Ketvirtadienį 53-ejų futbolo specialistas pristatė savo karius su kuriais stos į kovą artimiausiose atrankos į 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato dvikovose.
Kelionę dėl bilieto į kas ketverius metus vykstančią didžiausią futbolo šventę V.Urbono auklėtiniai pradės kovo 28-ąją dieną išvykos rungtynėse su Šveicarijos futbolininkais.
Kovo 31-ąją Lietuvos futbolo rinktinės lauks dar rimtesnis išbandymas – lietuvaičiai LFF stadione surems ietis su Italijos nacionalinės rinktinės vienuolike.
„Laukia pajėgi grupė bei pajėgūs varžovai. Nesame favoritai, tačiau stengsimės kiekvienoje kovoje kovoti dėl taškų ir jų lengvai nedalinti.
Tikslas – užimti bent 4 vietą penkių komandų grupėje“, – samprotavo Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris.
Tiesa, prieš tai lietuviams teks išmėginti jėgas draugiškose rungtynėse. Kovo 24-ąją Prištinoje V.Urbono kariauna susigrums su vietos Kosovo rinktine.
Pasak Lietuvos rinktinės stratego, pasirengimo cikle buvo svarstoma išmėginti jėgas ir su JAV futbolininkas, tačiau tam koją pakišo daugelį metų puliuojantis lietuviškasis skaudulys – stadionas.
„Buvo rimtai svarstoma galimybė sužaisti Vilniuje su JAV rinktine, tačiau kai jie pamatė mūsų sąlygas ir vienintelį mūsų nepakeičiamą stadioną – atsisakė šios minties“, – su atsidusimu kalbėjo rinktinės treneris.
Lrytas.lt primena, kad be Italijos bei Šveicarijos futbolininkų Lietuvos rinktinė atrankoje į 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą C grupėje kovos su Bulgarijos ir Šiaurės Airijos vienuolikėmis.
V.Urbonas teigė, kad daug permainų naujoji rinktinės sudėtis nesulaukė – po praėjusio sėkmingo sezono UEFA Tautų lygs turnyre, pagrindinis noras buvo išlaikyti rinktinės branduolį.
„Po praeitų metų sėkmingo pasirodymo manau, kad nesinori daryti didelių keitimų. Tie žmonės, kurie pernai kovojo ir pasiekė pergales – jie nusipelno, įrodė savo žaidimu, savo veikla, kad gali atstovauti rinktinei.
Pokyčiai ir pakeitimai minimalūs. Žinoma, stebime rinką, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Norėtųsi kiek didesnės konkurencijos.
Šiuo metu nei vienam žaidėjui nėra užtrenktos durys į rinktinę.
Sveika konkurencija nemaišė niekada – manau, kad ji palaipsniui atsiras ir atsirenkant rinktinės žaidėjus.
Po pertraukos rinktinėje grįžta Nerijus Valskis, kuriam neblogai sekėsi Indijoje. Taip pat grįžta ir vartininkas Marius Adomonis, tikiuosi, kad jis atvyks gerai nusiteikęs.
Buvo tam tikrų niuansų kviečiant vieną ar kitą žaidėjo. Dėl sveikatos priežasčių bei santykių su klubais turime atsižvelgti ir nesivelti į konfliktines situacijas.
Treneris taip pat pridūrė, kad pasitikėjimo jauni futbolininkai nacionalinėje rinktinėje sulauks kiek mažiau – V.Urbonas viliasi, kad jie atsiskleis savo amžiaus čempionatuose.
„Praėjusiame cikle buvo epizodiškai išbandyti tam tikri žaidėjai, bet priėjau prie tokios nuomonės, kad U19 ir U21 komandos su dabar atėjusiais ambicingais treneriais pergalių siektų savo erdvėse.
Reikia savo bendraamžių grupėje suformuoti charakterį, nugalėtojų mentalitetą ir užsigrūdinti tarptautinių rungtynių kontekste.
Manau, kad jaunimo atrankos varžybos taip pat yra labai svarbos, todėl norisi, kad jaunimas tam skirtų daug dėmesio. Tada išryškės žaidėjai, kurie turi sugebėjimų ir gali palaipsniui ateiti į nacionalinę rinktinę.
– Sudėtyje nėra vartininkų Ernesto Šetkaus ir Džiugo Bartkaus. Kodėl? – buvo paklausta V.Urbono.
– Vartininkų turime pakankamai daug – išplėstiniame sąraše jų yra apie 8-9, todėl konkurencija į šią vieną vietą yra pakankamai didelė.
Vieni galbūt neatitinka vartininko modelio, kuris man tiktų, kiti – galbūt turi santykių sunkių santykių su klubais, kai žaidėjas atvyksta į rinktinę ir nebegauna darbo grįžęs į ekipą.
Mes deramės, šnekamės, su niekuo nesipykstam. Su kiekvienu žaidėju bendraujame ir pasiekiame susitarimus.
