Savo rankoje:ietuvos rinktinės treneris trečiadienį gniaužė „sausą“ pirmąjį kėlinį, kuriam laikui nutildytus skeptikus ir net keletą viltį suteikusių momentų. O Lietuvos futbolo aistruoliai jau puikiai išmoko belgų klubo „Lommel“ vartininko Tomo Švedkausko pavardę.
Lietuvos rinktinė nepakartojo to 2006 metais pasiekto žygdarbio Neapolyje, kai Lietuva 1:1 sužaidė su pasaulio čempione Italija. Lietuviai nepakartojo ir to įvarčio, kurį tuomet įmušė dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius ir kurį pakankamai dažnai mėgsta priminti senų, bet gerų laikų išsiilgę aistruoliai.
Tačiau pateikė įtemptų momentų ir net keletą karštų smūgių į italų vartus.
Lietuva pasaulio čempionato atrankos rungtynėse 0:2 (0:0) nusileido be pralaimėjimų žygiuojančiai buvusio tokių klubų kaip Romos „Lazio“, Milano „Inter“ ir „Manchester City“ trenerio Roberto Mancini ekipai.
„Rungtynės su stipriu varžovu, 0 taškų, bet vyrams už atsidavimą, kovą, norą ir patriotiškumą turiu padėkoti. Jie atidavė ne 100 proc., o 120 proc. Rezultatas neigiamas, bet tokios rungtynės grūdina žaidėjus ir pačią komandą. Ateityje bus ir geresnių dienų taškų atžvilgiu“, – sakė V.Urbonas.
R.Mancini Vilniuje, visapusiškai liūdname – tiek dėl tos aikštės kokybės, apie kurią dar prieš dvikovą užsiminė futbolo pasaulį tobulai pažįstantis 56-erių italas, tiek dėl tuščių tribūnų, kurias uždarė pandemija – pakartojo Marcello Lippi rekordą. Italijos rinktinė jau nepralaimėjo 25 rungtynių iš eilės.
Įspūdingą skaičių sostinėje liudijo ir dalis aistruolių – taip, tribūnos buvo tuščios, tačiau nemažai jų susirinko prie tvoros ar jau tradicine vieta tapusio miškelio ant kalvos, esančiame LFF būstines pašonėje.
Bet Lietuvoje gyvenantys italai tikėjosi daugiau. Būkime atviri – akimirką daugiau panorėjo ir patys lietuviai, kai antrajame kėlinyje (66 min.) Fedoras Černychas meistriškai perskaitė situaciją ir smūgiavo galva. Gaila, bet kamuolys skriejo šalia vartų. O kiek balų vertas Tautvydo Eliošiaus bandymas 73 minutę, kurį sulaikė tik tvirtai sužaidęs Gianluigi Donnarumma.
„Jausmas gali būti, bet jeigu aikštėje įvykiai nevyks, jausmas liks jausmu. Antrajame kėlinyje turėjome neblogų situacijų, kur kontratakavome, turėjome galimybių pelnyti įvartį. Liūdina, kad neišnaudojome tų situacijų. Kitas dalykas – reikia pagirti T.Švedkauską, kuris ant vartų linijos demonstravo tai, kodėl yra pagrindinis rinktinės vartininkas, – po rungtynių sakė Lietuvos rinktinės vairininkas“, – kalbėjo rungtynių baigtimi akivaizdžiai nusivylęs treneris.
Nėra ko slėpti – jau pirmajame kėlinyje pamatėme, kas yra rungtynių favoritai. Net ir ne pačios galingiausios sudėties italai buvo greitesni, o futbolo technikos skirtumai tapo akivaizdūs vos po kelių prisilietimų prie kamuolio, tačiau prieš Italijos futbolo mokyklą Lietuvos rinktinė pastatė klampią gynybą ir kovingą žaidimą.
