Žaisti – to aš labiausia trokštu“, – sužinojusi, kad visi formalumai sutvarkyti, sakė nuo 2018 m. pradžios Ispanijos aukščiausioje ir pirmoje lygose profesionalios futbolininkės duoną valgiusi L. Vaitukaitytė.
Dar vasario mėnesį lff.lt svetainei 20-metė žaidėja kalbėjo: „Kontraktą (su Santandero „Racing“) turiu iki sezono pabaigos, o konkrečių planų ateičiai kol kas neturiu. Labiausiai tikėtina, kad liksiu Ispanijoje“.
Tačiau dėl pasaulinės pandemijos ir susidariusios sudėtingos situacijos Ispanijoje buvo nutraukti visi čempionatai mažiausiai iki rugpjūčio.
Visada aikštėje trokštanti būti Liucija, grįžusi namo ilgai be futbolo neiškentė. Vos tik sušvelninus karantino sąlygas ir pradėjus treniruotis lauke, prisijungė prie „Utenos Utenio“ merginų pratybų ir išreiškė norą, kol nevyksta čempionatas Ispanijoje, padėti savo pirmojo trenerio komandai.
„Šis Liucijos sprendimas pirmiausia atskleidžia jos didžiulę aistrą futbolui. Kaip stipriai ji dega noru žaisti. Žinoma, tai ir merginų komandos trenerio įvertinimas, nes ji grįžta žaisti pas savo pirmąjį trenerį, o tai – didžiulis įvertinimas jam, kaip žmogui ir specialistui. Jos apsisprendimas apsivilkti „Utenio“ marškinėlius didelis komplimentas ir mums, kaip klubui“, – apie L. Vaitukaitytės apsisprendimą kalbėjo „Utenos Utenio“ valdybos pirmininkas Vaidotas Rastenis.
Gavus žodinį sutikimą iš dabartinio L. Vaitukaitytės klubo Santandero „Racing“, kad jis neprieštarauja kontrakto nutraukimui, kiek užtruko raštiškų perėjimo ir kitų formalumų tvarkymas, tačiau viskas išsisprendė ir žaidėja jau tapo visateise „Utenos Utenio“ nare.
„Jaučiuosi puikiai vėl matydamas žaidėją prie kurios ugdymo šiek tiek prisidėjau. Tokio kalibro žaidėja duos daug naudos tiek moterų futbolui apskritai, tiek lygai, tiek mūsų klubui ir jaunai komandai. Netikėjau, kad tai įvyks, bet labai laukiau. Merginos džiaugiasi. Nežinau kaip bus rungtynėse, bet šiandien visos nusiteikę dar nuoširdžiau dirbti, – apie Liucijos sugrįžimą į Uteną kalbėjo „Utenio“ merginų komandos treneris Arūnas Rastenis.
Tiesa, Liucija šiuo metu baigia gydytis nedidelę traumą ir pirmame A lygos ture mače su „Kauno Žalgiriu“ negalėjo padėti „Utenos Uteniui“. Ar ją jau išvysime aikštėje sekmadienį rungtynėse su Gargždų „Banga“, kol kas nežinia, bet kaip sakė pati žaidėja: „Labai tikiuosi, kad bent pusvalandžiui išleis“.
Dabar saugės pozicijoje rungtyniaujanti žaidėja, futbolininkės karjerą pradėjo kieme, su šeimos nariais ir draugais, vėliau atstovavo Kazimiero Būgos gimnazijai seniūnijų mokyklų futbolo žaidynėse „Ežiogolas“ . Čia jos debiutas įvyko, kai jai buvo vos 7-eri. Įvairiuose turnyruose žaidė Dusetų „Ainių“ komandoje.
Bet, kaip sako pati ir Liucijos tėtis, futbolo entuziastas Rimas Vaitukaitis, tikrojo futbolo paslapčių ji pradėjo mokytis pas trenerį Arūną Rastenį, tuo metu Utenoje treniravusį 1998 m. gimusių berniukų komandą. Dvejais metais jaunesnė mergaitė drąsiai žaidė krašto gynėjos pozicijoje berniukų komandoje turnyruose ir šalies vaikų pirmenybėse bei stebindavo visus savo sprendimais, prasiveržimais kraštu bei perdavimais.
„Ši maža mergaitė kažkada ir privertė mane pradėti svajot apie moterų futbolą Utenoje. Svajonės pildosi“ – prisipažino treneris.
Bet tuo metu Utenoje dar nebuvo merginų komandos, tad merginų čempionatuose Liucija atstovavo Visagino, Vilniaus MFK „Žalgiris“ ir MFA „Žalgiris“ bei Kauno „LSU-Žaros“ (dabar „Kauno Žalgiris“) komandoms, o 2016 m. debiutavo UEFA moterų Čempionų lygoje atstovaudama Šiaulių „Gintrai-Universitetui“.
L. Vaitukaitytė 2017 ir 2018 m. buvo išrinkta geriausia Lietuvos jaunąja žaidėja. Būdama 12-os ji debiutavo aukščiausioje Lietuvos moterų futbolo lygoje, o moterų rinktinėje – vos sulaukusi 15-os.
Dar pernai ji atstovavo vienai pajėgiausių Ispanijos ekipų „Sevilla“, tačiau, norėdama gauti daugiau žaidybinės praktikos, nusprendė žengti žingsnelį atgal ir pasirinko pirmoje lygoje rungtyniaujančią Santandero „Racing“ komandą, o pasaulinė situacija suteikė jai galimybę grįžti į gimtinę.