Norėtųsi stabilumo. Tomas Švedkauskas paskutiniame sezone Tautų lygoje įrodė, kad gali būti tuo žmogumi, kuriuo labiausiai galima pasitikėti, tačiau nededu taško jokiam kitam vartininkui – visi jie gali atsidurti rinktinėje.
– Deimantas Petravičius yra rinktinės sąraše nors žaidžia ketvirtoje Ispanijos lygoje. Stebite šį futbolininką?
– Nors jis žaidžia ketvirtoje lygoje, tačiau ji lygiu nesiskiria su A lyga.
Jis ten žaidžia daug ir kartais buvimas vienoje ar kitoje lygoje neparodo žmogaus asmeninių sugebėjimų.
Reikia suprasti, kad laikas yra sudėtingas, todėl sunku rasti gerą pasiūlymą ir pasirašyti sutartį su aukštesnio pajėgumo lyga.
Turėjimas žaidybinio laiko ir žaidybinės praktikos nesukuria jokio dirbtinumo. Rinktinė yra gyvas organizmas ir jei žaidėjas neatitiktų rinktinės reikalavimų, tai jokiais dirbtinais būdais tu jo nepritrauksi, kadangi viskas išsibalansuos žaidimą ir aš pats prarasiu žaidėjų pasitikėjimą.
– Laukia rungtynės su Italijos ir Šveicarijos rinktinėmis. Kokie tai varžovai?
– Šios rinktinės dalyvauja pagrindiniuose tarptautinių čempionatų finaliniuose etapuose. Tai – pajėgios komandos ir šios atrankos favoritės.
Pasakyti, kad vien kovosime – mums nieko negarantuoja. Turime pasiruošti tiek psichologiškai, tiek taktiškai. Negalvojame, kad žaisime pirmu numeriu. Turime sutvarkyti ir gerai suorganizuoti gynybą.
Šveicarijos rinktinės pagrindas žaidžia stipriausiuose klubuose bei intensyviose lygose. Turėsime būti pasiruošę nuolatiniam presingui, aukštam žaidimo intensyvumui, stengsimės tai daryti.
Italijos rinktinė yra labiau klasikinė. Mes puikiai žinome Italijos taktines galimybes, jie diktuoja madas futbole. Italai nedalyvavo paskutiniame čempionate Rusijoje, todėl jie dabar yra pilni noro tam, kad užsitikrintų galimybę žaisti Katare.
Tai jauna, ambicinga, atsinaujinusi komanda su gera vidinė atmosfera. Matosi, kad žaidėjai trokšta ir nori pasiekti kuo geresnius rezultatus bei žaidžia gražų ir aktyvų futbolą.
Laukia rimtos rungtynės, bet tai ir yra įdomu, nes mes ir siekiame tokių susitikimų.
– Neseniai paskelbėte, kad prie trenerių štabo jungiasi G.Šugžda. Gal galite kažką daugiau papasakoti apie jį? Kodėl nusprendėte imtis permainų ir ar nenorėtumėte daugiau stabilumo trenerių štabe?
– Norisi stabilumo, norisi pastovumo bei tarpusavio supratimo. Turi būti gerai suderintas mechanizmas, tačiau kartais gyvenime viskas atsitinka kitaip.
Vienas dalykas yra žiūrėti į Lietuvos rinką, kitas – žiūrėti į užsienį, kuriame žmonės turi daugiau modernių žinių.
Labai buvau patenkintas kaip „susicementavo“ praėjusių metų trenerių štabas su A.Skerla bei M.Stankevičiumi. Tame kolektyve visi žinojo savo funkcijas ir buvo patenkinti.
Nebuvo kažkokios konkurencijos ir įtampų. Vis dėlto A.Skerla gavo pasiūlymą iš A lygos klubo ir tu puikiai supranti, kad tokių pasiūlymų daugiau gyvenime gali ir nebūti.
Jis pareiškė norą ir aš džiaugiuosi, kad Andrius priėmė šį iššūkį.
M.Stankevičiaus nereikia pristatyti kaip buvusio profesionalaus žaidėjo – jis sukaupė didžiulę patirtį.
Kaip treneris jis gal ir neturi daug praktikos, tačiau kaip žmogus, kuris sugeba prieiti ir surasti bendrą kalbą su kiekvienu žaidėju bei apjungti juos.
Paskirti jį U21 rinktinės treneriu yra labai svarbus sprendimas.
Neabejoju, kad ši karta yra labai perspektyvi. Atėjus žingeidžiam treneriui tikėkimės gero futbolininkų papildymo nacionalinėje komandoje.
Šiai dienai mes esame labai riboti žmogiškuosiuose resursuose, ypač trenerio vaidmenyje. Didelio pasirinkimo nėra. Sugebantys ir kažką įrodę žmonės jau turi darbus.
Buvo vedamos derybos su ne vienu kandidatu, bandėme ieškoti geriausių sprendimų, todėl šiai dienai vienas iš asistentų yra R.Džiaukštas, jis ateina į A.Skerlos vietą.
