Ledo ritulio šalis šį rudenį tiesiog pametė galvą dėl savųjų „Huuhkajat“ – „erelių pelėdų“. Taip suomiai vadina savo futbolo rinktinę.
Helsinkio Turgaus aikštėje žmonės įprastai švenčia pergales ledo ritulyje, šuoliuose nuo tramplino, „Formulės 1“ ar automobilių ralio lenktynėse.
Bet praėjusį savaitgalį čia šaudant fejerverkams tūkstančiai skandavo „Oi Suomi On!“ ir laistėsi alumi Amandos fontane švęsdami futbolą.
Suomija pateko į 2020-ųjų Europos čempionatą, kai iškovojo lemtingus taškus nugalėdama Lichtenšteiną 3:0.
Atrankos J grupėje suomiai užėmė antrąją vietą, į priekį praleidę tik visas 10 rungtynių laimėjusius italus, kurie išliejo visą pyktį po praleisto 2018 metų pasaulio čempionato. Svarbiausi suomių (18 tšk.) konkurentai buvo graikai (14) ir bosniai (13).
„Apie tai svajojome nuo savo pirmojo pasirodymo 1938-ųjų pasaulio čempionato atrankoje, – tviteryje parašė Suomijos futbolo rinktinė. – Kartų svajonė išsipildė, ir kitą vasarą visa Suomija linksminsis kaip niekada iki šiol.“
Po daugybės nusivylimų, daugybės metų klausinėjimų „kodėl gali švedai, danai ir islandai, bet ne mes?“ baltųjų-mėlynųjų maldos buvo atsakytos.
Kodėl naujoji futbolininkų karta padarė tai, kas iki šiol buvo tik svajonė šiems 5,5 milijono šiauriečių?
Treneris – pradinukų mokytojas
„Tai neapsakoma. Mane apkabino tiek daug žmonių, ir beveik visų akyse buvo ašaros“, – sakė rinktinės vartininkas Lukas Hradecky. Šis ne suomišką pavardę turintis žaidėjas yra gimęs 1989 metais tuometėje Čekoslovakijoje, bet dar vaikas būdamas su tėvais atsidūrė Suomijoje ir žaidė visose jaunimo rinktinėse.
„Tai buvo visų Suomijos futbolo žmonių svajonė, ir mes ją pasiekėme“, – euforiškai kalbėjo Teemu Pukki – ryškiausia Suomijos futbolo žvaigždė, rungtyniaujantis Anglijos „Norwich City“ klube.
Daugiau garsenybių šioje komandoje nerasi. Bent jau tokių, kokias Suomija turėjo prieš 10–20 metų.
Sami Hyypia ir Jari Litmaneno karta buvo labai arti elito. Kai 2008-aisiais komandą treniravo legendinis Anglijos treneris Roy Hodgsonas, iki Europos pirmenybių pritrūko trijų taškų.
O pasirodė, kad visai nereikia garsaus ir brangaus trenerio. Dabartinio Suomijos rinktinės trenerio pavardę žino tik patys suomiai.
Markku Kanerva jaunystėje rungtyniavo daugiausia vietiniuose Suomijos klubuose, paskui pradėjo dirbti pradinių klasių mokytoju, o trenerio karjeros laipteliais lipo tyliai ir lėtai.
Prieš penkiolika metų jis tapo jaunimo rinktinės treneriu ir ją sugebėjo nuvesti į Europos jaunimo čempionatą. Bet nacionalinę ekipą M.Kanerva perėmė tik 2016-aisiais. Ir gavo ne dovanėlę.
Klausėsi žaidėjų nuomonės
Tais metais suomiai nebuvo laimėję nė vieno mačo. Komandą paliko geriausi žaidėjai – Italijoje rungtyniavęs Perparimas Hetemajus baigė karjerą rinktinėje, o saugas Romanas Jeriomenka diskvalifikuotas dėl kokaino vartojimo.
M.Kanerva ėmėsi labai praktiško požiūrio į futbolą. Į rinktinę jis pasirinko žaidėjus pagal jų individualius sugebėjimus, o ne kokią nors žaidimo filosofiją.
Treneris aikštėje pradėjo naudoti elementarų 4-4-2 išsidėstymą ir viską pastatė ant Suomijos ryškiausio puolėjo T.Pukki ir juodo darbo ginantis.
Patirtis mokytojaujant jam padėjo paaiškinti žaidėjams imtis daugiau atsakomybės, daugiau kalbėtis ir pasimokyti iš savo klaidų.
„Jis yra buvęs mokytojas, todėl labai teoriškas, drabužinėje atrodo labai ramus, – pasakojo rinktinės kapitonas Timas Sparvas. – Jis atviras ir pasitiki žaidėjais, o tai mums itin tinka. Jis nori žinoti mūsų nuomonę, klausia, ar reikėtų ką nors keisti.“
„Nesvarbu, ar esi mokytojas, ar treneris, turi žinoti, kaip dirbti su individais grupėje. Daug išmokau dirbdamas mokykloje, o dabar tai galiu panaudoti treniruodamas, – sakė 55 metų M.Kanerva. – Nebūčiau to padaręs vienas.
Turiu fantastišką komandą, norime padėti žaidėjams tobulėti. Garbė ne man, o visai komandai.“
Spardė kamuolį be tikslo
Rinktinės rezultatai pastaraisiais metais stulbino. Suomija ėmė kilti, kai pernai laimėjo grupės varžybas UEFA Tautų lygoje.
