Įstrigusi Vokietijos futbolo mašina: perkrovimo ir prisikėlimo scenarijai

Net rankinio ir ledo ritulio vartininkų judesius įvaldęs Manuelis Neueris. O sniego kamuolys, leisdamasis šlaitu vis didėja, keldamas pavojų sutrupinti dar visai neseniai plieninės „Die Mannschaft“ mašinos konstrukciją.

FIFA rinktinių reitinge Vokietija nusirito į 14 poziciją, priartėdama prie rekordiškai žemos 22-osios vietos 2006-ųjų kovą. Iškritimas į UEFA Tautų lygos B divizioną – koja pasiekiamas. Olandiška. Patyrinėkime giliau– kas graužia nepažeidžiamumo legendomis apipintą rinktinę, Lietuvoje turinčią galingą sudėtį gerbėjų ir nekentėjų.

Trys žymūs vyriškiai lyg sustabdytame filmo kadre ties kiekvienu sprendimu prie keturkampės lentos pakimba graikų mąstytojo poza. Londone dėl pasaulio šachmatų čempiono titulo kovoja Magnusas Carlsenas ir Fabiano Caruana. Leipcige, kur Vokietijos rinktinė rengiasi draugiškai akistatai su Rusija ir paskutiniam UEFA Tautų lygos mūšiui su Nyderlandais, prie lentos su taktikos brėžiniais pasviręs „Die Mannschaft“ vyriausiasis treneris Joachimas Lowas.

Iš visų trijų jis labiausiai primena nerimastingai sustingusį lietuvišką rūpintojėlį. Vaizdas, kurį jis išvydo Dortmunde šeštadienio „Der Klassiker“ kautynėse tarp „Borussia“ ir Miuncheno „Bayern“ klubų, strategą verčia virš taktikos lentos pakibti lyg virš prarajos.

Vienas įspūdingiausių kautynių šių klubų susidūrimų istorijoje „BVB“ laimėjo 3:2. Iš nugalėtojų ir šio sezono „Bundeslygos“ lyderių – vienintelis Marco Reusas atstovaus Vokietijai akistatose su rusais ir olandais. Kiti septyni rinktinės nariai pasirodė pralaimėjusio klubo gretose. Vokietijos futbolo milžino, nublokšto į penktą vietą čempionate, kuriame jis nuobodžiai triumfavo šešerius metus iš eilės.

Visi trys „Bayern“ vidurio gynėjai – nuo pirmųjų sekundžių žaidę Jerome`as Boatengas, Matsas Hummelsas ir pastarąjį antrojo kėlinio viduryje pakeitęs Niklas Sule – surengė klaidų varžytines. Prarasdavo kamuolius pavojingose situacijose, klaidingai rinkosi pozicijas, nepajėgė atlaikyti Dortmundo „Borussia“ pasiūlyto tempo, intensyvumo ir greičio. Pralaimėję dvikovas vienas prieš vieną arba staigiuose „geltonų – juodų“ išpuoliuose likę varžovams už nugarų, „Bayern“ stulpai bejėgiškais plaukikų grybšniais keiksnojo teisėjus, maldaudami nuošalės.

Pagrindiniams Vokietijos rinktinės vidurio gynėjams buvo sunku pripažinti nepatogią tiesą – tai jie atsidūrė dinamiško žaidimo nuošalėje. Nuošalyje. Ne tik šiose rungtynėse. Beveik visą šį sezoną.

Pajėgus Miuncheno „Bayern“– galinga Vokietijos rinktinė. Tradicija, gyvuojanti metų metus. Peržvelgęs statistiką nuo 2014-ųjų pasaulio čempionato, galėtum pamanyti, jog J. Lowas prietaringai laikosi (išskyrus Konfederacijų taurės turnyrą) bavariškos skaičiaus „5“ taisyklės. Startinėje sudėtyje – penki „Bayerno“ futbolininkai: vartininkas M.Neueris plius keturi.

Taip buvo planetos pirmenybėse Brazilijoje ir Rusijoje bei Europos čempionate Prancūzijoje. Taip nutiko visose trijose Tautų lygos dvikovose. Visada penki. Graži penketo tradicija, kurią dabar papildo ir penktoji „Bayern“ pozicija Vokietijos aukščiausioje lygoje.

