Tai buvo jau 25-asis kartas, kai Italijos rinktinė nepralaimi rungtynių. Nuo 2018-ųjų sėkmingai žaidžianti Italijos komanda savo sąskaitoje dabar turi 20 pergalių ir 5 lygiąsias.
Per pirmąjį kėlinį Lietuvos futbolininkai tiesiog sukaustė varžovų puolimą, drausmingai gynėsi ir garsieji italai tik retais išpuoliais grasino mūsų rinktinės vartininkui Tomui Švedkauskui.
Per pirmąjį kėlinį į vartus Italija smūgiavo vos 3 kartus, tiesa lietuviai nė karto negrasino svečių vartų sargui.
Po pertraukos aukštesnę pavarą įjungę italai labai greitai pasiekė įvartį: kapitonas Stefanas Sensi gavo kamuolį ties baudos aikštę ir nematant mūsų vartininkui smūgiavo. T.Švedkauskas per vėlai sureagavo.
Po šio įvarčio Italijos ekipa dar turėjo mažiausiai 3 galimybes pasižymėti, tačiau neįtikėtiną profesionalumą parodė T.Švedkauskas, kuris tiesiog buvo šaudomas net ir nuo 3 metrų nuotolio, bet įvartis neįkrito.
Kai teisėjas pridėjo 4 minutes, baudos aikštėje prasižengė Donatas Kazlauskas ir arbitras parodė į 11 metrų žymą. Įvartį pelnė Ciro Immobile, padėjęs galutinį tašką 2:0.
Nors Lietuva ir garbingai kovojo, vis dėlto statistika tikino, kad svečiai į mūsų šalies vartų pusę mušė 29 kartus, į vartų plotą pataikė 11 kartų. Tuo tarpu lietuviai smūgiavo į vartų pusę 8 kartyus, į juos pataikė 2 kartus.
Italijos futbolininkai kamuolį valdė 65 procentus laiko, o Lietuvos komanda – 35 procentus.
Tad C grupėje lietuviai po dviejų mačų lieka be taškų, o Italija turi jau tris laimėjimus.
Lietuvos futbolininkai sekmadienį išvykoje pralaimėjo pirmąsias rungtynes šveicarams 0:1, o Italijos komanda vienodu rezultatu 2:0 nugalėjo Šiaurės Airiją (namie) ir Bulgariją (svečiuose).
Lietuvoje su italais mūsų ekipa iki trečiadienio žaidė tris kartus. Pirmąsyk – 1995 metų balandžio 26 dieną dabar jau sunaikintame Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Susirinko pilnas komplektas žiūrovų – 15 tūkstančių.
Italai jautėsi nejaukiai grumstuotoje dėl vėluojančio pavasario aikštėje, nors stadiono darbuotojai ją volavo, lygino visą dieną. Komandos kapitonas gynėjas Paolo Maldini kelis kartus vaikiškai suklydo, stabdydamas kamuolį, kuris vis peršokdavo per jo pėdą.
12 minutę Gianfranco Zola gudriu spyriu nuginklavo vartininką Gintarą Staučę, bet daugiau įvarčių nebuvo. Pralaimėjimas 0:1 tokiam tituluotam varžovui nuotaikos nesugadino.
Antrą kartą žaista 2001 metų rugsėjo 1 dieną Kaune Dariaus ir Girėno stadione. Lietuvos rinktinę, kaip ir pirmoms rungtynėms, ruošė treneris Benjaminas Zelkevičius. Tai buvo panašu į stebuklą – nuo įvarčių apsisaugota, rezultatas 0:0. Ypač didelį įspūdį italams padarė jauno gynėjo Mariaus Stankevičiaus žaidimas, kuris ne už ilgo buvo pakviestas žaisti Italijoje, ten tęsė savo sėkmingą karjerą.
Trečiosios rungtynės Lietuvoje su Italijos reprezentantais įvyko 2007 metų birželio 6 dieną. Kauno Dariaus ir Girėno stadione viską lėmė du galingi Fabio Quagliarellos smūgiai iš toli, kurių vartininkas Paulius Grybauskas atremti nesugebėjo. Pralaimėjome 0:2.
Iš viso per trejas rungtynes Lietuvos stadionuose mūsų futbolininkai kartą sužaidė lygiomis, dusyk pralaimėjo italams. Įvarčių santykis 0:3. Vidurkis būtų 0:1. Garbingas rezultatas.
Žaidžiant su italais svečiuose lietuviams iš pradžių buvo labai sunku: 1995 metų lapkričio 15 dieną Redžo Emilijos mieste ir 2001 metų kovo 28 dieną Trieste pralaimėta po 0:4. Po pirmos dvikovos italų spauda pasišaipė iš mūsų atletiškų, bet netobulai valdančių kamuolį futbolininkų: „Tai bėgiojančios spintos su raudonais batais“.