Prasidėjus 2020-ųjų Europos čempionato atrankai rinktinė pralaimėjo Italijai, bet po to iškovojo keturias pergales iš eilės ir nepraleido nė vieno įvarčio.
J grupėje įsitvirtinusi antrojoje vietoje Suomija ją ir išsaugojo.
„Taip primena revoliuciją, – sakė Suomijos futbolo apžvalgininkas Matti Harkonenas, ne vienus metus keliavęs su rinktine. – Keistas jausmas.“
Ne taip seniai suomiai visai nekreipė dėmesio į futbolą. Rinktinės žaidimas buvo negražus, o pralaimėjimai sekė vienas kitą.
„Kitose šalyse žaidžiamas futbolas, o čia, Suomijoje, mes žaidėme „potkupallo“ – tai reiškia spardėme kamuolį be tikslo“, – pasakojo M.Harkonenas.
Suomių nesėkmės ypač liūdnai atrodė greta kitų Šiaurės šalių pasiekimų. Juk mažytė suomių sesė Islandija, turinti 330 tūkstančių gyventojų, pateko ne tik į 2016-ųjų Europos pirmenybes, bet ir į 2018-ųjų pasaulio čempionatą.
Suomijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Marco Casagrande prisiminė, kaip klausinėdavo savo kolegų Islandijos federacijoje: „Kur jūsų paslaptis?“
„Nebuvo malonu, kai visi baksnodavo pirštais, kad mes viską pralaimime, o islandai važiuoja į čempionatus.
Sakydavau, nagi, bičiuliai, ką jūs darote kitaip?“ – pasakojo M.Casagrande.
Daug prirašyta, kad Islandijos iškilimą lėmė stiprios kolektyvinės pastangos ir šiek tiek žvaigždžių dulkelių – tarkime, Gylfi Sigurdssonas iš Liverpulio „Everton“.
Suomijos situacija labai panaši. Lėverkuzeno „Bayer“ vartininkas L.Hradecky sulaukia daugybės aplodismentų, bet visas žaidimas ir dėmesys sukasi aplink vienintelį T.Pukki – juodadarbį puolėją iš Anglijos „Premier“ lygos.
29 metų žaidėjas Europos čempionato atrankoje pelnė 10 įvarčių, o iš viso Suomijos rinktinėje įmušė 25 per 80 rungtynių.
„Teemu Pukki myli visi, – sakė buvęs rinktinės žaidėjas Aki Riihilahti, dabar vadovaujantis Suomijos čempionui Helsinkio HJK. – Jis tapo Suomijos gelbėtoju, atvedusiu mus į pažadėtąją žemę.“
Plėšė pergalės dainas
Jau ne vieną mėnesį #PukkiParty yra populiari grotažymė socialiniuose tinkluose, nes suomis vieną po kito mušė įvarčius ir savo klube Anglijoje, ir rinktinėje.
Kai T.Pukki taikliu smūgiu sucementavo pergalę lemtingoje dvikovoje su Lichtenšteinu praėjusį penktadienį, drabužinėje jis laistė šampanu komandos draugus ir garsiausiai plėšė pergalės dainas.
„O Suomija yra, O Suomija yra, o Suomija pagaliau yra vyrų futbolo čempionate!“ – apimtas ekstazės internete visam pasauliui rašė net šalies ministras pirmininkas Antti Rinne.
Iki 2020-ųjų Europos čempionato burtų Bukarešte liko viena savaitė. Pirmenybių pradžia – birželio 12 dieną.
Laukiant varžovų ledinėje Suomijoje dienos trumpėja, oro temperatūra krinta, bet šalies lūkesčiai auga kaip niekada anksčiau.
„Žaisti nacionalinėje komandoje buvo mano pirmoji svajonė vaikystėje, bet niekada nesitikėjau, kad įvyks tai, kas įvyko, – jausmingai kalbėjo T.Pukki. – Pagaliau esame Europos čempionate.
Atrodo nerealu, bet greitai suvoksime, ką padarėme.“
Parengė Rita STANKEVIČIŪTĖ
„Euro 2020“ burtai – lapkričio 30-ąją
Pasibaigus 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankai grupėse paaiškėjo 20 iš 24 finalinio etapo dalyvių. Lapkričio 30-ąją bus ištraukti finalinio etapo burtai, bet visi dalyviai bus žinomi tik pavasarį, kai baigsis papildoma atranka.
Teisę žaisti papildomoje atrankoje iškart gavo pirmojo Taurių lygos turnyro grupių varžybų laimėtojai, bet dalis jų iškovojo kelialapius grupių atrankoje, todėl atsilaisvinusias vietas užims žemiau likusios ekipos. Pagal varžybų rezultatus sudaryti A, B, C, D atrankos keliai, kurių laimėtojai gaus paskutinius keturis bilietus. Priklausomai nuo jų rezultatų dar gali būti pakoreguota grupių sudėtis.
Traukiant burtus bus atsižvelgiama, kad į vieną grupę patektų ne daugiau kaip dvi čempionato šeimininkės, kurių bus net dvylika. Kol kas teisę žaisti pirmenybėse iškovojo tik 7 šeimininkų rinktinės.
Burtų krepšeliai
1-asis. Belgija, Italija (Š), Anglija (Š), Vokietija (Š), Ispanija (Š), Ukraina.
2-asis. Prancūzija, Lenkija, Šveicarija, Kroatija, Olandija (Š), Rusija (Š).
3-iasis. Portugalija, Turkija, Danija (Š), Austrija, Švedija, Čekija.
4-asis. Velsas, Suomija, A, B, C, D atrankos kelių laimėtojai.
(Š) – čempionato šeimininkai.