J.Boatengo į nacionalinę ekipą kontroliniam mačui su Rusija ir paskutinėms UEFA Tautų lygos kautynėms su Nyderlandais J.Lowas ryžosi nepakviesti. Bet M.Hummelsas ir N.Sule į sąrašą įtraukti. Kaip beskaičiuotum, naujojo „Die Mannschaft“ darinio branduolį vėl sudaro Bavarijos sostinės klubo žaidėjai – jų yra septyni. Visa šaunioji septyniukė pabuvojo aikštėje „Der Klassiker“ rungtynėse.

Jei pasitelktume Vokietijoje mėgstamą futbolininkų vertinimo lygiais piramidę – jos viršūnėje esantį „pasaulinės klasės žaidėjo“ apibūdinimą šiuo metu atitinka vienintelis J.Kimmichas, šiame mače rungtyniavęs dešiniojo krašto gynėjo pozicijoje. Godžiai stverdamas galimybes, atsivėrusias dėl bendraklubių traumų, krašto saugas Serge`as Gnabry laiptelis po laiptelio kyla viršų. Bet kaip bevartytum piramidę, jis – tik pusiaukelėje į aukštumas.

Daug triukšmo praėjusią vasarą – FIFA Konfederacijų taurės turnyre – sukėlęs „Bayern“ naujokas saugas Leonas Goretzka rungtynėse su Dortmundo „Borussia“ labiausiai įsiminė aistringais bučiniais įvarčius mušusiam Robertui Lewandowskiui.

Sukandęs garsiąją bavarišką šypseną Thomasas Mulleris šeštadienį atliko seriją sunkių, smulkių ir svarbių darbų. Kuklus autobuso kontrolierius, kuris nejaukiai dairosi į šalis, nes keleiviai jame atpažįsta vairuotoją. Bet nuo 2016-ųjų Europos čempionato Th.Mulleris prarado savo unikalųjį šeštąjį įvarčių bolido piloto pojūtį.

Baudos aikštelėje pargriovęs M.Reusą, „Bayerno“ vartų sargas M.Neueris apdovanojo teisėją išraiškingais protesto šokiais. Nelengva pripažinti, jog tame epizode jis paprasčiausiai sudvejojo išbėgti iš vartų ir pavėlavo. Tas, kuris Brazilijoje suspėdavo išmušti kamuolius iš po varžovų kojų ties vidurio ir šoninėmis linijomis. Kojomis.

Geriausias tarp vokiečių vartininkų šiuo metu yra ne „Bayern“ rinktinės kapitonas M.Neueris, dėl kojos lūžio praleidęs kone visą praėjusį sezoną. Nors „Barcelonos“ vartų sargas Marcas-Andre Ter Stegenas sekmadienį kamuolį iš tinklo traukė net keturis kartus, o sykį naiviai suklydo tautiečio Loriso Kariuso stiliumi, Ispanijos žiniasklaida buvo stulbinamai atlaidi: „Ter Stegenas – irgi žmogus.“

Kompensacija ir avansas nenustojančiam tobulėti talentui, kurį „Marca“ įprastai vadina „Messiu vartuose“. Bet J.Lowui ispaniški ditirambai – ne argumentai. Pavargęs sėdyne obliuoti atsarginių suolą, Ter Stegenas prisidengė pusiau tikra skaudančio peties legenda ir nedalyvaus Vokietijos rinktinės sezono pabaigtuvėse.

Objektyviame futbolo pasaulyje M.Neueris dabar nebūtų ir antruoju nacionalinės ekipos vartininku. Sekmadienį bent keturis „mirtinus“ smūgius atrėmęs ir Londono „Arsenalui“ lygiąsias 1:1 kaktomušoje su „Wolverhampton Wonderers“ išsaugojusio Berndto Leno šuoliai puikuojasi Anglijos futbolo portalų nuotraukose.

Galbūt – didžiojo karjeros proveržio šuoliai. Bet Vokietijos rinktinėje visų kolegų – konkurentų šuolius atlaiko M.Neueris. Kuriam – kurioje nors – ne J.Lowo surinktoje šalies nacionalinėje komandoje dėl trečiojo vartininko vietos dar tektų pakovoti su Frankfurto „Eintrachte“ pasitikėjimą susigrąžinusiu Kevinu Trappu, dvejus metus švaisčiusiu savo gebėjimus antraplaniame vaidmenyje – Paryžiaus „Saint – Germain“ klube.

Gali pasirodyti, jog vartininko pozicija Vokietijos rinktinėje yra tik prabangios nemigos klausimas, tačiau dėl jo smarkiai svyruoja J.Lowo autoritetas – pažeidžiamos paprastos konkurencijos taisyklės. Tai konkursas, kurio laimėtojas žinomas iš anksto.