Į kito asistento vietą taip pat buvo nemažai kandidatų. Pasirinkau žmogų, kurį gerai pažįstu, kuris daug laiko praleido Vokietijoje, puikiai išmano šios šalies futbolą, konkurencinę bazę.
Tai žmogus ne iš parduotuvės – jis visus 20 metų praleido konkurencingame Vokietijos futbolo pasaulyje.
Neabejoju, kad pasirinkau teisingai ir labai tikiuosi, kad G.Šugžda prisidės prie komandos tobulėjimo ir bus tvirtas jos narys.
– Minėjote, kad yra vartininkų, kurie nelabai tinka jūsų žaidimo modeliui. Kodėl ir kokie tai vartininkai?
– Turime baltą lapą ir turime pavardes. Tie žaidėjai, kuriais pilnai pasitikiu jau įrodė savo žaidimu, kad gali tai.
Noriu stabilumo, o ne kiekvieną kartą kažką keisti ir žiūrėti, kas iš to išeis.
Jei norime rezultato ir normalaus tvarkingo žaidimo – reikalingas stabilumas ir žaidėjų personalijos.
– Tai visgi, kodėl nėra E.Šetkaus ir E.Zubo?
– E.Zubo nebuvo kandidatų sąrašuose – jis turi erdvę, čempionatą, kuris vyksta, per daug nesvarstėme jo kandidatūros.
E.Šetkus anksčiau turėjo pokyčių šeimoje, šią akimirką jis turi įtemptą grafiką, taip pat pasižiūrėkime į jo amžių bei santykį su klubu. E.Šetkus yra pagrindinis vartininkas ir ekipa nelabai nori jo išleisti.
Mes su juo bendraujame, kalbamės, sprendžiame kiekvieną iškilusią problemą. Žinoma, man norėtųsi jį matyti rinktinės stovykloje, tačiau turime palaukti geresnių laikų ir taško dėl E.Šetkaus niekas nededa.
– Kodėl kontrolinėse rungtynėse nusprendėte žaisti su Kosovo rinktine? Nebuvo planų žaisti draugiškų rungtynių su kitomis komandomis?
– Suprantu, kad kyla tam tikri klausimai, kodėl žaidžiame su vienomis, o ne kitomis komandomis. Buvo rimtai svarstoma galimybė sužaisti Vilniuje su JAV rinktine, tačiau kai jie pamatė mūsų sąlygas ir vienintelį mūsų nepakeičiamą stadioną – atsisakė šios minties.
Varžovų pasirinkimas šioje situacijoje yra labai minimalus. Šiai dienai palieka labai nedidelis kiekis komandų, su kuriomis mes galime žaisti. Tiek pernai, tiek ir šiemet pasirinkimo praktiškai nėra – todėl ir turime žaisti su Kosovu ir Baltarusija.
Praėjusiais metais birželio mėnesį buvo numatytos draugiškos rungtynės su Ispanijos komanda, tačiau dėl pandemijos jos buvo perkaltos metams į priekį.
Ar žaisime su ispanais birželio 8 dieną, kol kas man nėra žinoma.
Visi norime, kad atvažiuotų stiprios, pajėgios rinktinės, tačiau situacija yra tokia ir ne visada ji priklauso nuo federacijos pozicijos.
– Minėjote, kad jaunimo rinktinėse atėjo perspektyvūs ir geri treneriai. Daug tikitės iš šių komandų savo amžiaus čempionatuose. Ar tai reiškia, kad jaunimo nebekviesite į Lietuvos rinktinę?
– Kaip nacionalinės rinktinės treneris aš esu atsakingas už nacionalinę rinktinę ir jos komplektaciją. Džiaugiuosi dėl santykių su jaunimo rinktinėmis ir mano norų pildymais.
Turime žiūrėti plačiau, norime pergalių, gero žaidimo, pozityvo.
Visų pirma noriu, kad jaunimo žaidėjai savo erdvėse rodytų sugebėjimą konkuruoti ir gerai žaisti savo amžiaus kovose.
Praeityje suteikėme ne vienam jaunam žaidėjui galimybę žaisti nacionalinėje rinktinėje ir jie buvo išsibalansavę. Kai liftu užkyli aukštyn – labai sunku leistis laiptais, todėl norisi, kad žaidėjai laiką aikštelėje užsidirbtų patys.
Lietuvos futbolo rinktinės sudėtis:
Vartininkai: Tomas Švedkauskas, Ignas Driomovas, Marius Adamonis;
Gynėjai: Mindaugas Palionis, Vytas Gašpuitis, Egidijus Vaitkūnas, Edvinas Girdvainis, Saulius Mikoliūnas, Markas Beneta, Rolandas Baravykas;
Saugai: Domantas Šimkus, Martynas Dapkus, Justas Lasickas, Tautvydas Eliošius, Danielis Romanovskis, Donatas Kazlauskas, Modestas Vorobjovas, Vykintas Slivka, Gratas Sirgėdas, Paulius Golubickas, Arvydas Novikovas, Deimantas Petravičius;
Puolėjai: Karolis Laukžemis, Fiodoras Černychas, Nerijus Valskis.
