„Sakyčiau, kad pažintis lygio atžvilgiu buvo stulbinančiai teigiama. Ir jei stadionuose būtų daugiau žiūrovų, tai apie kai kurias rungtynes mes tikrai galėtumėm kalbėti kaip apie aukštesnio lygio nei A lyga rungtynes.
Kalbant apie mane, aš turėjau du iššūkius. Pirmas – per dvejus, trejus metus grąžinti „Žalgirį“ į vedančio klubo kelią. To padaryti nepavyko, tačiau darsyk galėjau įsitikinti, kad rezultato siekimas čia ir dabar turi savo pasėkmes.
Kita vertus, tai yra patirtis, todėl prieš ateidamas į „Trakus“, daug kalbėjau tiek su klubo prezidentu Janu, tiek su Virmantu (Lemežiu), kad aš esu tas treneris, kuris labiau dirba sistemingai ir eina link tęstinio laimėjimo, todėl ypač pradžioje rezultatų bangavimai yra neišvengiami. Tada reikia atsakyti į klausimą, kaip turime elgtis, kai mums sekasi prasčiau nei norėtumėm.
Antras iššūkis – pažintis su Lietuvos futbolu ir bendro modelio nebuvimą. Mes iki šios dienos nesame susėdę, sutarę, kaip galėtumėm sukurti elitinio ugdymo terpę. Koks turėtų būti tas modelis?
Tai ir atvedė mane čia, kad su „Trakais“ pabandytumėm sukurti modelį klubo pavidalu, kaip į pirmą treniruotę atėjusį penkerių metų vaiką užauginti iki pagrindinės vyrų komandos. Tikiuosi, kad tai turės išliekamąją vertę ir bus alternatyva tam blogiui, kurio mūsų šalyje netrūksta“, – savo pirmąjį interviu „Trakų“ oficialiai svetainei pradėjo A.Skarbalius.
– „Žalgirio“ ir „Trakų“ filosofijos, kalbant apie žaidėjus, kardinaliai skiriasi. Ar galima sakyti, kad ruošiantis naujam sezonui turėsite pažinti kitokį lietuvišką futbolą?
– Aš nesakyčiau, kad tai yra kitoks futbolas. Tiesiog „Žalgiriui“ reikėjo laimėti čia ir dabar bet kokia kaina, o „Trakuose“ mes sakome, kad norime turėti savo žaidėjus. Man iššūkis, tačiau man tai patinka – tikiu, kad pavyks pasiekti rezultatą kiekviename ture ir tuo pačiu tikiuosi, kad galėsiu prisidėti prie kiekvieno žaidėjo, kuris savaime turėtų nešti rezultatą komandai, individualaus augimo.
– Kaip jums atrodo, ar ateidamas į „Trakus“ turite privalumą dėl to, kad dar prieš pirmą treniruotę jūs geriau žinote, ką gali, pavyzdžiui Donatas Kazlauskas nei „Žalgiryje“ žinojote, ką gali, tarkime Slavko Blagojevičius?
– Iš vienos pusės, tai yra privalumas. Žinodamas žaidėjo potencialą ir jo galimybes, tu tiki, kad jis ir vėl gali tą patį padaryti. Iš kitos pusės, atėjęs su „šviežia akimi“, viską pradedi iš naujo, todėl žaidėjo vertinimai yra visiškai nauji. Yra ir pliusų, ir minusų.
– Praėjusio sezono pabaigoje „Trakai“ demonstravo pakankamai patrauklų futbolą. Kas, jūsų nuomone, labiausiai pakeitė komandą nuo sezono pradžios?
– Pasistiprinimas žaidėjais. Akivaizdu. Ir svarbiausia, kad naują gūsį įnešė ne tik tie žaidėjai, kurie atvyko, tačiau jie sustiprino konkurenciją ir tiems žaidėjams, kurie buvo komandoje nuo sezono pradžios. Kitas dalykas – tęstinumas. Kai tu eini savo tikslo link, ateina momentas, kai pradeda pavykti.
