Mat mūsų šalis nesugraibo reikiamų pinigų prestižiniam turnyrui.
Krepšinio olimpinės atrankos varžyboms Kaune beveik 3 milijonus eurų greitai suradę Lietuvos valdžios vyrai raukosi, kai kalba pakrypsta apie visame pasaulyje sporto karaliumi laikomo futbolo turnyro finansavimą.
Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) tarybos posėdyje daugiau kaip prieš metus 37 delegatai balsavo, kad devintasis planetos salės futbolo čempionatas 2020-ųjų rudenį vyks Lietuvoje.
Mūsų valstybe patikėję pasaulio futbolo valdininkai tada į šalį nustūmė kur kas turtingesnes kitas pretendentes į prestižinio turnyro šeimininkes Iraną, Naująją Zelandiją ir Japoniją.
„Tai ir didžiulė garbė, ir atsakomybė visai šaliai. Turime visą infrastruktūrą, tačiau laukia labai didelis darbas“, – taip FIFA taryboje tuomet kalbėjo buvęs garsus futbolininkas Tomas Danilevičius, vėliau tapęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu.
LFF skaičiavimu, trijuose didžiausiuose mūsų šalies miestuose mėnesį vyksiantis pasaulio salės futbolo čempionatas sutrauks ne mažiau kaip 152 tūkst. varžybas stebėsiančių turistų, kurie Lietuvoje turėtų išleisti bent 3 mln. eurų.
Pagal išankstinę sutartį, čempionatą televizija transliuos į 120 pasaulio šalių, o 24 rinktinių batalijas kasdien matys apie 48 mln. sirgalių.
Be to, tikimasi, kad paskleidus reklamą per įvairias platformas apie turnyrą Lietuvoje sužinos daugiau kaip 180 mln. pasaulio gyventojų.
Tačiau pirmasis tokio aukšto rango futbolo turnyras Lietuvoje pakibo ant plauko – stinga pinigų.
Nors mūsų šaliai nereikia mokėti FIFA jokių mokesčių už teisę rengti čempionatą, LFF biudžete žiojėja daugiau kaip 1,3 mln. eurų skylė. Netgi atsižvelgus į tai, kad FIFA pati į varžybas investuoja 7,5 mln. eurų.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar neįvykdžius finansinių reikalavimų pasaulio salės futbolo čempionatas nebus perkeltas į kitą valstybę, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas tikino, kad toks scenarijus nebuvo aptariamas.
Pinigai niekur nedingtų
Kad ir kaip būtų, situacija kol kas yra gana grėsminga.
Vyriausybė, kurios vadovas Saulius Skvernelis tapo pasaulio salės futbolo čempionato globėju, numatė skirti vos vieną milijoną eurų.
Futbolininkams dėl būtino varžybų finansavimo kol kas nepavyksta įtikinti ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų merų.
„Visas numatytas futbolo čempionato biudžetas lieka Lietuvoje – neišvažiuos nė vienas centas – apie 10 mln. eurų atiteks valstybei ir verslui. Negi valdžia to nesupranta?“ – kalbėjo LFF rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Martusevičius.
FIFA į salės futbolo čempionatą Lietuvoje pasirengusi investuoti 7,5 mln. eurų ir tai beveik padengs visa išlaidas – nuo sportininkų apgyvendinimo, rinkodaros, televizijos transliacijų, logistikos, dopingo kontrolės organizavimo iki renginio apsaugos.
Pagal FIFA nuostatas, 5,5 mln. eurų skiriama turnyrui surengti, o dar 2 mln. – visoms dalyvausiančioms komandoms apgyvendinti.
Iš pradžių Lietuva turėjo surinkti apie 4 mln. eurų biudžetą. Tačiau jis sumenko iki 2,3 mln. eurų po to, kai FIFA varžybų neleido rengti Panevėžyje ir Šiauliuose.
Pasaulio futbolo vadovybė šiuose miestuose nerado reikiamos infrastruktūros ir apgyvendinimo įstaigų.
Be pinigų infrastruktūrai, Lietuvos futbolo federacija turi skirti ir 900 tūkst. eurų mūsų šalies rinktinės pasirengimui čempionatui.
Baksnoja pirštu vienas į kitą
Milijoną eurų pasaulio salės futbolo čempionatui pažadėjusi atseikėti Vyriausybė didesnės paramos skirti kol kas neketina, o problemas peradresuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudarytai darbo grupei.
„Ministras pirmininkas yra šio renginio globėjas, o pasirengimo čempionatui klausimams spręsti yra sudaryta darbo grupė“, – „Lietuvos rytui“ trumpai atsakė Vyriausybė kanceliarija.
„Esame sutarę, kad ilgalaikiams sporto projektams pinigus galėtų skirti Sporto rėmimo fondas. Tačiau tiek krepšinio, tiek futbolo turnyrai nėra ilgalaikiai projektai.
Todėl su premjeru kalbėjome, kad tokiems skubiems atvejams reikiamos papildomos lėšos bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo. Ministerija pinigų tikrai neturi“, – nuo futbolo bėdų atsiribojo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pripažinęs, kad tokio lygio futbolo renginys Lietuvai yra prestižo reikalas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas K.Smirnovas sakė, kad planuojamos išlaidos esą dar galėtų būti koreguojamos ir norėtųsi, kad jos būtų labiau pagrįstos.