Ir čia vaisius raškė V.Urbono auklėtiniai – italai buvo ne vieną kartą buvo arti įvarčio, tačiau kamuolys pirmojoje pusėje taip ir nekirto T.Švedkausko vartų linijos, nors toks scenarijus buvo labai realus – jau 6 minutę T.Švedkauskas susipažino su „Roma“ futbolininko Lorenzo Pellegrini smūgiu. Po 4 minučių šis žaidėjas dar kartą bandė laimę, bet buvo netaiklus.
R.Mancini vyrukai siekė greito įvarčio, bet itališkos bangos atsimušinėjo į griūvančius Lietuvos rinktinės gynėjus ir patį T.Švedkauską, kuris kėlinį užbaigė atremdamas „Chelsea“ (pamenate A.Kubiliaus pažadą?) nario Emersono smūgį.
Statistika rodė, kad Italija visa galva aukštesnė, bet vaizdas aikštėje privertė nutilti ir visai gausią Lietuvoje esančių italų sirgalių grupę. Jų dievukai kamuolį kontroliavo 67 proc. laiko, smūgiavo 13 kartų, užsidirbo dvi geltonas korteles, bet laimingas aikštę paliko V.Urbonas ir kompanija.
Sugrįžimas į aikštę buvo dėsningas ir skaudus. 48 minutę Milano „Inter“ saugas Stefano Sensi gavo puikų perdavimą ir šaltakraujiškai priminė itališką futbolo mokyklą 1:0. Po minutės puolėjas Federico Bernardeschi iš Turino „Juventus“ smūgiavo itin pavojingai, bet kamuolys skriejo šalia vartų.
Dar po minutės „Lazio“ puolėjo Ciro Immobile į vartų vidurį pasiųstą kamuolį teko sugriebti T.Švedkauskui.
Į antrąjį kėlinį R.Mancini komanda sugrįžo užbaigti savo darbo ir vėl užgulė lietuvius visa savo galybe.
Tačiau V.Urbonas turėjo planą ir tam. Lietuviai ne vieną kartą judėjo italų vartų link, o lietuvių aršiai gynė T.Švedkauskas, ne vieną kartą atrėmęs smūgį, kuris laisvai galėjo tapti įvarčiu.
Lietuvos rinktinė parodė charakterį, bet dvikova užsibaigė itin neskaniai – jau per pridėtą laiką Donatas Kazlauskas baudos aikštelėje pargriovė varžovą, o C.Immobile be problemų realizavo 11 metrų baudinį.
"Antrajame kėlinyje turėjome neblogų situacijų, kur kontratakavome, turėjome galimybių pelnyti įvartį. Liūdina, kad neišnaudojome tų situacijų. Tas liūdesys...Galbūt pritrūkome jėgų, nes tai jau buvo trečiosios rungtynės. Kai kurie žaidėjai akivaizdžiai fiziškai negalėjo palaikyti intensyvumo, koks buvo aikštėje. Labiausiai nuvilia tas 11 metrų baudinys. Rungtynes turėjome pabaigti 1:0. Bet suprantame, su kuo turėjome reikalą", – sakė V.Urbonas.
Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atranką pradėjo pralaimėjimu 0:1 Šveicarijos rinktinei, į sąskaitą teko įsirašyti ir pralaimėjimą 0:2 italams.
C grupėje dar žaidžia Šiaurės Airija bei Bulgarija.
– Treneri, konferencijoje prieš rungtynes dukart dingo elektra. Dabar kalbame girdėdami generatoriaus ūžimą. Ar nėra gėda priimti tokius varžovus šiame LFF stadione?
– Jeigu kalbėtume apie gėdą – turėčiau pasakyti, kad tai ne mano, ne žaidėjų ar federacijos gėda. Tai – mūsų visų gėda, kad per tiek metų nesugebame padaryti to...Sunkiai suvokiama, kad neturime stadiono, kur galėtume garbingai priimti bet kokį svečią.
Čia tas pats, kas pakviesti į svečius ir pasodinti lauke ant žolės prie medžio.