Tikra tiesa – aprangos spalvos buvo geltona ir žalia, o visų Lietuvos žaidėjų batai buvo raudoni. Tada po pirmo kėlinio buvo dar ne taip blogai (0:0), bet po pertraukos Alessandro del Piero ir tris kartus iš eilės nesulaikomasis Gianfranco Zola mušė įvarčius.
Trieste po du kartus pasižymėjo Filippo Inzaghi ir Alessandro del Piero.
Paskutinė akistata Apeninų pusiasalyje, įvykusi 2006 metų rugsėjo 2 dieną Neapolio „San Paolo“ stadione stebint 60 tūkstančių triukšmingų žiūrovų, baigėsi 1:1. Po 21 minutę Tomo Danilevičiaus įspirto įvarčio lietuviai pirmavo 1:0, bet 30-ąją minutę Filippo Inzaghi išgelbėjo šviežiai iškeptus pasaulio čempionus nuo pralaimėjimo kovingiems atvykėliams iš gintarinio pajūrio.
Lygiosios Neapolyje – vienas šlovingiausių rezultatų Lietuvos futbolo istorijoje. Beje, tose rungtynėse dalyvavo Saulius Mikoliūnas, kuris turėtų ir šiandien ginti Lietuvos rinktinės garbę.
Bendras šešerių rungtynių su daugkartiniais pasaulio čempionais italais rezultatas – dvejos lygiosios, keturi pralaimėjimai, įvarčių santykis 1:12. Šį vakarą dėl galiojančio karantino tuščių tribūnų apsuptoje Liepkalnio arenoje – septintasis kartas.
Italijos rinktinės vizitinė kortelė
Šalis
Pavadinimas – Italijos Respublika (Repubblica Italiana). Gyventojų – 60,3 mln. Plotas – 301 tūkst. kv.km. Sostinė – Roma (2,9 mln. gyventojų, Romos metropolyje yra 4,3 mln. gyventojų). Oficiali kalba – italų. Valstybės vadovas – prezidentas Sergio Mattarella.
Oficialūs turnyrai
FIFA reitingas. 10-oji vieta. Italija užėmė pirmąją vietą 1993 m. lapkritį, 2007 m. vasarį, 2007 m. balandį-birželį ir 2007 m. rugsėjį. Žemiausia vieta – 21-oji (2018 m. rugpjūtį).
Pasaulio čempionatai. Dalyvavo 18 kartų. Keturis kartus tapo pasaulio čempione (1934, 1938, 1982 ir 2006 m.), du kartus užėmė antrąją vietą (1970 ir 1994 m.), vieną kartą – trečiąją vietą (1990 m.).
Italijos rinktinė praleido tik tris pasaulio čempionatus (1930, 1958 ir 2018 m.). Praėjusio pasaulio čempionato atrankos turnyro grupėje italai užėmė antrąją vietą (pirmi buvo ispanai), o atkrintamajame etape pralaimėjo Švedijai.
Europos čempionatai. Dalyvavo 9 kartus. Vieną kartą tapo Europos čempione (1968 m.), du kartus užėmė antrąją vietą (2000 ir 2012 m.).
2020 m. Europos čempionato atrankos turnyro grupėje Italijos rinktinė laimėjo visas 10 rungtynių. Italai po du kartus nugalėjo Suomiją, Graikiją, Bosniją ir Hercegoviną, Armėniją ir Lichtenšteiną.
Tautų lyga. 2018-2019 m. pirmojo Tautų lygos turnyro A lygos grupėje Italija užėmė antrąją vietą. 2020-2021 m. antrojo turnyro A lygos grupėje italai nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir užėmė pirmąją vietą. Italai žaisdami su visais trimis varžovais (Nyderlandais, Lenkija bei Bosnija ir Hercegovina) iškovojo po vieną pergalę ir po kartą sužaidė lygiosiomis.
Šių metų spalio mėnesį antrojo Tautų lygos turnyro baigiamasis etapas vyks Milane ir Turine. Jame, kartu su šeimininke Italija, dalyvaus Ispanijos, Belgijos ir Prancūzijos rinktinės.
Stadionai
Italijos rinktinė nuolat keliauja po šalį ir vos ne kiekvienas namų rungtynes žaidžia vis kitame mieste. Vien per pastaruosius trejus metus rungtynės buvo rengiamos Milane, Turine, Romoje, Bolonijoje, Genujoje, Udinėje, Parmoje, Palerme, Florencijoje, Bergame ir Emilijos Redže.
