„Rungtynėse akcentavome gynybinių funkcijų atlikimą. 6-7 žaidėjai, kurie liko gynyboje, turėjo užtikrinti mūsų vartų saugumą. Žaidimo planas siejosi su kontratakomis ir galimybėmis standartinėse situacijose, pirmajame kėlinyje tas nepavyko, bet po pertraukos galėjome iš to kažką išspausti.
Šiai dienai tikėtis taškų žaidžiant prieš tokį varžovą yra sunku. Rungtynėms ruošėmės ir šiek tiek pakeitėme žaidimo schemą, bandėme „prisotinti“ aikštės vidurio zoną ir baudos aikštelę, nes matėme, jog serbai pasiekia įvarčius iš tų pozicijų, tačiau nesugebėjome apsiginti. Visgi 3:0 rezultatas po pirmo kėlinio visiems nebuvo tas, kurio laukėme“, – pasakojo V. Urbonas.
Nuo antrojo kėlinio pradžios lietuviai bandė kibti į atlapus šeimininkams ir Arvydui Novikovui pavyko išlyginti rezultatą, tačiau, pasak trenerio, pastangos buvo užglaistytos ketvirto serbų įvarčio: „Per pertrauką pasikalbėjome su vyrais, kad reikia grįžti į žaidimą. Įvyko tam tikri perstatymai sudėtyje, į aikštę įleidome Karolį Chveduką ir padidėjęs žaidėjų skaičius aikštės viduryje davė rezultatą – pradėjome varžovus aikštėje pasitikti aukščiau ir sukėlėme varžovams tam tikrų sunkumų. Džiugu, kad įmušėme įvartį, bet rungtynių pabaigoje praleistas įvartis buvo visiškai nereikalingas“.
„Apibendrinus, rungtynės buvo informatyvios man pačiam. Dabar žinau, kas gali žaisti ir su kuo galiu toliau eiti į priekį. Noriu padėkoti žaidėjams, jie visi atsidavė ir padarė, ką gali. Jautėsi, jog mums dar atsiliepė nuovargis po Liuksemburgo rungtynių ir tai atėmė jėgų. Tačiau turime judėti į priekį", – samprotavo specialistas.
Stadione rungtynės buvo žaidžiamos už uždarų durų, jose dalyvavo apie 20 Lietuvos rinktinės aistruolių. V. Urbonas teigė, kad žaisti futbolą situacija nebuvo pati geriausia: „Žaisti be žiūrovų yra didelis minusas, manau, dėl to futbolininkai buvo šiek tiek nusivylę. Aišku, tai nuo mūsų nepriklauso, yra tai nustatantis reglamentas. Rungtynių eigos šis aspektas neįtakojo, bet tai nebuvo futbolo aplinka“.
Stadione girdėjosi balsai, sirgaliai ryžosi tolimai kelionei mūsų palaikyti. Noriu jiems padėkoti už palaikymą ir norisi pažadėti, jog bent rezultato prasme ateityje būsime geresni“.
