F.Perezas buvo Superlygos smegenys, veidas ir vardas, tačiau daug pergalių iškovojęs „Real“ prezidentas šįkart patyrė įspūdingą pralaimėjimą.
74-erių verslininkas buvo šios operacijos sumanytojas, suteikęs Superlygai svorio ir pagreitį, bet galiausiai likęs it musę kandęs.
Mėgavosi savo galia
F.Perezas visada labiau mėgo valdžią nei futbolą. Jis ketino tapti politiku, tačiau išgirdo, kad „Real“ klubo prezidentas svarbesnis Ispanijoje nei ministras pirmininkas. Dabar jis ketino tapti futbolo revoliucionieriumi, tačiau buvo „nužudytas“ praėjus vos porai dienų po perversmo paskelbimo.
Kai Aleksandras Čeferinas (UEFA prezidentas), Javieras Tebasas (Ispanijos lygos prezidentas), Karlas Heinzas Rummenigge (Miuncheno „Bayern“ prezidentas), Emmanuelis Macronas (Prancūzijos prezidentas) ir Borisas Johnsonas (Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas) vienas po kito kritikavo planą sukurti Superlygą, dauguma jos steigėjų liko šešėlyje.
Bet ne pagrindinis jos iniciatorius F.Perezas, kuris naktį iš pirmadienio į antradienį priešais televizijos kameras populiarioje Ispanijos televizijos laidoje „El Chiringuito“ pakiliai kalbėjo apie artėjančią futbolo revoliuciją ir gynė savo kūdikį.
„Mes norime būti solidarūs. Būtent solidarumas mums bus pagrindinis klausimas“, – žongliravo žodžiais ispanas, bet praėjus dienai jo frazės jau atrodė juokingos.
„Padėtis rimta. Mes visi sutinkame, kad projektas turi tęstis. Nieko neverčiame jungtis prie Superlygos, todėl nebijau, kad kas nors ją paliks“, – jis tikino antradienio popietę interviu „L’Equipe“.
Bet vakare jau dauguma klubų planavo pasitraukti. Tą dieną F.Perezui buvo numatytas dar vienas interviu per „Radio SER“, bet tuo metu jam teko šaukti neeilinį posėdį su Superlygoje dalyvaujančių klubų prezidentais.
Tai nieko nepakeitė: prieš vidurnaktį visi Anglijos klubai pranešė, kad traukiasi iš projekto.
„Milan“ apie pasitraukimą paskelbė praėjus kelioms minutėms po vidurnakčio, ir Superlyga buvo sustabdyta.
Praėjus dviem dienoms po projekto paskelbimo ir vienai dienai po F.Perezo kalbos. Superlyga žlugo nesužaidus nė vieno mačo.
Sukūrė verslo imperiją
Johnas Carlinas knygoje „Baltieji angelai“, skirtoje Madrido „Real“ klubui, rašė: „F.Perezas turi nuostabią vaizduotę, jis vis planuoja ir planuoja, visada keleriais metais pralenkdamas konkurentus tiek futbolo, tiek statybų srityse.“
Po Superlygos fiasko šie žodžiai skamba juokingai, tačiau prieš keturias dienas dauguma ekspertų ir sirgalių būtų po jais pasirašę.
F.Perezą galima apkaltinti didybės manija, tačiau jis įrodė, kad puikiai išmano verslą: dvidešimt metų su nedidele pertrauka vadovauja „Real“, jo sąskaitoje yra du milijardai eurų, nes iš žlungančios įmonės jis sukūrė vieną iš 500 didžiausių korporacijų pasaulyje. Jo įmonių metinė apyvarta siekia 20 milijardų eurų, jose dirba per 150 tūkst. žmonių visame pasaulyje.
Jis pravalgė dantis politiniuose žaidimuose, futbole ir statybose. Jis yra vienas turtingiausių ispanų, buvusio karaliaus Juano Carloso ir buvusio prezidento Jose Marios Aznaro draugas.
Projektas nebuvo pristatytas
Superlygos projekte aplink F.Perezą buvo dar vienuolika verslininkų, kurie vadovauja didžiausiems pasaulio klubams.
