Kadaise krepšininku tapti norėjęusio sportininko pavardė atsidūrė žinomuose Italijos žiniasklaidos leidiniuose.
„Lietuvių pirmasis numeris atrodė nepramušamas“, – taip apie Belgijoje rungtyniaujantį T.Švedkauską rašė „Tuttosport“, o italų sporto žiniasklaidos galiūnas „Gazetta dello Sport“ jį vadino geriausiu rungtynių žaidėju.
Tokie saldūs žodžiai atiteko tikru tvirto charakterio pavyzdžiu tapusiam lietuviui, kuris dar 18-os patraukė ieškoti laimės svetur, o susidūręs su itin aršia Europos futbolo rinka netgi galvojo apie karjeros pabaigą, tačiau nesudėjęs ginklų dabar jis ruošiasi švęsti sąvają pergalę.
T.Švedkauskas lietuviams tapo tikruoju herojumi, kuris neleido Italijos futbolininkams sumalti į miltus komandos, kuri pasaulio čempionato atrankoje gerai žinomoms žvaigždėms nusileido 0:2 (0:0).
T.Švedkauskas „patraukė“ ne vieną itin sudėtingą italų smūgį – jis sustabdė „Roma“ atstovo Lorenzo Pellegrini reidą, galvą nuleisti teko ir Emersonui iš „Chelsea“, o sunkumų turėjo ir „Lazio“ puolėjas Ciro Immobile, kuris įvartį įmušė tik nuo 11 metrų žymos.
Po tokio įspūdingo pasirodymo lietuvių treneris Valdas Urbonas tik vylėsi, kad Tomo karjera pasisuks geresniu keliu.
To tikisi ir su portalu lrytas.lt kalbėjęs T.Švedkauskas. Per savo karjerą mėtytas ir stumdytas vartų sargas dabar gali pasiekti savo karjeros aukštumas.
Sutartis su Italijos grandu virto ilgais klajonių metais
T.Švedkausko kelias į futbolą prasidėjo jo gimtojoje Marijampolėje. Kaip dažnai įprasta Lietuvoje, tuo metu berniukas norėjo tapti krepšininku. Visgi tėčio priverstas nuėjo į futbolo treniruotes, kuriose ir pasiliko. Pirmuosius penkerius metus jaunuolis žaidė įvairiose pozicijose, kol galiausiai trenerio sprendimu buvo pastatytas į vartus.
„Treneris galbūt pamatė daugiau perspektyvų. Vėliau ir pačiam patiko, tad galiausiai likau iki pat dabar“, – lrytas.lt apie savo pirmuosius žingsnius futbole pasakojo vartininkas.
Ir ši pozicija T.Švedkauskui prilipo. Greitai tobulėjantį ir perspektyvų aštuoniolikmetį pastebėjo tris kartus „Seria A“ čempionas „Roma“ klubas, su kuriuo futbolininkas pasirašė kontraktą. Visgi, nei vienam jaunam žaidėjui sutartis su Italijos grandu vietos komandoje negarantuoja. Kaip teigė pats T.Švedkauskas, jis puikiai suprato, kad patekti į pagrindinę sudėtį greičiausiai nepavyks.
„Iš pradžių tu privalai pereiti jaunimo struktūras ir įrodyti savo vertę. O tai yra sunkiausia futbole – iš jaunimo žengti į suaugusiųjų futbolą. Lygių skirtumas ten kosminis ir aš atvažiavau iš Lietuvos, o ten žaidžia žvaigždės. Aš ir nesitikėjau ten debiutuoti“, – kalbėjo T.Švedkauskas.
Pirmuosius metus futbolininkas praleido Romoje, žaisdamas antrojoje Italijos sostinės komandoje. Jaunuoliui sėkmės atveju galėjo pavykti prasimušti – kelis kartus tapo antruoju vartininku, tačiau savojo vardo T.Švedkauskas neišgirdo.
Keitė ir klubus, ir namus
Progos pasirodyti nesulaukęs lietuvis tik laukti ir nerungtyniauti nenorėjo, todėl siekdamas daugiau minučių aikštelėje klubo vadovybės paprašė būti išnuomotas.
„Aš nenorėjau tik sėdėti ir laukti to šanso dideliame klube, kuris galbūt niekada ir neateis. Norėjau žaisti ir pats kloti savo kelią, todėl pasiprašiau nuomos“, – sakė T.Švedkauskas.
Visgi išnuomotam jaunajam žaidėjui savo vietos nepavyko rasti ir kituose klubuose.
T.Švedkauskas buvo nuomojamas žemesnių lygų klubams, kurie ieškojo perspektyvaus ir nieko nekainuojančio žaidėjo. Tokios komandos nuomos pagrindais atvykusiais futbolininkais per daug dėmesio neskiria. Ir nors lietuvis buvo siunčiamas gauti daugiau laiko aikštelėje ir taip tobulėti, viskas klostydavosi kitaip. Komandai pradėjus rodyti prastesnius rezultatus Tomas sėsdavo ant suolo, tad vėliau būdavo perkeliamas į kitą klubą.