Panašu, jog leisdamas M.Neueriui įsišaknyti pagrindinio „Die Mannschaft“ vartininko soste, Vokietijos strategas pripažįsta, kad jau ilgą laiką rinktinei neranda emocinio lyderio, kokiu buvo Bastianas Schweinsteigeris. Taktinis ėjimas perkelti universalųjį J.Kimmichą į vidurio saugus taip pat susijęs su naujojo vedlio aikštėje ir už jos ribų paieškomis. Bet galimas „Bayerno“ ir ateities kapitonas kol kas neturi lyderio savybių.

Įgyti jų Miunchene neleidžia senoji klubo gvardija, laikanti psichologines vadžias savo rankose ir neketinanti jų niekam perleisti. Tinkamiausias kandidatas emocinio rinktinės lyderio vaidmeniui – po traumų serijos atsitiesęs Dortmundo „Borussia“ kapitonas M.Reusas. Patyręs futbolininkas, išsiskiriantis tvirtu charakteriu, populiarus tarp sirgalių ir mėgstamas kitų Vokietijos ekipos narių.

Kokios J.Lowo alternatyvos prastą formą demonstruojantiems „Bayerno“ vidurio gynėjams? Sezono rodikliai pataria, jog geriausias šioje pozicijoje dabar yra su Maurizio Sarri atėjimu Londono „Chelsea“ gretose suklestėjęs Antonio Rudigeris. Šalia jo galėtų įsitaisyti antrą vietą „Bundeslygoje“ prieš rinktinių pertrauką užimančios Mionchengladbacho „Borussia“ vidurio gynėjas Matthiasas Ginteris arba Paryžiaus „Saint – Germain“ klube vis daugiau žaidimo minučių iš tautiečio Tomaso Tuchelio gaunantis Thilo Kehreris.

Visa ši trijulė laisvai geba rungtyniauti ir taktinėse sistemose su trimis vidurio gynėjais. Į rinktinę pakviestas Leverkuzeno „Bayerio“ atstovas – Jonathanas Tah stokoja stabilumo, kartais virsta blogiausia J.Boatengo versija ir pats suardo savo komandos gynybos liniją klystančio mokinio sprendimais.

Alternatyvų teorijos sudūžta į realybę, kurioje priverstas laviruoti J. Lowas. Dar nuo Philipo Lahmo dominavimo laikų Vokietijoje trūksta aukščiausios klasės krašto gynėjų. Ypatingai – kairiosios pusės. Šią problemą treneris sprendžia kraštuose adaptuodamas vidurio gynėjus ir mieliau pasitikėdamas galimybe išplėsti jų veiklos diapazoną, negu rizikuodamas patirti fiasko su vidutiniokais.

Prieš ketverius metus Brazilijoje kairiame gynybos krašte sėkmingai prigijo Benediktas Howedesas, o dešiniame kai kuriose rungtynėse žaidė J.Boatengas, pakeitęs į aikštės vidurį deleguotą P.Lahmą. Šią vasarą pasaulio čempionate Rusijoje – sau įprastoje dešiniojo gynėjo pozicijoje rungtyniavo J.Kimmichas, o kairėje – pakaitomis niekaip nepajėgė susitvarkyti natūralūs šio krašto gynėjai – Jonas Hecktoras ir Marvinas Plattenhardtas.

UEFA Tautų lygos dvikovose – visose trijose J. Lowo išmėgintose taktinėse schemose (4-2-3-1, 4-3-3 ir 3-4-2-1) J. Kimmichas atliko vidurio saugo vaidmenį šalia Toni Krooso. O tai reiškia, jog gynybos kraštuose atsivėrė nebe viena, o dvi probleminės zonos. Spėkite, kuo Vokietijos treneris jas uždengė nulinėmis lygiosiomis pasibaigusiame mūšyje su prancūzais? Vidurio gynėjais – Antonio Rudigeriu (perkeltas į kairę) ir Matthiasu Ginteriu (perrikiuotas į dešinę). Ir jūs žinote dvikovos su Nyderlandais (0:3) rezultatą, kurioje į kairiojo gynėjo poziciją grįžo J.Hecktoras, o M.Ginteris liko dešinėje.

