Futbolo klubams pas varžovus tenka keliauti ir kelis tūkstančius kilometrų

Šiauriausias visų laikų Europos turnyrų miestas taip pat yra Norvegijoje, o piečiausias ir labiausiai į rytus nutolę taškai yra net ne Europoje, bet kituose žemynuose. Kad juos pasiektų, varžovams kartais reikia nukeliauti kelis tūkstančius kilometrų. Beprotiškai ilgų kelionių kai kurių šalių futbolininkai neišvengia ir per nacionalines varžybas.

Bodės „Glimt“ šį sezoną yra šiauriausias Europos futbolo turnyrų klubas. Bodė šį sezoną taip pat yra vienintelis už šiaurės speigračio esantis Europos miestas, kurio komanda žaidžia nacionalinių pirmenybių pirmojoje pakopoje.

Europos futbolo visų laikų geografinis rekordininkas yra kitas Norvegijos miestas Tromsė. Šis miestas yra dar šiauriau negu Bodė, o buvusi Norvegijos vicečempionė „Tromso“ dešimt kartų dalyvavo Europos turnyruose. Pernai Tromsė laikinai prarado Norvegijos pirmosios lygos šiauriausio taško vardą, nes komanda iškrito į antrąją lygą.

Piečiausias Europos turnyrų taškas – prie Afrikos krantų Kanarų salose esantis Ispanijos miestas Las Palmasas. Šiuo metu „Las Palmas“ komanda žaidžia Ispanijos antrojoje lygoje, tačiau geriausiais laikais – praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose – triskart iškovojo teisę dalyvauti UEFA taurės turnyre.

Europiečiams keliauti į kitą žemyną reikėjo ir norint pasiekti toliausiai rytuose esantį Europos turnyrų miestą. 2010 metų rudenį Europos lygos rungtynės vyko už Uralo esančiame Rusijos mieste Novosibirske. Šio miesto komanda „Sibir“ pateko į Rusijos taurės finalą ir iškovojo teisę žaisti Europos lygos atrankoje. Po to „Sibir“ pradėjo sparčiai ristis žemyn. Pernai šis klubas iškrito iš Rusijos antrosios lygos ir buvo visai uždarytas.

Toliausiai į vakarus per Europos turnyrų rungtynes futbolo klubams reikėjo keliauti, kai teisę žaisti Intertoto turnyre iškovojo Ponta Delgados „Santa Clara“ iš Portugalijos. Ponta Delgada yra toli nuo žemyninės Europos – Atlanto vandenyne esančiose Azorų salose.

Tiesa, „Santa Clara“ žaidė tik Intertoto turnyre, kuris UEFA varžybų struktūroje turėjo gana keistą statusą. Per „tikrus“ Europos turnyrus toliausiai vakaruose esančio klubo vardas priklauso buvusiam Islandijos čempionui „Keflavik“. Likimo ironija, Keflaviko klubas šiuo metu irgi žaidžia antrojoje lygoje, į kurią iškrito užpernai.

Kai „Santa Clara“ vienintelį kartą pateko į Intertoto taurės turnyrą, burtai iškrėtė Portugalijos futbolininkams pokštą ir nusiuntė juos toli į rytus. 2002 metų vasarą „Santa Clara“ pirmąsias tarptautines rungtynes žaidė su Giumrio „Širak“ klubu iš Armėnijos.

Kad nukeliautų vieni pas kitus, Ponta Delgados ir Giumrio futbolininkams reikėjo nuskristi 5837 km. Tuo metu šis atstumas buvo Europos turnyrų ilgiausios kelionės rekordas.

Rekordas buvo pailgintas 2015-2016 metų sezone, kai per Čempionų lygos varžybas į vieną grupę pateko Lisabonos „Benfica“ ir „Astana“ komandos. Tarp Portugalijos sostinės Lisabonos ir Kazachstano sostinės Nursultano (anksčiau šis miestas buvo vadinamas Astana) yra 6137 km.

„Astana“ komandai dar sykį skristi į Lisaboną reikėjo 2017-2018 metų sezone. Tąkart Kazachstano sostinės futbolininkai Europos lygos šešioliktfinalyje žaidė su Lisabonos „Sporting“.

