Virtualų sportą sudaro ne tik žaidėjai, bet visa komanda – treneriai, psichologai, skautai ir kiti personalo atstovai.
Nors Lietuvoje esportas vis dar laikomas nišiniu hobiu, tačiau po eEuro atrankos kovų išaugęs susidomėjimas daro prielaidą, kad tokia futbolo forma yra išties priimtina ir įdomi futbolo bendruomenei.
LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas pasidalino savo mintimis apie esporto perspektyvas Lietuvoje, eEuro 2020 užkulisius bei plačiau papasakojo apie efutbolo trenerio darbo specifiką.
Esporto populiarumo išaugimas buvo tik laiko klausimas
LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas yra ilgametis Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ žaidėjų bendruomenės narys, praeityje ne kartą įvairiuose turnyruose kovojęs ne tik su mūsų rinktinės žaidėjais, bet ir su kitais pajėgiausiais šalies efutbolininkais. Sukaupta patirtis M. Bendikui leido užimti virtualios rinktinės trenerio vairą bei padėti žaidėjams su taktinių sprendimų pasirinkimais.
„Efutbolo plėtra įgauna pagreitį, todėl nuo šio įsibėgėjančio traukinio neturėtų atsilikti ir Lietuva. Futbolas ir vaizdo žaidimai artimi buvo visada – sunku rasti futbolo gerbėją, kuris nebūtų girdėjęs apie itin populiarius FIFA ar „Pro Evolution Soccer“ žaidimus.
Milijonai žmonių juos žaidžia jau kelis dešimtmečius, todėl, augant esporto fenomeno populiarumui, profesionalaus efutbolo atsiradimas buvo tik laiko klausimas.
Žinoma, stebėti efutbolo rungtynes nėra tas pats, kas žiūrėti tradicinio futbolo pasaulio čempionato finalą, tačiau futbolo esporto kovos taip pat atrado savo žiūrovų ratą, o tai matantys profesionalūs klubai bei organizacijos imasi veiksmų.
„UEFA eEuro“ čempionatas yra tik viena iš iniciatyvų. Verta paminėti, jog tokie klubai kaip „Arsenal“, „Bayern“ ar „Juventus“ savo efutbolo ekipas turi jau kurį laiką.
Klubai ir organizacijos vis didesnį dėmesį efutbolui skiria suprasdami, jog tai yra alternatyvus komunikacijos kanalas bei būdas pritraukti naujų gerbėjų. Dėl koronaviruso pandemijos sustojus tradicinio futbolo čempionatams tai yra ir alternatyva palaikyti ryšį su esamais gerbėjais, o tokios alternatyvos sėkmę pamatėme ir Lietuvoje.“, – pabrežė M. Bendikas.
Solidus pasirodymas eEuro padidino susidomėjimą elektroniniu sportu
„Susidomėjimą tikrai pajautėme. Sulaukėme tiek palaikymo, tiek įvairių klausimų: žmonės domėjosi, kaip tapti efutbolininku, kaip patekti į rinktinę ar kokį nors klubą.
Linkėjome tobulinti įgūdžius ir laukti progų ateityje. Nors Lietuvos klubai savo efutbolo komandų kol kas dar neturi, ko gero, tai taip pat yra tik laiko klausimas.
Pespektyvos didelės. Tokių komandų kaip „Brondby IF“, „VFL Bochum“ ar „Nantes“ pavyzdžiai jau parodė, jog efutbolas suteikia mažesnėms ekipoms galimybės konkuruoti su tokiais varžovais kaip „Barcelona“ ar „Manchester United“, o akistatos su šių klubų atstovais gali tapti realybe ir Lietuvoje. Tai šansas pasiekti dideles auditorijas, o žaidėjams – galimybė užsidirbti apmokamus kontraktus ir tapti profesionalais.“, – pasakojo M. Bendikas.
Sulaukęs pasiūlymo prisijungti prie LFF efutbolo rinktinės – ilgai nedvejojo
Karjerą sporto žiniasklaidoje nuo virtualaus sporto aprašymų pradėjęs M. Bendikas džiaugėsi, kad hobis tapo darbu.
„Galima prisiminti, kad prieš „UEFA eEuro“ turnyro atrankos pradžią kalbėjome, jog Lietuvos futbolas žengia istorinį žingsnį į virtualią erdvę.
Šis pirmasis žingsnis išties yra labai svarbus: nors apie esportą vis garsiau girdime jau kurį laiką, futbolo esportas mūsų šalyje yra visiškai nauja disciplina. Būti vienu iš pirmųjų jos vėliavnešių man, ilgamečiui „Pro Evolution Soccer“ žaidėjui, yra didelis malonumas.