„Kai dabar pagalvoju, niekada neatradau tos geros vietos, kurioje pritapčiau, kurioje gaučiau didelį pasitikėjimą. Žemesnių lygų klubai, kurie nuomojasi žaidėjus, jie priima ne vieną ir ne du, nes nereikia atlyginimų mokėti. Jie tavimi labai nesirūpina, jiems nesi labai svarbus. Kai tik atsiranda momentas, kai nesiseka komandai, tai niekas tau nepagelbės.
Niekada nežaidžiau laiminčioje komandoje. Visada tai buvo vidutiniokės ar antros turnyro lentelės pusės komandos. Ir dažniausiai, kai rezultatai netenkina, tai visi žiūri į vartininką ir į gynėjus. Dažniausiai sužaisdavau maždaug pusę sezono, pasodindavo ant suolo, o vėliau keisdavau komandą“, – apie savo žaidimą nuomos klubuose pasakojo T.Švedkauskas.
Per ketverius metus vartininkas pakeitė net šešias komandas Italijoje ir Portugalijoje. Nuo 2013 iki 2017 metų jis spėjo sužaisti „Paganese“, „Pescara“, „Olhanense“, „Ascoli“, „Lupa Roma“ ir „Catanzaro“ ekipuose. T.Švedkauskui teko ne tik nuolat keisti komandos draugus, bet ir miestus. Keitėsi ir jį supantys žmonės.
„Buvo labai sunku. Ne tik aikštelėje, bet ir pati gyvenimo kokybė. Kai jau atrandi savo vietą, tada lengviau tobulėti ir nusiteikti“, – apie iššūkius pasakojo T.Švedkauskas.
Kelionė namo atvėrė duris į rinktinę
Po ilgo klaidžiojimo T.Švedkauskas beveik negavo pasiūlymų ir net turėjo įvairių minčių apie karjeros pabaigą. Tačiau šanso vartininkas sulaukė Lietuvoje.
Pasibaigus kontraktui Italijoje, žaidėjas dar trumpai spėjo parungtyniauti Rumunijoje, „Arado UTA“ klube. Galiausiai nesulaukęs daugiau dėmesio 2018-aisiais nusprendė grįžti į A lygoje žaidusią „Trakų“ komandą. Čia jis gavo didelį pasitikėjimą ir gretai tapo pagrindiniu komandos vartų sargu.
„Tai turbūt laimingiausias laikotarpis mano karjeroje. Nuo aštuoniolikos metų aš išvykau iš namų, gyvenau svetur. Grįžus kartu buvo ir šeima, čia tave visi žino, tu visus pažįsti ir komandos atmosfera gera. Aš atsigavau, kaip žmogus ir, kaip žaidėjas. Klubas parodė pasitikėjimą ir pradėjau gerai žaisti, o su kiekvienose rungtynės įgavau dar daugiau pasitikėjimo“, – apie pusantrų metų, kuriuos praleido žaisdamas Lietuvoje, pasakojo T.Švedkauskas.
Būtent po pasirodymo čia jis sulaukė ir tuometinio rinktinės vyriausiojo trenerio Edgaro Jankausko kvietimo į rinktinę. Debiutas įvyko draugiškose rungtynėse prieš pasaulio čempionatui besiruošusius Irano futbolininkus. Tą kartą rinktinė po atkaklios kovos rungtynių pabaigoje praleido įvarti ir turėjo pripažinti pralaimėjimą 0:1.
Debiuto oficialiose rungtynėse T.Švedkauskui dar reikėjo palaukti dvejus metus. Pernai į rinktinę vartininkams Ernestui Šetkui ir Emilijui Zubui, treneriu Valdui Urbonui reikėjo rasti naujų variantų ir rungtynėse su Albanija jis pasirinko T.Švedkauską. Marijampolietis žaidė patikimai, o rinktinė šventė pergalę 1:0.
Šio pasitikėjimo žaidėjas neprarado ir yra pagrindiniu rinktinės vartininku iki šiandien.
Būtent pasitikėjimą T.Švedkauskas ir įvardina svarbiausiu komponentu padėjusiu atgaivinti karjerą: „Man tai yra svarbiausia. Kai aš žinau, kad manimi tiki tiek treneris, tiek vadovai, mane tai varo į priekį ir galiu dar geriau pasirodyti“.
Rinktinė gali nutiesti kelią į naujas aukštumas
Per praėjusias dvi savaites Lietuvos futbolo rinktinė patyrė tris pralaimėjimus. Draugiškame mače su Kosovu 0:4, o 2022 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybose su Šveicarija 0:1 ir Italija 0:2.
Po pralaimėjimų, ko gero, pozityviausiu akcentu tapo būtent T.Švedkausko pasirodymai. Ypač rungtynėse su Italija, kuriuose jis tikrai buvo ne tik neabejotinai geriausiu rinktinės žaidėju, bet ir sukūrė ne vieną stebuklą bei gelbėjo net pačiose sudėtingiausiose situacijose.
