Antrus metus iš eilės iš pirmos vietos nepajudinama liko Marijampolės „Sūduvos“ komanda, aplenkusi Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkus. Kaip ir praėjusį sezoną, bronza atiteko „Trakų“ klubui.
Pastaruosius trejus metus A lygoje buvo 8 komandų formatas, pavyko išvengti rimtesnių skandalų dėl sutartų rungtynių, o Lietuvos klubų rezultatai tarptautiniuose turnyruose iš ties džiugina, skirtingai nei nacionalinės rinktinės.
Nepaisant teigiamų pokyčių, A lyga, kaip produktas žmonėms, netapo patrauklesniu. Kol kas šalies stipriausia futbolo lyga vis dar neturi generalinio rėmėjo, o komandų lankomumas atrodo gana silpnai. Vos dviem klubams – „Sūduvai“ ir „Žalgiriui“ pavyko vidutiniškai į rungtynes sutraukti daugiau nei 500 žiūrovų.
Po šio sezono A lygos organizacijoje laukia permainos. Dabartinis lygos prezidentas Rytis Davidovičius iš posto turėtų pasitraukti iki šių metų pabaigos.
„Aš planuoju jau nebeilgai būti prezidento kėdėje. Turiu susiplanavęs iki išvykimo pasidaryti kelis darbus. Nesinori tiesiog numesti A lygos, norisi pabaigti visus darbus. Po truputį jau ieškome kas galėtų mane pakeisti. Bet tikrai neplanuoju poste užsibūti ilgiau, nei iki šių metų pabaigos“, – atskleidė A lygos prezidentas, kuris darbus futbole derina ir su pareigomis Lietuvos regbio federacijoje.
Mintimis apie pasibaigusį sezoną ir A lygos ateities perspektyvas R.Davidovičius pasidalino su lrytas.lt.
– Ar A lyga jau turi kažkokius realius kandidatus, kurie galėtų jus pakeisti?
– Ieškomės, bet konkrečių pavardžių dar neturime. Norime pasidaryti ilgą sąrašą žmonių, kurie galėtų imtis šio reikalo ir tada po truputį siaurinsime. A lygos akcininkai yra klubai, tai jiems ir duosime įvertinti galimus kandidatus.
– 2018 metų A lygos sezonas jau pasibaigė. Ar pavyko įgyvendinti visus keltus tikslus ir kaip vertinate pačias pirmenybes?
– Sportine prasme sezonas tikrai geras. Klubų rezultatai Europoje pradžiugino. Vietiniame fronte intriga išsilaikė beveik iki pačių paskutinių rungtynių ir ta kova buvo tiek dėl pirmos vietos, tiek dėl trečiosios. Silpniausios A lygos komandos taip pat nebuvo statistės, o naujokei „Palanga“ pavyko užsikabinti lygoje, užėmus 7-ąją vietą ir laimėjus pereinamąsias rungtynes su „Dainava“.
Deja, mūsų absoliučiai netinkino A lyga, kaip produktas. Ji dar nėra tokia graži ir patraukli žmonėms. Žmonės nesirenka gausiai stadionuose. Tiesa, esame patenkinti tuo, kad pavyko visas rungtynes tiesiogiai parodyti socialiniuose tinkluose.
– Kokie veiksniai trukdo A lygos komandoms į rungtynes pritraukti daugiau žiūrovų?
– Reikia pripažinti ir suprasti problemas. Juk žiūrovui nėra malonu per lietų sėdėti stadione be jokio stogelio. Pačiame čempionate, žinoma, tik keletas rungtynių yra įdomios. Tarkime į akistatas tarp „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ susirenka žmonės ir blogu oru, tačiau kitos rungtynės tokio susidomėjimo nekelia., trūksta ir istorinės priešpriešos.
Dėl to ir turime vos aštuonias komandas. Žinoma, svajoje plėsti iki 10 komandų, bet abejoju ar mūsų ekonomika pajėgi tiek išlaikyti klubų A lygoje. Mes plėtrai esame atviri, bet reiktų labai atidžiai pažiūrėti kokios komandos ateitų.
– Tad artimiausiu metu A lyga ir toliau ketina remtis 8 komandų formatu čempionate?
– Taip, šiai dienai bazinis scenarijus yra aštuoni klubai. Jeigu licenzijavimo procesu metu, t. y. šių metų gruodžio ir kitų metų sausio mėnesiais, A lygos lygį atitiktų daugiau komandų, tikrai būtų persvarstoma dėl komandų skaičiaus.