Po olandiško antausio Vokietijos treneris nusprendė Prancūziją šokiruoti sistema 3-4-2-1 su trijų vidurio gynėjų linija. Kartu su M.Ginteriu joje išsidėstė „Bayerno“ gynybos ramsčiai – M.Hummelsas ir N.Sule. Kažkurį iš jų galėjęs pakeisti T.Kehreris rungtyniavo šiai sistemai reikalingoje atsitraukusio krašto žaidėjo – „wing -backo“ pozicijoje. Vidurio gynybos alternatyvos šioje Vokietijos rinktinėje – trapiai alternatyvios. Dėl aukšto lygio krašto gynėjų stygiaus.

Kairiojo gynybos krašto reikalams Vokietijoje skiriamos atskiros televizijos laidos. Achilo kulnas, kurį nuo 2015-ųjų su permaininga sėkme remontuoja minėtas uolus vidutiniokas Jonas Hectoras, šį sezoną su „FC Koln“ klubu lyderiaujantis antroje „Bundeslygoje“. Jis vėl sulaukė kvietimo į rinktinę, kaip ir nuo rugsėjo „šauktinių“ sąrašuose figūruojantis „1899 Hoffenheim“ kairiojo krašto žaidėjas Nico Schulzas, savo mobiliose kojose talpinantis saugo ir gynėjo savybes.

Vokietijos treneris ne pirmą sykį nepastebėjo dviejų rimtas paraiškas solidžiu žaidimu pateikusių kairiojo krašto gynėjų – „Augsburge“ rungtyniaujančio Philipo Maxo ir „RB Leipzigui“ atstovaujančio Marcelio Halstenbergo. Pastarojo klubo strategas – vienas didžiųjų vokiško futbolo reformatorių Ralfas Rangnickas kritikavo kitą buvusį revoliucionierių J. Lową dėl už rinktinės borto palikto jo auklėtinio – atraminio saugo Diego Demme.

Išties – yra pagrindo suabejoti, kodėl sąraše ne jis, arba ne Mionchengladbacho „Borrusia“ gretose atsiskleidęs Jonas Hofmannas, o niekuo neišsiskiriantis Sebastianas Rudy iš Gelzekircheno „Schalke“? Po „Der Klassiker“ Vokietijos trenerio akys galėtų kryptelėti ir į jaunąjį „BVB“ „superkeitimą“ Mahmoudą Dahoudą, antrame rungtynių su „Bayern“ kėlinyje diktavusį pašėlusį žaidimo ritmą, prie kurio nebepajėgė prisitaikyti varžovai. Bet kuris iš šių į rinktinę nepakviestų žaidėjų galbūt leistų J.Kimmichui grįžti į gynybos dešinę, o viduryje išnaudoti alternatyvius variantus.

„Der Klassiker“ mūšis tapo ir besikeičiančio šiuolaikinio futbolo simboliu. Sezono pradžios spaudos konferencijoje Dortmundo „Borussia“ vyriausiasis treneris Lucienas Favre pasidalino trimis pagrindiniais tikslais kuriant naująjį komandos braižą: kamuolio kontrolė vienu lietimu, staigios kontratakos ir efektyvūs veiksmai priešininkų baudos aikštelėje, pasibaigiantys įvarčiais. Jokių gausybės beprasmių perdavimų lopšinių.

2014 -ųjų pasaulio pirmenybės buvo kamuolio kontrolės viešpatavimo eros čempionatas, kurį Vokietijai padėjo laimėti kūrybingi saugai. Šią vasarą Rusijoje triumfavo tobulą pusiausvyrą visose pozicijose ir grandyse turėjusi Prancūzija, ne siekusi žiovulingai stumdyti kamuolį, o žinojusi kaip ir ką su juo daryti.

Dabartinė vokiečių nacionalinės ekipos saugų linija, dar neseniai tviskėjusi pertekline prabanga, taip pat reikalauja šviežių injekcijų. Toli gražu – ne kosmetinių. Be nuolatinių traumų niokojamų Turino „Juventus“ žaidėjų Sami Khediros ir Emre Cano, „Manchester City“ rungtyniaujančio Ilkay`aus Gundogano bei „BVB“ talento Juliano Weiglo – katastrofiškai trūksta patikimo aikštės vidurio žaidėjo, kurio darbo laukas apimtų ir griovėjo ir statybininko profesijas.

J.Kimmichas šiame vaidmenyje pritaikomas ne iš gero gyvenimo. Iš dar blogesnio gyvenimo – atraminio saugo pareigos kartais užkraunamos visiškai kitokiame amplua Madrido „Reale“ žaidžiančiam T.Kroosui, kuriam tenka prisiminti ankstvuosius karjeros „Bayern“ metus.