UEFA ir KONAMI bendradarbiavimo dėka gimusiame turnyre LFF išsikėlė ambicingą tikslą – būti tarp lyderių. Siekiant turėti vieną stipriausių Europos rinktinių, pirmiausia reikėjo turėti žmonių komandą, kuri padėtų tokią rinktinę paruošti.
Sulaukęs LFF pasiūlymo ilgai nedvejojau. Beveik dešimtmetį darbuojuosi sporto žiniasklaidoje, o į ją atvedė būtent turėtas pomėgis aprašinėti virtualaus sporto peripetijas.“, – pabrežė LFF efutbolo rinktinės treneris.
Pasiruošimas prasidėjo nuo nacionalinės atrankos
„Kalbant apie patį pasiruošimą, svarbiausia buvo išrinkti du žaidėjus, kurie galėtų ginti Lietuvos garbę ir varžytis su pajėgiausiais Europos efutbolininkais.
Buvo organizuojama nacionalinė atranka, kurią pelnytai laimėjo Donatas Grabarčiukas ir Edgaras Skrielius. Tai yra Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ bendruomenei PES LT puikiai pažįstami žaidimo veteranai, praeityje ne kartą įrodę savo pajėgumą ir vietiniuose turnyruose.
Donatas ir Edgaras šiuo metu yra geriausi šalies efutbolininkai, žaidimo subtilybes išmanantys geriausiai, todėl tiesiog davėme jiems po pultelį į rankas ir leidome žaisti savo žaidimą bei juo mėgautis.
Turnyro eigoje visi kartu analizavome, kokios yra pagrindinės klaidos bei ieškojome jų sprendimo. Tarėmės dėl taktikos, akcentavome savo stiprybes bei ieškojome būdų žaisti taip, kad savų stiprybių neišnaudotų varžovai.
Treneris kiekvienoms rungtynėms buvo paruošęs planą, o jo įgyvendinime buvo svarbu ne tik mūsų žaidėjų meistriškumas bei įdirbis treniruočių pobūdžio mačuose, bet ir rinktinės psichologo Andriaus Liachovičiaus ir skauto Alekso Stankevičiaus pagalba.
Nusprendus, kad lemiamuose mačuose iniciatyvos turi imtis Donatas, ne ką mažiau svarbų vaidmenį „ant suolo“ atliko ir žaidžiančiuoju treneriu tapęs Edgaras.“ , – teigė rinktinės treneris.
Patekti į pagrindinį „eEuro 2020“ turnyrą sutrukdė patirties trūkumas
„Pasirodymą atrankos cikle vertiname gerai. Tokio lygio varžybose buvome debiutantai, tačiau išsikeltą tikslą pasiekėme – įveikėme pirmą atrankos etapą ir patekome į pajėgiausiųjų dvidešimtuką.
Buvome verti patekti ir į pagrindinį turnyrą, tačiau pritrūko sėkmės bei patirties. Labiausiai nuvylė antrajame rate patirtas pralaimėjimas prieš grupės autsaiderę Kazachstano rinktinę, kuri mus nugalėjo, tačiau tikrai nepranoko – stebėję rungtynes galėjo matyti, jog geresnį žaidimą demonstravo Donatas.
Kalbant apie staigmenas, nustebino Danijos rinktinė, grupėje nusileidusi tik Ispanijai ir užėmusi antrąją vietą. Už danus silpnesni nebuvome ir įrodėme tai pasiekdami pergalę antrajame rate. Nedaug trūko ir iki to, kad laimėtume prieš juos pirmajame rate. Pralaimėti mačai Kazachstanui ir Danijai yra tie, kuriuose tikrai tikėjomės nugalėti. Iki to trūko nedaug, o pergalės būtų leidusios žaisti pagrindiniame turnyre.
Nustebino ir tai, jog mūsų žaidėjai beveik visada išlaikė šaltus nervus. Nors teko žaisti prieš profesionalus iš Ispanijos ir Turkijos, mūsiškiai tampė jiems nervus bei visada kovojo iki galo. Tai yra svarbiausia, už tai galima padėkoti. Buvo nelengva, tačiau Donatas ir Edgaras įrodė, jog Lietuvos rinktinės marškinėliai jiems patikėti ne be reikalo. Tai buvo puiki patirtis, o ateityje tikimės gerokai labiau konkurencingos nacionalinės atrankos bei dar geresnių rezultatų tarptautiniame fronte.“