Todėl dar sunkiau suprasti, kad daug metų rengtas projektas – F.Perezas apie Superlygą kalbėjo jau 2009 metais – taip greitai ir įspūdingai žlugo.
Jis buvo pristatytas skubotai, nors F.Perezas viename interviu prisipažino, kad jie „intensyviai dirbo 3,5 metų“.
Bet jiems vis tiek pritrūko laiko susitikti su savo klubų žaidėjais prieš paskelbiant sprendimą ir bent jau įtikinti juos savo vizija.
Visas futbolo revoliucijos projektas vyko virtualiai: nebuvo oficialaus steigėjų susitikimo, rankos paspaudimų, spaudos konferencijos, jokio bendro pristatymo.
Buvo tik „Twitter“ pranešimai ir F.Perezo pasirodymas pramogų programoje, kurioje kalbama apie viską, bet ten nėra rimtų diskusijų apie sportą.
Galbūt F.Perezą prieš kamerą išstūmė likusieji, o gal F.Perezas ėjo vienas.
Niekas to nežino. Kai kurie ekspertai dabar teigia, kad jis buvo vienintelis drąsus iš visų dvylikos. O gal jis buvo mažiausiai atsargus? Naiviausias?
Tiesiog sukūrė projektą, iš kurio pusė klubų pabėgo, kai tik aistruoliai sukilo ir UEFA stipriau treptelėjo koja.
Siekė būti panašus į S.Bernabeu
Superlyga galėjo būti F.Perezo antspaudas pasaulio futbole.
„Real“ prezidentas jau buvo surengęs keletą įspūdingų revoliucijų: dvi „Galacticos“ epochos, Luiso Figo perėjimas iš „Barcelona“ į „Real“, transferų rekordo pagerinimas įsigijus Cristiano Ronaldo.
Tačiau Superlyga buvo kai kas daug rimčiau. Maždaug kaip Europos čempionų taurės turnyras, kurį prieš 70 metų pasiūlė buvęs „Real“ prezidentas Santiago Bernabeu, pakeitęs tuometę futbolo tvarką.
„Tada UEFA ir FIFA taip pat buvo prieš tai, bet tai pakeitė istoriją. Mes darome tą patį.
Norime, kad puikūs klubai žaistų tarpusavyje, nes jų varžymasis yra pats įdomiausias“, – kalbėjo F.Perezas.
Jis dievina S.Bernabeu ir jo dėka įsimylėjo futbolą. Jam buvo aštuoneri, kai „Real“ iškovojo pirmąją Europos taurę. Jis iki šiol prisimena, kaip per radiją klausėsi rungtynių transliacijos.
Kai 2000 metais F.Perezas tapo „Real“ prezidentu, jis norėjo būti antrasis S.Bernabeu. Jis prisiminė tą komandą kaip bėgantį žvaigždžių būrį.
„Neketinu nieko naujo sugalvoti. Aš atkursiu tik tai, ką žinojau vaikystėje“, – kalbėjo F.Perezas per rinkimų kampaniją.
Jis laimėjo ir atsivežė L.Figo, Zinedine’ą Zidane’ą, Davidą Beckhamą, Ronaldo. Jis perėmė klubą, kuris labai „sirgo“, – taip F.Perezas apibūdindavo finansines problemas.
Tačiau kelios paimtos paskolos, kurias bankai mielai suteikė, leido jam eiti tiesiausiu keliu.
Jis pasinaudojo gerais santykiais su politikais ir įtikino miestą už 500 mln. eurų nupirkti žemę, kurioje buvo senasis treniruočių centras. Tačiau jis gavo išlygą, kad klubas ja naudosis, kol persikels į Valdebebą, kur buvo statoma nauja bazė.
2018 metų spalį F.Perezas Madride susitiko su „JP Morgan“ prezidentu Jamie Dimonu ir įtikinėjo jį investuoti į Superlygą.
Pandemija skatino veikti
Nuo pat pradžių tai buvo projektas, turintis ryškių Ispanijos akcentų: Europos Superlygos įmonė buvo įregistruota Ispanijoje, verslininkas Anas Laghrari, Madride registruoto „Key Capital“ partneris, turėjo tapti generaliniu sekretoriumi.