Naudos būtų ir ateityje
LFF suka galvą, kur, be Vyriausybės pažadėto milijono, surasti dar 1,3 mln. eurų, kurių reikia ne čempionatui rengti, o treniruotėms ir inventoriui, taip pat varžybų arenų nuomai.
„Lietuvos buvo prašoma tik susitvarkyti infrastruktūrą – treniruočių sales ir turėti pasaulinius standartus atitinkančią dangą.
Jos reikės Vilniaus „Siemens“ arenai ir „Sportimos“ maniežui, Kauno „Žalgirio“ bei Klaipėdos „Švyturio“ arenoms.
Keturios parketo dangos pasibaigus čempionatui liks savivaldybėms, futbolo bendruomenėms, dangas galima kloti ir rankinio turnyrams, todėl nauda miestams būtų akivaizdi.
Bet į tai žiūrima be entuziazmo“, – tvirtino LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
LFF taip pat privalo atnaujinti devynias treniruočių sales. Dėl šių darbų finansavimo bandoma tartis su Sporto rėmimo fondu.
Bet vargu ar kitąmet skyrus pinigus bus suspėta paskelbti viešųjų pirkimų konkursus ir tuos darbus atlikti.
Kol kas nė vienas iš trijų miestų, kuriuose numatyta rengti planetos salės futbolo čempionato varžybas, nesutiko skirti lėšų.
Ataskaitų labirintai
Vis dėlto būsimų varžybų Lietuvoje kritikai pirštu baksnoja į 2016 metų pasaulio salės futbolo čempionato Kolumbijoje sąmatą. Tam turnyrui FIFA atseikėjo daugiau kaip 13 mln. eurų, o pati valstybė skyrė mažiau nei milijoną.
Pagal FIFA pateiktus ataskaitos dokumentus, 2016–2018 metais įvairiems projektams Lietuvos futbolo federacija gavo 3 mln. 750 tūkst. eurų, o išleido 2 mln. 949 tūkst., todėl esą galėtų turėti savo pinigų dengti esamą pasaulio čempionato sąmatos deficitą.
„Tai yra ne vienus metus trunkančių projektų pinigai. Mes tikrai neturime teisės jų išleisti jokioms kitoms reikmėms“, – priminė LFF vadovas T.Danilevičius.
Beje, FIFA pernykštėje savo finansinėje ataskaitoje įrašė sakinį, kuris sukėlė nuostabą: pranešime apie 2020-uosius tikinama, jog Lietuvoje rengiamam turnyrui bus išleista ne 10 mln. eurų, o net 22 mln. JAV dolerių (beveik 20 mln. eurų).
„Šią sumą FIFA numatė apskritai visam pasaulio salės futbolo čempionatui Lietuvoje. Tai bendras pirmenybių biudžetas, į kurį įtrauktos ir jūsų šaliai skirtos lėšos, taip pat rinktinių skrydžiai, technikos pervežimas, visa kita įmanoma logistika, FIFA svečių apgyvendinimas.
Mes neišskiriame Lietuvos: visas turnyro biudžetas yra 22 mln. dolerių, į kuriuos įtraukti ir konkrečiai šaliai skirti 7,5 mln. eurų“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino FIFA varžybų vadovas Jaime’as Yarza.
Salės futbolas: žvilgsnis iš arti
2020-ųjų pasaulio salės futbolo čempionatas turėtų vykti rugsėjo 12 d. – spalio 4 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Pirmenybėse dalyvaus 24 šalių rinktinės: 7 iš Europos (įskaitant šeimininkę Lietuvą), 5 iš Azijos, 4 iš Centrinės Amerikos, Šiaurės Amerikos ir Karibų regiono, 4 iš Pietų Amerikos, 3 iš Afrikos, 1 iš Okeanijos.
Pirmajame etape rinktinės bus paskirstytos į 6 grupes po 4. Po dvi geriausias kiekvienos grupės rinktines ir keturios geriausios iš užėmusiųjų trečiąsias vietas pateks į aštuntfinalį.
Pirmasis pasaulio salės futbolo čempionatas buvo surengtas 1989 m. Olandijoje ir nuo 1992-ųjų vyksta kas ketveri metai.
Dabartinė pasaulio čempionė yra Argentina, 2016-aisiais triumfavusi pirmenybėse Kolumbijoje.
Daugiausia kartų – penkis – planetos čempionės titulą yra laimėjusi Brazilijos salės futbolo rinktinė.
Lietuvos salės futbolo asociacija įkurta 2001 m. Šiuo metų planetos salės futbolo reitinge mūsų šalis užima 87-ąją vietą tarp 114 valstybių.
Per salės futbolo rungtynes komandai aikštėje atstovauja penki žaidėjai, įskaitant vartininką. Keitimų skaičius neribojamas.
Mačas trunka du kėlinius po 20 minučių, laikas yra stabdomas po kiekvieno teisėjo švilpuko.
