Futbolas ir COVID-19 – kaip virusas keitė šio sporto veidą Europoje

2020 m. rugpjūčio 9 d. 18:46
2019–2020 metų Europos futbolo sezonas buvo išskirtinis. Dėl COVID-19 pandemijos daugumoje lygų kovo mėnesį buvo paskelbta ilga priverstinė pertrauka, o pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje atnaujinti pirmenybes ryžosi ne visos žemyno šalys.
Daugiau nuotraukų (2)
Pandemijai atslūgus didesnėje Europos dalyje futbolininkai grįžo į aikštes, o daugumoje šalių rungtynės vyko be didesnių trikdžių – net ir tose, kuriose epidemiologinė padėtis vasaros viduryje vėl pablogėjo.
Anglijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos ir dar keliolikos lygų komandos visas rungtynes sužaidė pagal tvarkaraštį. Šiuo metu visiškai sklandžiai vyksta ir Lietuvos A lygos turnyras.
Vis dėlto kai kuriose šalyse išvengti nesklandumų nepavyko. Vasaros pradžioje dėl sutrikimų dažniausiai buvo linksniuojama Rusijos lyga, paskui pablogėjusi epideminė padėtis sujaukė Bulgarijos lygos turnyrą, o porą pastarųjų savaičių didelis chaosas kilo Rumunijos futbolo lygoje, kurios varžybos buvo baigtos komandoms sužaidus ne visas numatytas rungtynes.
Į aikštę ėjo jaunimas
Vasaros pradžioje daugiausia pranešimų apie nesklandumus, kilusius dėl užfiksuotų koronaviruso atvejų, skriejo iš Rusijos futbolo lygos.
Rusijos lygos varžybos buvo atnaujintos birželio 19 dieną, bet jau sugrįžimo turas nebuvo visavertis, nes prieš pat futbolininkams po ilgos pertraukos žengiant į aikštes koronavirusas išguldė „Rostov“ ir Maskvos „Dinamo“ komandas.
Koronavirusu užsikrėtė šeši „Rostov“ ir bent keturi „Dinamo“ žaidėjai, tačiau pagal Rusijos premjerlygos (RPL) patvirtintą sveikatos protokolą dviem savaitėms izoliuotis privalėjo visi pagrindinės komandos nariai: ne vien futbolininkai, bet ir treneriai bei kitas personalas.
Epidemijos paveikti klubai kreipėsi, kad jų rungtynės būtų nukeltos. „Dinamo“ varžovas „Krasnodar“ klubas sutiko tai padaryti, o „Rostov“ varžovas „Soči“ klubas atsisakė.
Pagal turnyro nuostatus, į dvejas rungtynes neatvykusi komanda turėjo būti šalinama iš pirmosios lygos, todėl dėl kelialapio į Čempionų lygą kovojusiam Rostovo klubui teko įregistruoti 17-mečius vaikinus, kurie Sočyje patyrė triuškinamą pralaimėjimą 1:10.
Po šio mačo nuo futbolo visuomenės kliuvo ir nukelti rungtynes atsisakiusiems „Soči“ vadovams, bet dar labiau „Soči“ žaidėjams, kurie įmušę įvarčius džiūgavo taip, tarsi būtų žaidę su favoritais.
Aštrios kritikos ietys smigo ir į RPL vadovybę. Daugelio Rusijos futbolo apžvalgininkų manymu, sprendimus dėl rungtynių nukėlimo turėjo priimti lygos vadovai. Tačiau jie neatliko savo pareigų, todėl tartis teko patiems klubams.
Pakeitė lygos nuostatus
Vėliau tokioje pat padėtyje kaip „Rostov“ atsidūrė „Orenburg“ ir „Soči“ klubai. Jų futbolininkams irgi užsikrėtus koronavirusu rungtynės taip pat nebuvo nukeltos, bet „Orenburg“ ir „Soči“ vadovai nusprendė nekeisti pagrindinės sudėties jaunimo komandų žaidėjais ir sutiko, kad jiems būtų įskaityti techniniai pralaimėjimai.
Pašalinimas į žemesnę lygą šiems klubams nebegrėsė. Lygos vadovybė atsižvelgė į ypatingas aplinkybes ir birželio pabaigoje, pritarus Rusijos futbolo federacijai, panaikino nuostatų skyrių, pagal kurį į dvejas rungtynes neatvykusi komanda turėjo būti šalinama iš turnyro.
Keliskart buvo šiurkščiai sulaužytas ir sveikatos protokolas. Pavyzdžiui, daugumai „Rostov“ futbolininkų buvo leista žaisti nepraėjus dviejų savaičių izoliavimosi terminui, o užsikrėtus dviem „Ufa“ žaidėjams kitiems futbolininkams irgi nereikėjo izoliuotis.