Jūs matote stadioną, bet kai pavaikštai ir pamatai, kas vyksta užkulisiuose, supranti, kad šis stadionas nėra pritaikytas rimtoms ir geroms rungtynėms. Jis mūsų nepuošia.
Daug kas žadėjo kažką daryti. Ir Gitanas Nausėda žadėjo įsikišti, bet faktas vienas – stadiono nėra. Galbūt kitais metais atsiras rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas Kaune.
– Žaidėte ir su Šveicarija, ir Italija. Kuri iš šių komandų, jūsų manymu, turėtų išeiti į pasaulio čempionatą?
– Nenorėčiau vertinti. Komandos – aukšto kalibro, turi gilias sudėtis. Ne mūsų reikalas spėlioti, kuri išeis. Man svarbiau, kaip mes atrodome kovoje su elitinėmis komandomis. Ta kova nebuvo prasta.
Mes nepabėgome, nepasitraukėme ir neatsiklaupėme nė prieš vieną iš tų komandų.
– Ar šios rungtynės buvo sunkiausios iš trijų, kurias turėjote?
– Sunkiausios, nes buvo trečiosios. Kai kurie žaidėjai žaidė po 90 minučių visus tris mačus ir tai jautėsi. Šįkart turėjome neblogų šansų, ko nepavyko sukurti Šveicarijoje.
– Ką šiandieną šįkart pavyko padaryti geriau nei Šveicarijoje, kur atakų praktiškai nematėme?
– Modeliavome. Modeliavimą pradėjome rungtynėse su Kosovu. Gal ne taip ryškiai matėsi. Bet jeigu lyginsime rungtynes su Kosovu, Italija ir Šveicarija, tai atakose tam tikri štrichai buvo iš Kosovo dvikovos.
Mes galvojame ne tik apie tai, kaip gintis, o ir kaip atakuoti. Tai nebuvo atsitiktiniai momentai.
– Kiek iš vėžių išmušė Fiodoro Černycho trauma ir kiek ji rimta?
– Dėl rimtumo dar sunku pasakyti. Trauma rimta, nes jis negalėjo tęsti rungtynių. Reikšmingą įtaką padarė greitas italų įvartis antrojo kėlinio pradžioje. Tai jiems leido atsipalaiduoti ir susikurti dar situacijų.
Tikslas buvo kuo ilgiau išsilaikyti ir įtraukti juos. Tas įvartis nebuvo savalaikis.
– Kalbant apie antrojo kėlinio pradžią – pirmasis buvo labai drausmingas. Kodėl italams pavyko sukurti tiek progų per tas kelias minutes?
– Galbūt vizualiai taip atrodė. Pertraukos metu nebuvo euforijos ir manymo, kad rungtynės vystosi teigiama linkme. Pakalbėjome, kur buvo problemos pirmajame kėlinyje. Gaila, kad praleidome įvartį, bet galėjome ten apsiginti. Deja, deja.
– Minėjote nuovargį, bet šįkart neišnaudojote visų keitimų. Kodėl?
– Keitimai – dalis. Yra trys stabdymai. Reikia žiūrėti, ką sudėlioti ir išleisti. Kitas momentas – reikia turėti žmones, kurie išėję suaktyvintų žaidimą. Svarbu ne noras išnaudoti keitimus, o kiek galima pridėti kokybės.
– Gyrėte T.Švedkauską – kur šio žaidėjo ribos ir kur galėtų pakrypti jo karjera?
– Nesu atsakingas už jo karjerą. Galiu prisidėti prie jo talento atskleidimo. Tai, ką jis darė pernai, šiandien – tai verta aukščiausio įvertinimo. Kitas dalykas – geras žaidimas rinktinėje negarantuoja kontraktų.
Nesame ypatingai paklausūs rinkoje, bet tikiuosi, kad jam nebus problemų sudaryti sutartį, kuri atitiktų jo žaidimo lygį.
