Taip apie vieno organizacijos vadovų pasitraukimą pranešė LFF, teigdama, kad šis buvo pakviestas tapti „The Executive Master in Sport Governance“ (MESGO) kursų dalyviu.
Pats N.Dunauskas teigė paliekantis generalinio sekretoriaus postą, kadangi derinti generalinio sekretoriaus pareigas su kursais yra sudėtinga. O savo tolesnę karjerą jis sieja su UEFA organizacija.
Tačiau, ar tikrai kursai pasiima tiek, kad tuo pačiu, darbas sporto organizacijoje jau nebeįmanomas? Ar tokie kursai prideda papildomos naudos siekiant karjeros?
Iki šiol MESGO kursus yra baigę tik du lietuviai. Abu – buvę LFF prezidentai Liutauras Varanavičius ir Edvinas Eimontas.
Įdomu tai, kad E.Eimonto ir L.Varanavičiaus pavyzdžiai tarsi diktuoja, jog dėl MESGO pasitraukti iš pareigų visai nebūtina.
Laiko trūkumas, nėra gražiai ir tinkamai atrodantis pasiteisinimas kuomet traukiamasi iš pareigų, mat abu buvę LFF vadovai, priešingai nei N.Dunauskas, sporto vadybos mokslus baigė kartu derindami savo veiklą LFF organizacijoje.
L.Varanavičius mokytis baigė 2012-aisiais ir tik tais pačiais metais atsisveikino su LFF, E.Eimontas mokslus baigė 2014-aisiais, o LFF paliko 2017-aisiais.
Savo patirtimi apie darbo ir kursų derinamumą pasidalijo su lrytas.lt bendravęs L.Varanavičius.
Jo teigimu, kursams reikia skirti daug laiko, tačiau jie pritaikyti dirbantiems. Ir jeigu pati organizacija, kuriai atstovaujama duoda galimybę gilinti žinias, tuomet prisiderinti prie užimamų pareigų įmanoma.
„Kursai užimdavo ir po savaitę ir po mėnesį, tekdavo atsiriboti nuo LFF. Galbūt prie dabartinių įstatų prezidento pareigos yra kitokios nei generalinio sekretoriaus, tačiau diplominio darbo rašymo metu buvau iškritęs net beveik trims mėnesiams.
Buvo rimtas užsiėmimas, bet buvau dėkingas federacijai, kad leido man tai daryti. Šiaip viskas priklauso nuo žmogaus. Juk ir studentai yra, kurie mokosi naktimis, o yra tokie, kurie rimtai atsiduoda užsiėmimui“, – MESGO kursus prisiminė jis.
Anot buvusio LFF prezidento, tokių mokslų verte abejoti neverta, nes jie gerokai padidina šansus siekti karjeros bet kokioje sporto organizacijoje. Tačiau kalbėdamas apie tarptautinę karjerą, L.Varanavičius pabrėžė neišvengiamai svarbų faktą – palaikymą iš vietinės organizacijos.
Norint dirbti UEFA, palaikymas iš vietinės federacijos yra milžiniškas privalumas, tačiau L.Varanavičius pabrėžė, kad Lietuvoje vyrauja kiek kitokia praktika, kai iš organizacijos pasitraukusius asmenis LFF nustumia į šoną.
– Kuo ypatingi MESGO kursai?, – lrytas.lt paklausė L.Varanavičiaus.
– Ten dalyvauja įvairiausių pasaulio sporto organizacijų vadovai. Tai yra aukščiausias lygis, kurį įmanoma gauti sporto magistrantūroje. Juk tai yra organizuojama penkių didžiausių pasaulyje sporto universitetų, kurie skiria bene geriausius savo dėstytojus.
Lygis labai aukštas ir tai yra skirta žmonėms, kurie dirba ir kartu mokosi. Mano kurse, kai mokiausi buvo FIBA Europe prezidentas, pasaulio ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius. Vien kartu studijavę asmenys buvo aukšto lygio.
– Ar pareigos LFF gali nesusiderinti su šiais mokslais?
– Neturiu įsivaizdavimo ,koks tam tikrų žmonių užimtumas. Kai aš mokiausi, buvau dėkingas, kad federacija man leido tai daryti. Tas užimdavo ir po savaitę ir po mėnesį, tekdavo atsiriboti nuo LFF.
Galbūt prie dabartinių įstatų prezidento pareigos yra kitokios nei generalinio sekretoriaus, tačiau diplominio darbo rašymo metu buvau iškritęs beveik trims mėnesiams. Buvo rimtas užsiėmimas.
Sakyčiau viskas priklauso nuo žmogaus. Yra studentai, kurie mokosi naktimis, yra žmonės ,kurie atsiduoda rimtai užsiėmimui.
– Tai reiškia, kad įmanoma suderinti?
– Jeigu kalbant apie maniškį atvejį, tai aš turėjau palaikymą. Bet matote, viskas baigėsi tuo, kad turėjau pasitraukti iš LFF, nes jau buvau ir per daug nutolęs nuo visų reikalų, ir žmonės neįvertino to dalyko. Galbūt kiti asmenys iš to mokosi (juokiasi).
– Kokios galimybės baigus tokius mokslus įsitvirtinti UEFA organizacijoje?
– UEFA kaip organizacija, turi narius ir jie ten deleguoja savo asmenis. Jeigu šalies federacija palaiko ir deleguoja, yra labai didelis šansas užimti ten pareigas.
O jeigu eiti kaip nepriklausomam asmeniu iš šono, šis išsilavinimas reiškia labai daug. Ir tai, ką duoda MESGO, ko gero, yra vienas pagrindinių dalykų, kurie leistų dirbti tokioje tarptautinėje organizacijoje. Nebūtinai futbolo.
Tai yra vienas iš aukščiausių pasaulyje sporto vadybos mokslų ir jis turi padėti. Klausimas tik kokios pareigos ir veikla tam tikroje organizacijoje galėtų būti.
– Tai pasitraukus iš LFF, įsitvirtinti tarptautinėje organizacijoje yra sunku?
– Mūsų šalyje dauguma pasikeitimų įvyksta taip, kad buvusieji yra visiškai patraukiami į šoną nuo veiklos. Todėl sunku pasakyti, ar pas mus galėtų būti palaikymas.
Bet daugumoje normalių vakarietiškų valstybių, buvusieji vadovai kviečiami visur. Dirba UEFA struktūrose ir panašiai.
Tikiuosi, kada nors ir Lietuvoje atsiras subrendimo lygis, kai net ir pasitraukę asmenys galės siekti pareigų tarptautinėse futbolo bendruomenėse ir nešti naudą šaliai. Nes ryšių turėjimas labai daug ką sprendžia.
Jeigu pas mus nebūtų įvykę tam tikri konfliktai tarp tam tikrų asmenų, galbūt būtų buvę galima daug ką nuveikti Lietuvos futbolo labui. Tačiau buvo nuspręsta kitaip.
– Kodėl MESGO kursus baigė palyginus tiek nedaug asmenų iš Lietuvos?
– Visų pirma, ten nėra lengva papulti, reikia palaikymo iš šalies, federacijos pusės. O antra, mokslai nėra lengvi.
Ten nėra tik sėdėjimas ir kurso klausymas. Vyksta intensyvūs kursai, pasiruošimas, literatūros skaitymas.
Ne kiekvienam dirbančiam žmogui tai skirta, nes sunku rasti laiko. Tai galima daryti, jeigu tavo organizacija pilnai palaiko ir nėra papildomų trukdžių.
