Nors Lietuvos bronziniai prizininkai oficialiai dar nežino pirmojo savo varžovo, tačiau, panašu, kad juo bus Farerų salų „Klaksvik“ klubas. Pastarasis pirmose rungtynėse San Marino „Tre Fiori“ ekipą sutriuškino net 5:1.
„Po jų sužaistų pirmųjų rungtynių mes jau kažką žinome. Iš kitos pusės, aš nenoriu žaisti tų dėlionių, kurie parankesni, o kurie neparankesni. Burtai yra tokie, kokie yra. Daug svarbiau mums patiems parodyti savo geriausią versiją. Jei tai įvyks, manau, kad turėtumėm išeiti į kitą etapą.
Vis tik, noriu pabrėžti, kad Farerų futbolas kyla į viršų. Pažįstu ten žaidžiančių danų žaidėjų, treniruojančių trenerių ir, kiek yra tekę su jais bendrauti, jų mokykla Farerų salų žaidėjus daro geresnius. Be to, jei galvotumėm apie „Klaksvik“, tai toje komandoje žaidžia nemažai užsieniečių“, – prieš išvyką į Baltarusiją sakė Riterių strategas Aurelijus Skarbalius.
– Kokia ta geriausia „Riterių“ komandos versija?
– Yra du dalykai. Kai startavome sausio mėnesį, mes norėjome tęstinai matyti tobulėjimą skirtinguose individualiuose ir komandiniuose aspektuose. Buvo visko – bangavome, nelaimėjome ir taip toliau.
Tada atėjo periodas, kai pradėjome laimėti. Kartais žaidžiame geriau, kartais blogiau, tačiau dažniausiai jau sugebame susirinkti taškus. Kartais tą padarome savo žaidimu, kartais mentalitetu. Visa tai ir kuria laimėtojo mentalitetą, kai mes iki paskutinės rungtynių sekundės neišsijungiame. Tai yra labai svarbu, nes tada auga mūsų komandos lubos.
Pasikartosiu, tačiau tai dar nėra geriausia mūsų versija. Mūsų antrasis ratas dar nebuvo toks, kurį galėtum pavadinti – super. Turėjome problemų ir su Panevėžiu, ir Palangoje, ir Klaipėdoje.
Apskritai, turbūt, dar nebuvo 90 minučių, kuriomis būčiau absoliučiai patenkintas. Aš turėjau ambiciją, bet, atvirai kalbant, neturėjau iliuzijos, kad bus kitaip. Dabar ir dirbame tam, kad gerai sužaistumėm 90 minučių.
– Kokią naudą gaus komanda iš to, kad paskutinės oficialios rungtynės prieš kovas Europoje bus su Vilniaus „Žalgiriu“?
– Didelę. Apskritai, tvarkaraštis prieš Europos lygą mums buvo sudėliotas puikiai – Marijmapolės „Sūduva“, Kauno „Stumbras“ ir „Žalgiris“. Kauniečių neliko, tad vietoj jų, nors ir ne dėl taškų, bet žaisime su dar stipresne komanda.
Kalbant apie „Žalgirį“, tai viena stipriausių lygos komandų. Be to, per derbius visada būna maksimalus intensyvumas, žaidėjų atsidavimas, psichologinis spaudimas daro savo, teisėjai labiau įsitempę ir visi panašūs dalykai. Šias rungtynes galime pavadinti taurės rungtynėmis, kur lygiųjų nebūna – laimėti nori tiek vieni, tiek kiti.
– Pirmasis varžovas Europoje, kas jis bebūtų, ant popieriaus yra silpnesnis. Ar nesibaiminate, kad jauni žaidėjai, dar neprasidėjus rungtynėms, jau jausis laimėtojais? Nemanote, kad bus iššūkis priversti juos taip negalvoti?
– Turbūt jau esu minėjęs, bet aš iš žaidėjų net treniruotės metu reikalauju, kad jie laikytųsi mūsų susitarimų. Pavyzdžiui, antrojo rato rungtynėse su „Sūduva“, nors mes jas ir pralaimėjome, savo žaidėjų veiksmuose aš pamačiau psichologinį lūžį. Jau tada aš neabejojau, kad tuoj mes pradėsime laimėti.
Tai grįžtant prie klausimo, aš žaidėjams sakau, kad jie atliktų tai, ką esame susitarę, o visa kita – ateis savaime. Mes galime susitaikyti su tuo, kad pralaimime stipresnei komandai, bet negalime susitaikyti su tuo, kad iki galo neatlikome savo suplanuoto darbo.
– Ar bent kažkiek jau žiūrite į antrąjį potencialų varžovą?
– Visiškai ne. Tai būtų didžiausia klaida. Iki trečiadienio mes dar ruošėmės rungtynėms su „Stumbru“. Kai paaiškėjo, kad rungtynės neįvyks, mes pradėjome ruoštis dvikovai su „Tombov“, tada su „Žalgiriu“ ir tik tada UEFA Europos lygai.
Taip, mes treneriai, analizes ir kitus namų darbus pirmajam potencialiam varžovui padarę esame, tačiau visada koncentruojamės į artimiausią priešininką.
Mes nuo sausio mėnesio ruošėmės tapti lanksčia komanda. Dabar kam mes besiruoštumėm, jau turime nemažą arsenalą. O tai taip pat yra pasiruošimas Europai.