Pats marijampolietis teigia, kad mintys apie komandos pasirodymą liko dviprasmiškos. Nors rezultatai nebuvo teigiami, tačiau atsižvelgiant į varžovų pajėgumą, žaidimas nebuvo labai prastas.
„Rezultatai netenkina. Man labiausiai gaila dėl to pirmo pralaimėjimo Kosovui. Žinoma, tai buvo draugiškos rungtynės, bet tikrai rezultatas neatspindėjo rungtynių vaizdo. Tikrai galėjome įmušti, tada tas vaizdas būtų buvęs kitoks. Galbūt nesukovojome taip, kaip galėjome“, – apie draugišką susitikimą Prištinoje kalbėjo jis.
Tuo tarpu atrankos rungtynėse, jo nuomone, pasiekti geresnio rezultato lietuviams neleido ir jėgų trūkumas. Visas rungtynes tik savo aikštės pusėje žaidusi komanda nebesugebėjo pakilti į šturmą prieš aukšto lygio oponentus.
„Šiai dienai mes nesame jų lygio. Visuomenėje ir žiniasklaidoje daug kas šaukia, kad lietuviai patenkinti pralaimėjimu. Pasigedo visi vartų šturmo pabaigoje. Mūsų rungtynių planas buvo gintis, stengtis nepraleisti įvarčio. Bet galiausiai mums tam nebeužteko jėgų. Apsiginti yra labai sunku. Aš galbūt ir norėčiau sugavęs kamuolį kažkam greitai jį įvesti ir kontratakuoti, tačiau žaidėjai tiek gindamiesi nebegali užpulti. Aišku, su šveicarais nepavyko sukurti daug atakų ir sunkiai sekėsi pereiti į puolimą, bet su italais mažų progų turėjome“, – sakė T.Švedkauskas.
Vis dėlto vartininkas pabrėžia, kad būtent toks žaidimo stilius galėtų būti rinktinės žaidimas, kuris ateityje vestų prie geresnių rezultatų, o kiekviena tokia dvikova yra pamoka ateičiai, kuri gali sulipdyti šią rinktinę.
„Tai ir gali būti mūsų rinktinės veidas – mes tvarkingai prieš visus apsigintume ir tada sėkmingai kontratakuojame. Turime greitus ir kūrybiškus krašto žaidėjus, todėl tikrai tai įmanoma. Aišku, prieš tokio lygio varžovus sunku kažką sukurti. Trys pralaimėjimai niekada netenkina, bet ta komanda lipdosi ir tokie mačai tikrai užgrūdina. Kiekvienos tokios varžybos mums padeda tiek individualiai tobulėti, tiek, kaip komandai“, – pasakojo T.Švedkauskas.
Persirgęs koronavirusu sėdi ant suolo
Rinktinėje prieš vienas stipriausių pasaulio komandų puikią formą demonstruojantis vartininkas klube žaidybinio laiko šiuo metu negauna. Belgijos antrosios lygos „Lommel“ klubui atstovaujantis T.Švedkauskas pagrindinio vartininko vaidmenį prarado vasario mėnesį, kai užsikrėtė koronavirusu.
Po ligos sugrįžęs lietuvis savo vietos nebeatgavo.
Praėjusių metų gegužę belgų klubą įsigijo „City football group“ klubų grupė, kurios piramidės viršuje yra Anglijos futbolo galiūnas „Manchester City“. Kaip pasakoja pats T.Švedkauskas, jis šiame sezone liko vienu iš ne daugelio klube nepakeistų žaidėjų. Klubas, kurio tikslai kartu su naujais savininkais nuo lietuvio atvykimo pasikeitė, jo atleisti negalėjo dėl demonstruoto aukšto lygio, bet atsiradus progai jie negailestingai jį pastūmė į šoną.
„Tai visiškai nėra susiję su mano forma. Nuo pat sezono pradžios buvau pagrindinis vartininkas ir nepraleidau nė vienų rungtynių nei rinktinėje, nei klube. Aišku, mano kontraktas baigiasi vasarą ir nebuvau jų projekte nuo pat sezono pradžios, tačiau visas sezonas buvo sėkmingas, todėl esu piktas ant klubo. Taip, jie turi atsivežę anglą vartininką, bet nebuvo progos manęs pakeisti, nes visada gerai žaidžiau. Esu labai nepatenkintas dabartine padėtimi. Kalbėjau su treneriais ir vadovais, kad su manimi pasielgė negražiai“, – apie žaidimą „Lommel“ pasakojo 26-erių lietuvis.
Vartininkas priduria, kad todėl ypatingai yra dėkingas rinktinės treneriui V.Urbonui.
Būtent V.Urbonas spaudos konferencijoje po rungtynių su Italija gyrė T.Švedkauską ir kalbėjo, jog tikisi, kad vartininkui tokie pasirodymai atvers naujus kelius į aukštesnio lygio komandas. Tuo tiki ir pats futbolininkas, kurio kontraktas su Belgijos klubu baigiasi jau šią vasarą.
„Manau tikrai įrodžiau tiek sau, tiek treneriams ir net savo klubui, kad man nėra riba šitas lygis“, – sakė T.Švedkauskas.
