Panašu, kad ne.
Superlygos pareiškimai ir vieno po kito klubų atsiprašinėjai bei sprendimai trauktis iš net neprasidėjusio projekto tapo labai patogia dūmų uždanga visiems futbolo gerbėjams žinomam Čempionų lygos projektui.
Sistema – turtingiausiems
UEFA praėjusią savaitę ramiai paskelbė apie naują Čempionų lygos formatą, tačiau panašu, kad jis – kaip ir Superlyga – sukurtas pagelbėti patiems turtingiausiems Europos klubams, kuriuos kartais ištinka nesėkmės aikštėje, rašė independent.co.uk.
Jeigu Čempionų lygos sezonas būtų nutrauktas ir naujosios UEFA taisyklės pritaikytos šiandien, labai greitai suprastume, kodėl šis formatas toks panašus į pačią Superlygą.
Naujasis UEFA Čempionų lygos formatas padidino klubų skaičių nuo 32 iki 36. Matysime nebe 125 rungtynes, o 225 dvikovas. Pokyčiai įsigalios nuo 2024-ųjų.
„Kasgi gaus tas papildomas 4 vietas? Kas gaus daugiausia naudos nuo gausaus Europos elito stalo? Klubai, kuriems to reikia – bent to tikėtumėtės“, – rašė „Independent“ sporto redaktoriaus asistentas Lawrence'as Ostlere'as.
Tačiau tai panašu, kad tai bus Liono „Olympique“, „Liverpool“ ir Dortmundo „Borussia“ klubai bei viena iš mažesniųjų lygų ekipų nugalėtojų, kurios tarpusavyje ir aiškinsis, kam lemta patekti tarp geriausių.
Liono „Olympique“ dabar į Čempionų lygą patektų, nes yra 4-asis Prancūzijos lygoje. Prancūzai pagal naująjį formatą gauna papildomą vietą Čempionų lygoje. Auksinius bilietus gautų ir „Borussia“, ir „Liverpool“ klubai, kurie šiuo metu yra 5 ir 6 vietose savo lygose.
Abu klubai nepatenka į Čempionų lygos ketvertuką, o tarp „Liverpool“ ir vietą Europos lygoje garantuojančios 5-osios pozicijos dar stovi ir „West Ham United“ futbolininkai.
Kodėl „Liverpool“ ne tik turėtų peršokti Europos lygą, bet ir į Čempionų lygą patektų išskirtine teise, kai šiuo metu jos labiau turėtų būti nusipelnęs „West Ham United“ klubas?
Viską lemia naujojo formato ypatybės. Čia yra numatytos dvi vietos klubams, kurie turi didžiausius UEFA reitingus ir nepatenka į Čempionų lygą ar jos atranką, bet patenka į Europos lygos atranką ar naują UEFA turnyrą – Konferencijų lygą. Reitingas nustatomas pagal paskutinių penkerių metų žaidimą.
Bet tiesa ta, kad UEFA reitingą galima lengvai sumaišyti su „Deloitte“ turtingiausiųjų sąrašu. Čia dominuoja Miuncheno „Bayern“, Madrido „Real“, „Barcelona“, „Manchester City“ klubai.
Su UEFA pagalba tikisi išvengti skandalų
Papildomos vietos Čempionų lygoje nėra apdovanojimas už gerą žaidimą, bet veikiau finansinė pagalvė, skirta išgelbėti turtingiausius Europos klubus, jeigu šie netyčia blogai sužaistų savo lygose.
„Užimi 7 vietą ir atsirandi už mažiau turtingų komandų, kurios reguliariai nežaidžia tarptautiniuose Europos turnyruose? Nieko tokio. Ateikite prie galinių durų, mes jums priimsime“, – taip situaciją piešė L.Ostlere'as.
Štai ko veikiausiai neįvertino apie Superlygą paskelbę sąmokslininkai. „Liverpool“, „Mancheste United“ ir Londono „Arsenal“ savininkai iš JAV buvo taip atitrūkę nuo tikrovės, kad jie neįvertino, kad treneriai, futbolininkai ir sirgaliai nesiruošia atsidurti už Europos turnyrų ribų, jog galėtų pamatyti Superlygą.
Jie neįvertino skausmo ir džiaugsmo futbolu netekties.
O štai UEFA reforma nėra toks pramuštgalviškas valdžios pagriebimas, kurį bandė atlikti Superlyga. Klubų savininkai neįvertino savo kortų ir sukūrė tikrą tragediją, tačiau Čempionų lygos situacija – kitokia.
Kadangi pokyčių ėmėsi UEFA, klubai išvengia bet kokių kaltinimų, nors pati reforma pamina atviro ir garbingo varžymosi principus bei visiškai skatina nelygybę.
„Kovoje su Superlyga UEFA pademonstravo tvirtą charakterį, bet neleiskite organizacijos prezidentui Aleksandrui Čeferinui pakeisti istorijos: po visų grasinimų jis klubams pasiūlė kone tą patį net nesumirksėdamas“, – teigė L.Ostlere'as.
Mūšis dėl futbolo dar nebaigtas
Praėjusią savaitę vykusiame Anglijos „Premier“ lygos skubiame susirinkime buvo puikiai atskleista Superlygos klubų filosofija. Čia Didžiojo šešeto klubai nebuvo pakviesti, bet vienas iš vykdančiosios tarybos narių papasakojo apie pokalbį su vienu iš „Tottenham Hotspur“ vadovų Danieliu Levy.
Teigiama, kad kalbėdamas apie Superlygą D.Levy pasakė: „Būtų teisinga, kad didžiausi vardai (brendai) gautų didesnę pinigų dalį.“
Šie žodžiai tobulai paaiškina Superlygos klubų mentalitetą. Jie nėra futbolo klubai, o vardai, norintys sumokėti skolas, kurių pridarė.
Madrido „Real“ turi 900 milijonų eurų skolą, Barcelona“ – dar didesnę. Nenuostabu, kad būtent šie du klubai ir liko paskutinieji, kai Superlyga ėmė byrėti.
Bet UEFA reforma – tik subtilesnis būdas paskirstyti pajamas turtingiausiems klubams už transliacijų teises. Kai kurie tų klubų buvo valdomi taip neatsakingai, kad jų išlikimas priklauso tik nuo Čempionų lygos.
Keistai atrodo Čempionų lygos sprendimas tiesiogiai priimti tik 11 lygų čempionus. Štai Amsterdamo „Ajax“ ir Glazgo „Celtic“ klubai, kurie dominavo savo lygose, net ir tapę čempionais turi įveikti atranką.
Bet ši nelygybė tik didės su naująja sistema, kuri atveria duris dar daugiau vadinamojo Didžiojo penketo lygų turtingųjų klubų. Jie pateks net ir tuo atveju, jeigu virš jų vietinėse lygose atsidurs mažiau turtingi.
UEFA dar paliko galimybę pokyčius pastūmėti langeliu atgal ir pabrėžė, kad dar galima diskutuoti apie „patekimo kelią“.
Tai reiškia, kad futbolas privalo parodyti galią, kokią matėme pastarąją savaitę, jeigu išties norima sumažinti atskirtį tarp turtingųjų ir ne.
UEFA jau spėjo ignoruoti sirgalių kreipimąsi dėl kontroversiškos reformos, bet galbūt organizacija po sprogimo šią savaitę juos dar išgirs.