O konkrečiai kalbant apie patrauklumą, tai noriu pažymėti, kad „Trakai“ ir būsimame sezone aikštėje norės būti dominuojančia komanda. Svarbu pabrėžti, kad tai nebūtų kamuolio laikymas vardan kamuolio laikymo. Viskas, ką mes darysime, tai bandysime sukurti šansus, iš kurių gali mušti įvarčius.
– Sutikite, kad visoje A lygoje su puolėjais yra bėda. Ar matote žaidėjų, su kuriais tikrai pavyktų tai įgyvendinti?
– „Trakai“ tą puikiai parodė sezono pabaigoje. Jau buvo perėjimas į paskutinę fazę su aštriais įkirtimais, su paskutiniu perdavimu, su perdavimu iš artimų zonų. Mes turėsime perduoti kamuolį į vadinamąją pavojingą zoną, iš kurios mušami įvarčiai.
Mes tuos dalykus atidirbinėsime pasiruošimo sezonui metu, kur iš žaidėjų reikalausime, kaip norime užbaigti ataką.
– Jau aišku, kad komandoje nelieka M.Vorobjovo. Kol kas neaišku dėl D.Bilialetdinovo, dėl J.Osipovo. Kiek jūsų filosofijai šie žaidėjai būtų reikalingi?
– Visi trys yra geri žaidėjai, tačiau atsakysiu retoriniu klausimu: o kas mums trukdo įsigyti kitus gerus žaidėjus? Arba leisti tuos žaidėjus, kurie sezono pabaigoje parodė, kad gali gerai žaisti. Apskritai, į šį klausimą sudėtinga atsakyti, nes komplektacija dar vyksta, o tų pačių Diniaro ar Jevgenijaus situacija irgi nėra žinoma. Dar vienas dalykas – kalbėdamas apie konkrečius žaidėjus, visų pirma, norėčiau pats su jais pakalbėti, kad nekiltų nereikalingų interpretacijų.
– Ko laukti žaidėjams pirmosiomis treniruočių savaitėmis? Turiu omeny, ar pradėsite pasiruošimą nuo lengvų treniruočių, ar iškart nuo kankinančių?
– Aš į tai žiūriu moksliškai. Tačiau tam man reikia žinoti, kokios formos žaidėjas atvyks po atostogų. Padarysime testus – pamatysime. Nuo to priklausys, kokius krūvius galime duoti iš karto.
Nors futbolas yra žaidžiamas su kamuoliu, tačiau tai yra bėgimo žaidimas. Stovėdamas futbolo žaisti negali, todėl turime būti geros formos. Noriu sukurti terpę, kur žaidėjai patys turėtų norėti išsikrauti šimtu procentų.
Juk mes negalime tobulėti neišėję iš savo komforto zonos. Tai ir yra tikslas – tam tikrais periodais žaidėjus išvesti iš komforto zonos. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek taktiškai. Kitas dalykas – su žmogumi visą laiką to daryti irgi negali, nes jis išsenka. Noriu pasakyti, kad visais atžvilgiais bus ir atsikvėpimo, ir pasikrovimo, ir ribos stūmimo periodai. Kažkas atlaikys, kažkas ne. Tai ir aiškinsimės.
– Kada numatytos pirmos draugiškos rungtynės ir kiek jų norėtumėt sužaisti iki sezono pradžios?
Pirmas rungtynes turėtumėm žaisti antros treniruočių savaitės pabaigoje. Dažniausiai taip planuoju, kad iš pradžių būtų lengvesni varžovai, visi gauna žaisti, o laikui bėgant užduotys kompleksiškėja, varžovai stiprėja ir surandame galutinę sudėtį, su kuria užbaiginėjame pasirengimą. Mano noras – kiekvieną savaitgalį sužaisti po draugiškas rungtynes.
– Pabaigai, kas laimės Supertaurę?
Manau, „Sūduva“. Vienintelis argumentas – tęstina komplektacija.