Dvikovoms su Rusija ir Nyderlandais J.Lowas turės suregzti taktines schemas, kuriose pagaliau rastų tinkamiausią vietą Leroy`ui Sane. Greitam ir techniškam krašto puolėjui – dvikovų vienas prieš vieną, žebenkštiško driblingo ir rezultatyvių perdavimų specialistui, kuris gali rungtyniauti įvairiose pozicijose. „po puolėju“, krašto ir atakuojančiu saugu, netgi pačiame atakos smaigalyje. Bet jo spontaniškumas efektyviausias atakos krašto. Pavyzdžiui, puolimo trikampyje su Marco Reusu ir Timo Werneriu. Visi bandymai patalpinti L.Sane sistemoje 4-2-3-1 baigėsi eiliniu nematomo žmogaus pasirodymu.

Kiti Vokietijos atakuojantys ir krašto saugai lieka amžinomis mįslėmis be raktažodžio. Julianas Brandtas iš Leverkuzeno „Bayer“ šį sezoną teikia vilčių lygiai taip pat, kaip praėjusį ir užpraėjusį. Nė sprindžio kilstelėjimo. T. Tuchelis „PSG“ klube daro viską, kad atgaivintų žlungančią Juliano Draxlerio karjerą.

Antrojo kvietimo į rinktinę sulaukęs devyniolikmetis „Bayer“ akademijos auklėtinis Kai'us Havertzas Vokietijos spaudoje skambiai vadinamas „alleskoner“ – vunderkindu, galinčiu viską. Bet lygiai taip pat kažkada buvo garbinami Mario Goetze, J.Brandtas ir J.Draxleris.

Lūkesčiai yra vienas baisiausių futbolininkų priešų. Ypatingai jaunų. Tas, kuriuo gali pradėti pasikliauti J.Lowas – traumų ir lūkesčių rutiną bent laikinai įveikęs S.Gnabry. Bet niekas nežino, kiek žaidimo laiko jam bus atriekiama „Bayerne“, kai į rikiuotę grįš privilegijuotos klubo ikonos.

Vis dėlto viena Vokietijos futbolo gerbėjų svajonė – labai arti išsipildymo. Šalis su beveik keturiais šimtais jaunimo futbolo centrų nenusakomai ilgėjosi tikro puolėjo – įvairiapusio atakų užbaigėjo, kuris būtų efektyvus, greitas ir gerai valdantis kamuolį. Kylanti „RB Leipzigo“ žvaigždė T.Werneris dar nėra „galutinis produktas“, bet labai tolygiai progresuoja, lanksčiai pritapdamas skirtingose taktinėse sistemose.

Jeigu ir šie lūkesčiai nepasiteisins, visada galima susirasti 2017-ųjų metų liepos antrosios „The Guardian“ straipsnį, kurio pirmosios eilutės pavydžiai skelbė: „Nėra abejonių, Vokietija – didingiausia futbolo valstybė pasaulyje!“ Per vieną savaitgalį vokiečiai triumfavo Konfederacijų taurės turnyre Rusijoje ir U-21 Europos pirmenybėse Lenkijoje.

Kas atsitiko po vienerių metų, visi žinome. Populiarioje Prancūzijos futbolo tinklalaidėje „French Football Weekly“ po nacionalinės ekipos pergalės Tautų lygoje prieš vokiečius, vienas prancūzų reporteris slopino kito euforiją žodžiais: „nešokinėkim iš džiaugsmo, vos įveikėm apgailėtinai varganą Vokietijos rinktinę.“

Dabar „apgailėtinai vargana“ Vokietijos futbolo rinktinė 2014-ųjų liepos 15-ąją Berlyno gatvėse šėlo su šimtais tūkstančių tautiečių, kurių nespėjusios nudžiūti laimės ašaros sustingo magiškais krištoliniais naujų lūkesčių rutuliais. Po dviejų metų tapti Europos čempionais, o po ketverių triumfuoti pasaulio pirmenybėse Rusijoje.

Vieninga daugiakultūrė komanda, palaikoma kiekvieno šalies piliečio. Ant alumi suvilgytų liežuvių galų sukosi sėkmingiausios visų laikų rinktinės vardas. Ne tik Vokietijos. Visų laikų ir tautų.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo treneris Šarūnas Jasikevičius viename interviu į mikrofoną mestelėjo taiklią frazę – sporto industrijoje viskas labai greitai keičiasi. Šiuose pokyčiuose vokiečių futbolo gerbėjams yra ir aukšta pozityvi nata. „Bundeslyga“ vėl konkurencinga ir intriguojanti.