėjo 13,8 tūkst. žiūrovų, bet penktadienį jau buvo paskelbta, kad į kitas rungtynes bus parduodami 25 tūkst. bilietų.
„Džiaugiamės, kad dar daugiau sirgalių galės ateiti į „Parken“ stadiono tribūnas per didžiausią visų laikų Danijos sporto renginį. Kovojame dėl kiekvienos papildomos vietos“, – oficialiame pranešime rašė Danijos futbolo sąjunga (DBU).
Per kitas rungtynes priimti daugiau žiūrovų tikisi ir Amsterdamo, Bukarešto, Romos bei Londono stadionai.
90 tūkst. vietų turinčiame Londono „Wembley“ stadione liepos 6-11 d. vyks pusfinalio ir finalo rungtynės, iki kurių liko, šių dienų mastais, labai daug laiko.
Rengėjai ypač nekantriai laukia birželio 21 d., nes būtent tą dieną visoje Jungtinėje Karalystėje, kaip žada jos vyriausybė, daug apribojimų turėtų būti panaikinti.
Sekmadienį „Wembley“ stadione pirmąsias rungtynes, kuriose žaidė Anglijos ir Kroatijos futbolininkai, stebėjo 18,5 tūkst. žiūrovų, tačiau per lemiamas Europos pirmenybių dvikovas tribūnos tikriausiai bus kur kas pilnesnės.