„Orenburg“ ir „Soči“ taškus be žaidimo atidavė po du kartus. Tai labai brangiai kainavo Orenburgo komandai, kurioje žaidė „Dinamo“ klubo paskolintas Fiodoras Černychas. „Orenburg“ užėmė paskutinę vietą ir iškrito į antrąją lygą.
O Sočio komanda pasidavė tuo metu, kai jau buvo atsidūrusi pilkojoje zonoje. Jai nebegrėsė iškritimas, bet kartu ji nebeturėjo galimybės iškovoti kelialapio į Europos turnyrą.
Brangius taškus praradęs „Rostov“ pasitraukė iš kovos dėl kelialapio į Čempionų lygą, bet nenukrito taip žemai, kad negautų teisės žaisti Europos lygos atrankoje. Į Europos lygos atranką pateko ir Maskvos „Dinamo“, kurio sudėtyje naujam sezonui ruošiasi F.Černychas.
Protrūkis po taurės finalo
Suktis iš painios padėties teko ir Bulgarijos lygos vadovams. Pranešimai apie pavienius koronaviruso atvejus šios šalies klubuose skriejo nuo tada, kai birželio pradžioje buvo atnaujintos pirmenybės, bet užsikrėtusiųjų komandos draugams izoliuotis nereikėjo, tad bulgarams pavyko baigti turnyrą nelaužant tvarkaraščio.
Didelių bėdų buvo išvengta tik per plauką, nes paskutinėmis pirmenybių dienomis masiniai epidemijos protrūkiai buvo užfiksuoti Varnos „Černo more“, Sofijos „Carsko selo“ ir Plovdivo „Lokomotiv“ klubuose.
„Černo more“ klube užsikrėtė 17 žmonių, „Lokomotiv“ – 11. Daug kas šiais skaičiais nepatikėjo ir įtarė, kad jie sumažinti.
Labiausiai nukentėję klubai per paskutines rungtynes sudėtį papildė jaunimo komandų žaidėjais, o staigus epidemijos proveržis labiausiai pakenkė „Černo more“ klubui, kuris daugiau nei pusę pagrindinės ekipos prarado prieš lemiamą dvikovą dėl kelialapio į Europos lygos atranką. Pusiau antros sudėties Varnos komanda lemiamą dvikovą pralaimėjo.
Tuo metu Plovdivo komandą koronavirusas išguldė iškart po svarbiausio sezono mūšio – liepos 1-ąją vykusio Bulgarijos taurės finalo, kuriame „Lokomotiv“ per baudinių seriją palaužė Sofijos CSKA klubą ir užsitikrino kelialapį į Europos lygos atranką.
Po kelių dienų buvo pranešta, kad koronavirusu užsikrėtė keli „Lokomotiv“ žaidėjai, personalo nariai ir Sofijoje finalo rungtynes stebėję Plovdivo sirgaliai.
Po taurės finalo paaiškėjus apie naują epidemijos protrūkį Bulgarijos lygos vadovybė uždraudė į stadionus leisti žiūrovus. Iki tol per šalies pirmenybių rungtynes buvo galima užpildyti 50 proc. tribūnų laikantis sąlygos, kad vienoje tribūnoje bus ne daugiau nei tūkstantis žmonių.
Sąmyšis Rumunijoje
Kovą įsismarkavus COVID-19 pandemijai Bulgarijoje buvo registruojama palyginti nedaug užsikrėtusiųjų – iki šimto per dieną.
Tačiau padėtis šioje šalyje labai pablogėjo birželio mėnesį, o liepą kai kuriomis dienomis sergančiųjų skaičius šoktelėdavo daugiau nei trimis šimtais.
Panašiai kreivė svyravo ir kaimyninėje Rumunijoje. Joje kovo–birželio mėnesiais per dieną būdavo užregistruojama ne daugiau kaip penki šimtai užsikrėtusiųjų, bet liepos antroje pusėje dienos vidurkis perkopė gerokai per tūkstantį.
Nieko stebėtino, kad užkratas įsisuko ir į Rumunijos futbolo klubus. Dėl to Profesionalų futbolo lygos (LPF) vadovybei kelis kartus teko nukelti rungtynes ir keisti tvarkaraštį, o Rumunijos lyga vienintelė tarp atnaujinusių varžybas per pandemiją nesugebėjo įvykdyti Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) reikalavimo baigti nacionalines pirmenybes iki rugpjūčio 3 dienos.
Birželio viduryje, prieš atnaujinant turnyrą, ištyrus visų futbolininkų ir klubų darbuotojų mėginius koronavirusas buvo nustatytas tik trims asmenims iš Bukarešto „Dinamo“ ir „Botosani“ klubų.
Birželio pabaigoje per antrą tyrimų seriją visi mėginiai buvo neigiami.