(*Pastaba. Visi nurodyti atstumai – į vieną pusę. Kadangi komandoms reikia grįžti namo, kelionių nuotoliai padvigubėja.)

Nors Prancūzijos plotas kelis kartus mažesnis nei Rusijos, Kinijos ar Kanados, per oficialias nacionalines varžybas toliausiai keliauti kartais tenka Prancūzijos klubams.

Tiesa, ne per šalies pirmenybes – jose varžosi tik europinės Prancūzijos klubai. Į beprotiškai ilgas keliones futbolininkai kartais vyksta per Prancūzijos taurės varžybas, kuriose rungtyniauja ir užjūrio teritorijų komandos. Taurės turnyre galimybę išbandyti jėgas su europinės Prancūzijos ekipomis gauna geriausi Prancūzijos Gvianos, Karibų jūros salų, Indijos vandenyno vakaruose ir Ramiajame vandenyne esančių salų klubai.

Pavyzdžiui, praėjusį sezoną į europinę Prancūziją buvo atvykusios Reunjono, Majoto (abi salos yra Indijos vandenyne šalia Madagaskaro), Naujosios Kaledonijos (Ramusis vandenynas), Martinikės (Karibų jūra), Prancūzų Gvianos komandos, o europinės Prancūzijos klubai keliavo į Reunjoną ir Taitį.

Nuo europinės Prancūzijos iki Rejunjono yra apie 9 tūkst. km, iki Karibų jūroje esančių užjūrio teritorijų – apie 7 tūkst. km.

Vis dėlto daugiausiai laiko lėktuvuose praleido tie, kuriems reikėjo susisiekti su Naująja Kaledonija ir Taičiu. Į Strasbūrą atvyko „Hienghene“ komanda iš Naujosios Kaledonijos, nuo kurios namų iki Elzaso sostinės yra 16311 km. Tuo tarpu Bezansono „Racing“ turėjo nuskristi 16032 km į Taitį, kad sužaistų rungtynes su Mahinos „Venus“ komanda.

Beje, šias dvejas rungtynes laimėjo europinės Prancūzijos klubai. Tuo tarpu „St.Pierroise“ komanda iš Rejunjono salos praėjusį sezoną pakankino varžovus, nugalėjo net tris Europos ekipas, tarp jų – Prancūzijos antrojoje lygoje žaidžiančią „Niort“, ir pateko į taurės turnyro šešioliktfinalį.

Nacionalinėse varžybose futbolininkams irgi tenka po kelias valandas praleisti lėktuvuose. Didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė yra Rusija, nusidriekusi nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno ir apimanti 11 laiko juostų. Todėl nenuostabu, kad labiausiai varginančių išvykų rekordai buvo fiksuojami būtent šioje šalyje.

Toliausiai vieniems pas kitus reikėdavo keliauti Kaliningrado „Baltika“ ir Vladivostoko „Luč“ futbolininkams. Kaliningradas yra prie Baltijos jūros, Vladivostokas – prie Japonų jūros, o tarp šių miestų – 7300 km tiesia linija.

Trumpiausiu automobilių keliu tarp šių miestų – 9626 km, tačiau pasirinkus šį maršrutą reikėtų kirsti Kinijos, Kazachstano, Baltarusijos ir Lietuvos sienas. Kitu keliu, aplenkiančiu Kiniją ir Kazachstaną, iš Vladivostoko į Kaliningradą reikia važiuoti 10262 km, bet vis tiek nepavyktų išvengti Latvijos ir Lietuvos valstybinių sienų.

Kelionė lėktuvu tarp Vladivostoko ir Kaliningrado trunka apie 11 valandų.

Dar praėjusį sezoną ir „Baltika“, ir „Luč“ žaidė Rusijos antrojoje lygoje, bet šiais metais „Luč“ išgelbėjo varžovus nuo beprotiškai tolimos kelionės. Primorės krašto vyriausybė pavasarį paskelbė, kad dėl pandemijos nebeskirs pinigų profesionalų sporto klubams, o išgyventi be regioninės valdžios paramos „Luč“ negalėjo.

Vis dėlto tiek „Baltika“, tiek kitiems Rusijos antrosios lygos klubams ir šį sezoną reikia keliauti į Tolimuosius Rytus – į Chabarovsko miestą. Nuo Kaliningrado iki Chabarovsko irgi labai toli – 6350 km.