– Kokios komandos jūsų akimis šiai dienai galėtų visai lengvai prisijungti prie A lygos?
– Tą padaryti galėtų tiek „Dainava“, „Banga“, „Nevėžis“ ar tas pats „Utenis“. Bet pirmiausiai, tai patys klubai turi turėti noro.
– A lyga nuėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pramintu keliu ir ėmė kalbėti apie privalomą minimalų 300 tūkstančių eurų biudžetą komandoms. Kiek realu, kad Lietuvos futbolo klubams pavyks laikytis tokių nuostatų?
– Taip, mes esame patvirtinę tokį dalyką. Nemanau, kad daugumai A lygos klubų tai būtų problema, išskyrus Klaipėdos „Atlantą“. Jiems dabar svarbiausia buvo išgyventi šį sezoną, atsiskaityti su žaidėjais. Kol kas jei tikrai privalės naujam sezonui pritraukti naujų investuotojų, kitaip nieko nebus. Vien Klaipėdos miesto savivaldybė neišlaikys šio kubo.
– Neretai kalbama, kad dabartinis „Atlanto“ vadovas su savo valdymo metodika atbaido potencialius rėmėjus.
– Gali būti, bet tada reikėtų investuotojams kelti savo sąlygas.
– Šiame sezone beveik nebuvo skandalų dėl sutartų rungtynių. Kokia situacija šiuo klausimu? Galbūt A lyga yra gavusi daugiau signalų iš UEFA, kurie nebuvo paviešinti plačiau?
– Visada tų pagundų išlieka futbole, nes sukasi dideli pinigai ir visiškai to išvengti, manau, nebus įmanoma. Tačiau su tuo reikia kovoti ir dirbti nuolatos. Džiugu, kad šiais metais išvengėme skandalų ir tikimės, kad ir toliau su tuo bus sėkmingai kovojama. Juolab, kad ir valstybė susidėliojo teisinius pagrindus ir klubai patys dirba ties prevencija.
– Šiemet daug diskusijų sukėlė Europos sąjungos piliečių limito panaikinimas. Susidarė tokių situacijų, kuomet A lygos komandos startinėje sudėtyje būdavo vos keli lietuviai. Ar A lyga ketina kažką keisti šioje situacijoje?
– Yra keli skirtingi požiūriai. Vienas – tai riboti legionierių skaičių uždedant limitus, o kitas – tai skatinti klubus savo sudėtyje turėti lietuvius, jaunimą. Ribojimas nėra geras dalykas.
A lygoje mes krypstame link to, kad klubas už jaunus lietuvius komandos sudėtyje finansine prasme būtų motyvuojamas. Pasikartosiu, man atrodo būtų nelogiška būtų bausti draudimais, pavyzdžiui Kauno „Stumbrą“, kuris yra padaręs Lietuvos futbolui tikrai daugiau gero, nei blogo.
Manau, kad kiekvienas klubas turėtų apsispręsti dėl savo strategijos, o jei LFF reikia tų lietuvių, tai tegul sugalvoja modelį, pagal kurį klubas už tokių žaidėjų praleistas minutes gautų finansinį paskatinimą. Dabar yra legionierių mokestis, tie pinigai yra kaupiami, o sezono pabaigoje tuos pinigus klubai išsidalintų.
– Kokia situacija šiai dienai su A lygos generaliniu rėmėju?
– Kol kas neturime tokio, bet derybos vyksta pastoviai. Tačiau bendraujant su verslu, sakyčiau, yra net ne A lygos ar futbolo, o apskritai viso sporto Lietuvoje problema. Beveik visi susiduria su sunkumais ieškant rėmėjų. Mūsų rinka maža, trūksta paskatų nacionaliniu mastu. Tas pats Kauno „Žalgiris“ irgi neturi generalinio rėmėjo.
– Nemaža futbolo visuomenės dalis skundėsi dėl A lygos tvarkaraščio, kuomet didesnioji dalis rungtynių vykdavo darbo dienomis. Ar yra vilčių, kad lyga vėl taps labiau savaitgalio produktu?
– Mūsų prioritetas yra, kad daugiau rungtynių vyktų savaitgaliais patogiu laiku. Bandysime parduoti transliacijos teises ir žiūrėsime kas ką pasiūlys. Žinoma, jei finansiniu požiūriu būtų panašūs pasiūlymai, tai manau, kad rinktumėmės vienareikšmiškai savaitgalio variantą.