Tačiau liepą užsikrėtusiųjų koronavirusu buvo daugiau nei pusėje pirmosios lygos klubų.
Epidemija labiausiai paveikė dėl išlikimo kovojusią „Dinamo“, kurioje užsikrėtė 18 žaidėjų ir bent 3 darbuotojai. Liepos antroje pusėje lygos vadovybė nukėlė net trejas šios komandos rungtynes. Buvo nukeltos ir kelerios kitų klubų rungtynės.
Praėjusį penktadienį LPF vadovybė netgi svarstė galimybę visai nutraukti pirmenybes. Vis dėlto klubai buvo už tai, kad turnyras būtų baigtas ir čempionai paaiškėtų aikštėje.
Sprendimui įtakos turėjo ir didelė intriga. Klausimas buvo svarstomas tuo metu, kai du pirmaujančius klubus Krajovos „Universitatea“ ir Klužo CFR skyrė vos vienas taškas, o iki finišo abiem lyderiams buvo likusios dvejos rungtynės, tarp jų – žūtbūtinė tarpusavio dvikova.
Klaidingi testai Kluže
Liepos pabaigoje keista istorija nutiko Klužo klube, kuriame žaidžia Giedrius Arlauskis.
Prieš dvi savaites buvo paskelbta, kad koronavirusas nustatytas net 16 šio klubo futbolininkų ir 10 darbuotojų (G.Arlauskio tarp užsikrėtusiųjų nebuvo). Stiprius simptomus pajutęs Klužo ekipos treneris Danas Petrescu buvo kelioms dienoms paguldytas į ligoninę, o lygos vadovybė nukėlė rungtynes su „Botosani“ klubu.
Tačiau po kelių dienų Klužo klubas pranešė, kad daugumos testų rezultatai buvo klaidingi.
Klubo vadovai tvirtino, kad atlikus tyrimus dviejose privačiose klinikose net 23 užsikrėtusiais laikytų asmenų mėginiai buvo neigiami. Tad jau praėjusią savaitę Klužo futbolininkams buvo leista grįžti į aikštę.
Abejones dėl testų patikimumo sustiprino oficiali Rumunijos epidemiologinė statistika.
Nors skirtingomis dienomis paimamas skirtingas mėginių skaičius (nuo 7 tūkst. iki 21 tūkst.), vos ne kiekvieną dieną teigiami būna apie 1100 mėginių.
Liepos pabaigoje panašaus masto epidemijos pavojus buvo paskelbtas Konstancos „Viitorul“ ir „Voluntari“ klubuose, tačiau juose atlikti pakartotiniai tyrimai irgi paneigė masinį užsikrėtimą koronavirusu.
Neįprasta finišo atomazga
UEFA per pandemiją pirmenybes atnaujinusioms nacionalinėms lygoms iškėlė sąlygą, kad varžybos turi būti baigtos iki rugpjūčio 3 dienos, nes jau rugpjūčio 9 dieną bus traukiami Europos turnyrų pirmųjų etapų burtai.
Rumunai dėl didelio nukeltų rungtynių skaičiaus nesugebėjo įvykdyti šios sąlygos.
Dėl to Rumunijos futbolo federacija (FRF) prieš pirmadienį vykusį lemiamą mačą dėl pirmosios vietos priėmė ypatingą sprendimą – jei CFR ir „Universitatea“ futbolininkai per 90 minučių nebūtų išsiaiškinę nugalėtojų, jie būtų žaidę pratęsimą ir, jei rezultatas vis dar būtų buvęs lygus, mušę baudinius.
Pagal perstumdytą tvarkaraštį Klužo klubui šios rungtynės buvo paskutinės, „Universitatea“ – priešpaskutinės, o CFR futbolininkai varžovus lenkė 2 taškais.
Kuriai nors komandai laimėjus, ji būtų tapusi nepavejama. Tačiau lygiųjų atveju būtų likęs 2 taškų skirtumas, o Krajovos komandai būtų likusios dar vienos rungtynės, kurias sužaisti dėl UEFA reikalavimo nebeliko laiko.
FRF bandė susitarti su UEFA, bet Europos futbolo vadovai išimties rumunams nepadarė.
Rumunijos futbolo vadovams neliko nieko kita, kaip surengtame skubiame posėdyje priimti ypatingą sprendimą, apie kurį klubams buvo pranešta iki lemiamo mūšio likus vos keturioms valandoms.
Vis dėlto lygos lyderiai išsivertė be didelės dramos. Išvykoje žaidęs CFR pirmas praleido įvartį, bet po to įmušė tris kartus ir iškovojo pergalę 3:1.
Šia pergale su komandos draugais džiaugėsi ir patikimai vartus gynęs G.Arlauskis. Jis penktą kartą, tarp jų trečią iš eilės, su CFR tapo Rumunijos čempionu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.