Superlygos konsultantai „Clifford Chance“ jau daugelį metų bendradarbiauja su statybų bendrove „Pereza“ ir konsultuoja dėl „Real“ stadiono pertvarkymo projekto. Tai tik pabrėžia, kad F.Perezas buvo ne tik veidas, bet ir pagrindinės operacijos smegenys.
Viskas paspartėjo 2020 metais, kai F.Perezas visuotiniame „Real“ narių susirinkime nurodė koronaviruso pandemiją kaip paskutinį lašą. Su tokiais finansiniais nuostoliais Superlyga turėjo būti sukurta kuo greičiau ir ilgus metus gelbėti finansiškai netvarius klubus.
Sausio viduryje F.Perezas Turine susitiko su „Juventus“ prezidentu Andrea Agnelli ir tikriausiai suderino detales.
Balandžio 2 d. F.Perezas pagreitino „Real“ prezidento rinkimus, kurie paprastai vyksta po sezono.
Šį kartą kandidatai turėjo pasiskelbti iki balandžio 12 d. Joks drąsuolis nepasirodė, todėl balandžio 13 d. F.Perezas buvo paskelbtas prezidentu kitiems ketveriems metams.
Kadangi formalumai buvo už nugaros, jis galėjo sutelkti dėmesį tik į Superlygą. Po kelių dienų jis susprogdino bombą.
„Futbolo padėtis labai bloga. „Real“ nuo pandemijos pradžios prarado 400 milijonų eurų.
Visos stipriausios lygos – penkis milijardus eurų.
Kaip svarbiausi Ispanijos, Anglijos ir Italijos klubai turėjome rasti sprendimą. Pajutome, kad mums buvo atimti pinigai iš kitų šaltinių, tad geriausias būdas keisti situaciją būtų sukurti Superlygą, kuri žaistų savaitės viduryje pakeisdama UEFA Čempionų lygą“, – aiškino F.Perezas.
Bet futbolas yra žaidimas, kuris žaidžiamas kamuoliu, o F.Perezas kalbėjo vien apie pinigus.
Tai ir buvo esminė priežastis, kodėl sukilo futbolo sirgaliai, kuriems tradicijos ir istorija kur kas brangesni nei blizgantys stadionai ir žvaigždžių uždirbami milijonai.
F.Perezas krito, bet jis yra žmogus, kuris itin sunkiai išgyvena pralaimėjimus. Po jų jis tampa dar radikalesnis.
Ir dabar po Superlygos žlugimo jis ketina grįžti – galbūt geriau pasirengęs ir su protingesniais pasiūlymais.
Turtingiausi klubai turi skolų iki ausų
Superlygos projektą kūrę turtingiausi Europos futbolo klubai skęsta milijardinėse skolose ir ieško būdų, kaip užkamšyti skyles, kurias padidino koronaviruso pandemija. Didžiausių skolų turi Anglijos klubai.
Vokietijos portalas sport1.de suskaičiavo, kokios skolos slegia dvylika klubų, kurie norėjo sukurti uždarą Superlygą ir pasidalyti kelis milijardus eurų, kuriuos žadėjo „JP Morgan“ ir kiti investuotojai. Akivaizdu, kad Superlyga būtų išsigelbėjimas klubams steigėjams, o įdomiausia, kad didžiausios skolos slegia Londono „Chelsea“ klubą, kuris iš Superlygos pasitraukė vienas pirmųjų.
Superlygos steigėjų skolos
Londono „Chelsea“ – 1,51 mlrd. eurų
Londono „Tottenham Hotspur“ – 1,28 mlrd.
„Barcelona“ – 1,173 mlrd.
Madrido „Real“ – 900 mln.
Milano „Inter“ – 630,1 mln.
„Manchester United“ – 528,6 mln.
Madrido „Atletico“ – 494,2 mln.
Turino „Juventus“ – 357,8 mln.
„Liverpool“ – 272 mln.
„Manchester City“ – 200 mln.
„Milan“ – 151,8 mln.
Londono „Arsenal“ – 125,4 mln.