Anksčiau „Baltika“ ir „Luč“ kelis sezonus (bet skirtingu metu) žaidė Rusijos pirmojoje lygoje. Šį sezoną stipriausia šalies futbolo pakopa yra kompaktiškesnė – joje rungtyniauja tik viena ne Europos komanda iš Uralo kalnų rytinėje papėdėje esančio Jekaterinburgo.

Vis dėlto šiuo metu ilgiausias Rusijos lygos maršrutas veda ne į Jekaterinburgą. Didžiausią atstumą per tarpusavio dvikovas reikia nukeliauti Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Grozno „Achmat“ klubams. Tarp Sankt Peterburgo ir Grozno – 2120 km.

Šį sezoną stipriausioje nacionalinių pirmenybių pakopoje ilgiausią atstumą per tarpusavio rungtynes reikia nuskristi Australijos lygos klubams. Tiesa, kilometrų prideda tai, kad Australijos lygoje žaidžia Naujosios Zelandijos klubas Velingtono „Phoenix“.

Nuo Velingtono iki toliausiai vakaruose esančio Australijos lygos miesto Perto – 5260 km. jei australai nebūtų draugiški kaimynams ir į futbolo lygą nebūtų priėmę Naujosios Zelandijos klubo, Perto „Glory“ futbolininkams toliausiai reikėtų keliauti į Brisbeną pas „Roar“ klubą – 3607 km.

Tuo tarpu Velingtono komanda net per artimiausią kelionę į Australiją nuskrenda 2226 km. Toks atstumas yra tarp Velingtono ir Sidnėjaus.

Daug laiko lėktuvuose praleidžia salose išsibarsčiusios Indonezijos futbolo komandos. Šį sezoną toliausiai vienai pas kitą reikėtų keliauti Džajapuros „Persipura“ ir debiutantei Banda Ačeho „Persiraja“. Lyg tyčia, šiedu miestai yra pačiuose šalies kraštuose: Džajapura – toliausiai Rytuose (Papua saloje), Banda Ačehas – toliausiai Vakaruose (Sumatros saloje). Tarp jų – 5120 km.

Vis dėlto šį sezoną keliones žymiai sutrumpino Džajapuros stadiono rekonstrukcija. Dėl jos „Persipura“ laikinai žaidžia Manade (Sulavesio sala). Nuo Banda Ačeho iki Manado – „tik“ 3305 km.

JAV Aukščiausioje futbolo lygoje (MLS) irgi žaidžia komandos iš kaimyninės šalies – Kanados. Būtent per kelionę už sienos – pas Vankuverio „Whitecaps“ komandą – ilgiausią liniją nubrėžia Majamio „Inter“ futbolininkai. Nuo Atlanto pakrantėje esančio Majamio iki Ramiojo vandenyno pakrantėje esančio Vankuverio – 4510 km.

Antroje pagal plotą pasaulio valstybėje Kanadoje futbolo komandos per sezoną irgi nuskrenda dešimtis tūkstančių kilometrų. Ilgiausiai viena pas kitą keliauja Langfordo „Pacific“ ir Halifakso „Wanderers“ komandos. Tarp šių miestų, esančių skirtingų vandenynų pakrantėse – 4485 km.

Nors Kinija pagal plotą yra trečia pasaulio valstybė, šios šalies futbolo superlygos klubai susitelkę rytinėje šalies dalyje. Todėl dauguma kelionių vyksta šiaurės – pietų kryptimis, o tolimiausia kelionė nėra labai ilga – „tik“ 1943 km. Tiek per tarpusavio rungtynes reikia nuskristi Pekino „Sinobo Guoan“ ir „Shenzhen“ komandos.

Kelionės sutrumpėjo, kai užpernai iš pirmosios lygos iškrito Čančunio „Yatai“ klubas. Iki tol ilgiausia kelionė nuo Čančunio iki Guandžou (Šendženio komanda tuomet dar nežaidė superlygoje) siekė 2560 km.

Tuo tarpu antrosios Kinijos lygos geografija yra platesnė. Joje žaidžia ir šalies šiaurės vakaruose esančio Urumčio miesto „Xinjiang Leopard“ klubas, kuriam iki pietryčiuose įsikūrusio Meidžou „Hakka“ reikia skristi 3378 km.

