Antradienį Lietuvos rinktinės žaidimas pirmajame kėlinyje prieš portugalus nebuvo tragiškas, tačiau antrojo kėlinio lemiamos 30 minučių buvo ypač skausmingos - Cristiano Ronaldo pelnė net tris įvarčius ir palaidojo mūsišikių viltis.
Po eilinio pralaimėjimo komentatorius 48-erių metų Nerijus Kesminas negailėjo kritikos strėlių rinktinės treneriui Valdui Urbonui.
Pateikiama neredaguotą N.Kesmino įrašą socialiniame tinkle „Facebook“.
Nežinau, ar tai kam nors įdomu, bet pavarysiu kaip kokia Bridget Jones. Vienas mano dienoraščio – kurio, beje, nerašau – puslapis.
Rugsėjo 10-oji. Diena, kurią Vilniuje praleido Cristiano Ronaldo.
Vos išėjus pro duris, pirmas kieme sutiktas nepažįstamas žmogus klausia: „Nerijau, kas šiandien laimės?“. Šypsena – sukta, žiurkiška. „Geras klausimas, – sakau irgi kreivai šypsodamasis. – Reikės apie tai pagalvoti“.
Kai į pavakarę to paties paklaus vienas geras pažįstamas, jau galėsiu atsakinėti su pauzėmis, kurios – bent man taip atrodo – įtikintų net teatro apologetą Konstantiną Stanislavskį: „Manau, kad šiandien laimės (pauzė tokia, kokią daro žmonės, skelbiantys, kam Lietuva skyrė 12 balų Eurovizijoje)... Portugalija“.
Taip – visą dieną. Man labai žingeidi jūsų nuomonė – kiek įmuš portugalai? Kiek norės, tiek įmuš – nuo mūsų tai nepriklauso. Ar žais Ronaldo? Nežinau – skambinkite Ronaldo arba Fernando Santosui.
Vakare eidamas pro stadiono vartus, staiga suvoki: dauguma lietuvių nejaučia savo futbolo rinktinei sirgaliams būdingų emocijų. Nėra meilės. Empatijos. Pykčio dėl jų bejėgiškumo. Futbolo rinktinė tautai – tiesiog juokinga. Jei tai būtų cirkas, Portugalija būtų lyno akrobatai, Ronaldo – kardų rijikas, o Lietuva – klounas, kurį, publikos džiaugsmui, gali primušti bet kuris kitas klounas. Ne kažką – jei būčiau futbolininkas, labiau norėčiau, kad mane – reikia ar ne – keiktų.
C.Ronaldo įvarčių puotai pasibaigus ir laikrodžiui mušant vidurnaktį, treneris Valdas Urbonas tėkš: „Įrodėme, kad nesame visiški lūzeriai“. Na... Rezultatas 1:5 kategoriškai atsisako pritarti šiai teorijai. Bet pozityvo yra – pirmajame kėlinyje, kuris baigėsi 1:1, žiūrovai iš klouno nebesijuokė ir, pamiršę net ploti kardų rijikui C.Ronaldo, su nelaimėliu empatizavosi.
Kas dar gero? Sausakimšos tribūnos antrą kartą iš eilės? Gal, nors šeštadienį stadioną užkimšo ukrainiečiai iš Kijevo, Charkovo, Lvovo, Borispolio ir Vilniaus statybviečių, o antradienį – ronaldofilų armija, kurios nemaža dalis pasuko į dušo pusę tą pačią akimirką, kai praustis išėjo ką tik pakeistas jų dievaitis.
Vidurnaktį C.Ronaldo sėdo į karietą ir paliko puotavietę. Tie, kurie į ją nepateko, sliuogė žemyn šalia stadiono esančių medžių kamienais, nuo kurių stebėjo, kas vyksta aikštėje. Mes likome su savo klausimais.
Man sakė, kad gegužę žinosiu, ko nori V.Urbono rinktinė. Dabar – rugsėjis. Man niekas nieko nepaaiškino, o pats aš nesuprantu. Kai Lietuvos rinktinės vairininkas sako, kad aštuoni nauji žaidėjai, iš kurių bent trys žaidžia ne savo pozicijose, pagrindinėje komandos sudėtyje nėra eksperimentas, keliu kontrklausimą: kas tada yra eksperimentas?
Sakote, žmogus – karštoje kėdėje, jis ir be mano bei kitų kodėlčiukų klausimų turi, ką veikti? Klystate. Karšta buvo Dainiaus Adomaičio kėdė. Krepšinio rinktinėje trenerio ateitis priklauso nuo rezultato. Futbolo – ne. Ar V.Urbonas, ar Algimantas Liubinskas, ar peliukas Mikis – rezultatas bus tas pats.
Patys kalti – nuvarėme savo futbolą iki aklosios žarnos dugno. Bet... Jei yra galimybė empatizuotis su futbolininkais – kodėl ne? Net ir be Arvydo Novikovo su Fiodoru Černychu prieš Portugaliją jie sužaidė geriausią kėlinį per porą pastarųjų metų.
Būtų gerai, jei tai darytumėte bent keletą kartų per metus. Davidais Copperfieldais jūs nebetapsite, bet tokiu atveju tautos akyse gal bent pakilsite nuo klounų iki rekvizitą arenoje per pasirodymų pertraukas keičiančių darbininkų. Iš šitų bent jau niekas nesijuokia. Stiprybės. Kad ir kaip būtų – kai jus muša, skauda ir mums.