Vis dėlto svarbiausius mačus dažniausiai priima Milano „San Siro“ (80 tūkst. vietų), Romos olimpinis (70,6 tūkst.) ir Turino „Juventus“ (41,6 tūkst.) stadionai.
Legendinės asmenybės
Daugiausiai rungtynių Italijos rinktinėje žaidė: 176 – Gianluigi Buffonas (1997-2018 m.), 136 – Fabio Cannavaro (1997-2010 m.), 126 – Paolo Maldini (1988-2002 m.), 117 – Daniele De Rossi (2004-2017 m.), 116 – Andrea Pirlo (2002-2015 m.), 112 – Dino Zoffas (1968-1983 m.), 106 – Giorgio Chiellini (nuo 2004 m.), 101 – Leonardo Bonucci (nuo 2010 m.).
Daugiausiai įvarčių įmušė: 35 – Luigi Riva (1965-1974 m.), 33 – Giuseppe Meazza (1930-1939 m.). 30 – Silvio Piola (1935-1952 m.), po 27 – Roberto Baggio (1988-2004 m.) ir Alessandro Del Piero (1995-2008 m.).
„France Football“ rinkimuose geriausiu Europos ar pasaulio futbolininku buvo išrinkti Gianni Rivera (1969 m.), Paolo Rossi (1982 m.), Roberto Baggio (1993 m.) ir Fabio Cannavaro (2006 m.).
Ilgiausiai Italijos rinktinę treniravo Enzo Bearzotas (88 rungtynes, 1977-1986 m.) ir Vittorio Pozzo (87 rungtynes, 1929-1948 m.).
Žaidėjai
Garsiausi šių dienų Italijos futbolininkai yra vartininkai 34-erių Salvatore Sirigu („Torino“) ir 22-ejų Gianluigi Donnarumma („Milan“), gynėjai 33-ejų Leonardo Bonucci („Juventus“), 30-ies Alessandro Florenzi (Paryžiaus PSG) ir 36-erių Giorgio Chiellini („Juventus“), saugai 28-erių Marco Verratti (Paryžiaus PSG), 24-erių Nicolo Barella („Inter“) ir 24-erių Lorenzo Pellegrini („Roma“), puolėjai 29-erių Lorenzo Insigne („Napoli“), 31-erių Ciro Immobile („Lazio“) ir 27-erių Andrea Belotti („Torino“).
Tik keturi per šį langą į rinktinę atvykę futbolininkai žaidžia užsienio klubuose: A.Florenzi ir M.Verratti – PSG, 26-erių Emersonas Palmieri – Londono „Chelsea“, 27-erių Vincenzo Griffo – „Freiburg“.
Treneris
56-erių Roberto Mancini rinktinę treniruoja nuo 2018 m. gegužės. Jis pareigas pradėjo eiti po to, kai italai nepateko į 2018 m. pasaulio čempionatą.
R.Mancini didžiąją žaidėjo karjeros dalį praleido Genujos „Sampdoria“ (1982-1997 m.), bet šalies čempionu po vieną kartą tapo ir atstovaudamas „Sampdoria“ (1991 m.), ir Romos „Lazio“ (2000 m.). Be to, jis ir su „Sampdoria“, ir su „Lazio“ po kartą tapo Europos taurių laimėtojų taurės laimėtoju. Italijos rinktinėje R.Mancini žaidė 36 rungtynes ir įmušė 4 įvarčius.
Nuo 2001 m. R.Mancini treniravo Florencijos „Fiorentina“, „Lazio“, „Inter“, „Manchester City“, Stambulo „Galatasaray“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ klubus. Jam vadovaujant „Inter“ tris kartus tapo Italijos čempionu (2006, 2007 ir 2008 m.), „Manchester City“ – Anglijos čempionu (2012 m.).
Lyga
Į Čempionų lygos ketvirtfinalį šį sezoną nepateko nė vienas Italijos klubas. Turino „Juventus“, Romos „Lazio“ ir Bergamo „Atalanta“ žaidė atkrintamosiose varžybose, bet pralaimėjo aštuntfinalyje. Milano „Inter“ iškrito grupių etape.
Į Europos lygos ketvirtfinalį pateko „Roma“, aštuntfinalyje iškrito „Milan“, šešioliktfinalyje – „Napoli“.
Italijos lygoje pirmauja „Inter“ (65 taškai), „Milan“ (59), „Juventus“, „Atalanta“ (po 55), „Napoli“ (53), „Roma“ (50) ir „Lazio“ (49).
Čempiono vardą gina „Juventus“, kuris pernai iškovojo 36-ąjį titulą ir yra šalies rekordininkas. Po 18 kartų čempionu tapo „Inter“ ir „Milan“, 9 – „Genoa“.