Brazilija – 3360 km

Didžiausių pasaulio valstybių sąrašo penktojoje eilutėje įrašyta Brazilija. Piečiausios Brazilijos lygos komandos įsikūrusios Porto Alegrėje („Gremio“ ir „Internacional“), šiauriausios – Fortalezoje („Ceara“ ir „Fortaleza“). Tarp šių miestų yra 3216 km.

Truputį ilgesnį nuotolį reikia įveikti antrojoje lygoje žaidžiantiems Pelotos „Brasil“ ir San Luiso „Sampao Correa“ klubams. Tarp pietuose esančios Pelotos ir šiaurėje esančio San Luiso – 3360 km.

Ispanijos pirmosios lygos klubai lengviau atsiduso, kai į antrąją lygą iškrito Santa Kruzo „Tenerife“, o paskui ir „Las Palmas“ klubas. Jiems pasitraukus iš stipriausios futbolo pakopos, Madrido „Real“, „Barcelona“ ir kitoms žemyninės Ispanijos komandoms nebereikia skraidyti į Kanarų salas.

Tačiau dabar į Kanarų salas dukart per sezoną tenka skraidyti antrosios lygos klubams. Toliausiai keliauja Katalonijos komanda „Girona“, kuriai iki Tenerifės sostinės Santa Kruzo – 2286 km.

Žinoma, daug labiau kelionėse privargsta abiejų Kanarų salų komandų futbolininkai, kuriems į Europą reikia skraidyti kas antrą turą. O nuo Santa Kruzo iki arčiausiai esančio žemyninės Ispanijos miesto Malagos – net 1440 km.

Portugalijai irgi priklauso Atlanto vandenyne toli nuo Europos esančios salos, o šios šalies futbolo klubams galvos skausmo pridėjo užpernai į pirmąją lygą po ilgos pertraukos grįžusi Ponta Delgados „Santa Clara“ komanda, įsikūrusi Azorų salose.

Nuo Ponta Delgados iki šalies sostinės Lisabonos – 1450 km, o toliausiai „Santa Clara“ futbolininkams reikia skristi iki Tondelos miesto – 1547 km.

Portugalijos lygoje taip pat žaidžia komanda iš Madeiros salos – Funšalio „Maritimo“. Vis dėlto Madeira yra arčiau nei Azorai: nuo Funšalio iki Lisabonos – 963 km, iki šiauriausio futbolo lygos miesto Bragos – 1233 km.

Žemyninėje Europoje, neskaitant Rusijos, daugiau nei tūkstantį kilometrų reikia nuskristi tik Norvegijos klubams. Šį sezoną tarp šiauriausio pirmosios lygos miesto Bodės („Glimt“) ir piečiausio miesto Kristiansando („Start“) yra 1066 km.

Praėjusį sezoną pirmojoje lygoje žaidė dar šiauriau esančio Tromsės miesto komanda, bet ji iškrito į antrąją lygą. Nuo Tromsės iki Kristiansando – 1382 km (arba 2059 km važiuojant automobiliu). Nemenkas kelias net ir nuo Tromsės iki Bodės – 322 km (arba 550 km automobiliu).

Vis dėlto kitąmet ilgų kelionių tikriausiai vėl bus daugiau, nes „Tromso“ šiuo metu pirmauja Norvegijos antrojoje lygoje.

Žvelgiant į šiuos skaičius, Lietuvos atstumai atrodo tiesiog juokingai. A lygoje daugiausiai keliauja vienintelė Vakarų Lietuvos komanda Gargždų „Banga“. Bet ir jai net iki tolimiausio taško Vilniaus – vos 272 km tiesia linija arba 292 km greitkeliu.

A lygos žemėlapio viduryje esančiam „Kauno Žalgiriui“ per ilgiausią kelionę į Gargždus tereikia plentu nuvažiuoti 200 km. Tiesia linija tarp Kauno ir Gargždų – 183 km. Kitaip tariant, 90 kartų mažiau nei pernai turėjo nuskristi „Hienghene“ futbolininkai, kai jiems reikėjo patekti į Strasbūrą.