Tai tikrai nebus treniruočių tipo rungtynės ir motyvacijos nacionalinė komanda turės. Šis rugsėjo-lapkričio mėnesiais vykstantis turnyras gali tapti ir keliu pakliūti į Europos čempionatą. Jei lietuviai užimtų pirmąją vietą savo grupėje Tautų lygos turnyre ir nepatektų į Europos čempionatą įprastos atrankos metu, kuri vyks kitų metų kovo-lapkričio mėnesiais, ji kovotų dėl papildomo bilieto į pirmenybes su kitomis stipriausiomis į čempionatą paprastos atrankos metu nepateksiančiomis C diviziono komandomis.
Vis dėlto vietą tarp stipriausių Tautų lygos komandų dar reikia iškovoti, o varžovai rimti – Rumunija, Juodkalnija ir Serbija. Būtent su šia varžove lietuviai ir pradės kovas šiame turnyre, o kad varžovas išties rimtas, rodo ir garsios varžovų pavardės – Romos „Lazio“ žaidžiantys Sergejus Milinkovičius-Savičius ir Aleksandaras Kolarovas, „Manchester United“ saugas Nemanja Matičius, Londono „Fulham“ puolėjas Aleksandaras Mitrovičius.
„Tai buvusi Jugoslavijos mokykla – visos jų komandos mokėjo žaisti, visos techniškos. Priešininkai tikrai garbingi ir stiprūs, nes daugelis žaidėjų rungtyniauja Anglijos, Italijos lygose, A.Mitrovičius mūša įvarčius, neblogai pasirodo. Manau, kad rungtynės bus sunkios“, – teigė A.Liubinskas.
Tarpusavio rungtynių statistika nedžiugina – iš penkių susitikimų su serbais Lietuvos rinktinė pergale džiaugėsi vos kartą. Dar blogesnė statistika kalbant apie kitą lietuvių varžovę – Rumuniją. Su šia rinktine žaista net 12 kartų, tačiau pergalė švęsta vos kartą.
„Kai buvau rinktinės treneriu, rumunų futbolas buvo pakilime, galbūt dabar jis nusileidęs, bet nemanau, kad tai bus lengvas priešininkas. Nematau čia lengvų priešininkų. Kiekvienos rungtynės bus labai sudėtingos“, – mano strategas.
Lietuvos futbolo rinktinės trenerio Edgaro Jankausko galvos skausmu tapo ir išretėjusi gynybos ir puolimo linijos – į rinktinę neatvyko gynėjai Vytautas Andriuškevičius ir Edvinas Girdvainis, puolėjai Karolis Laukžemis, Nerijus Valskis ir Lukas Spalvis, tačiau A.Liubinskas situacijos nedramatizuoja.
„Niekada nebūna taip, kad turėtum visus – kažkas traumuotas, kažkas su kitomis problemomis. Be to, nei vienas šių žaidėjų nėra superžvaigždės, kaip, pavyzdžiui, A.Mitrovičius. Dabar tas turnyras duoda galimybę išmėginti kitus variantus. Jei neturime ryškių puolėjų, galime kompensuoti tai kombinaciniu žaidimu, kai į atakas pasijungia saugai“, – mano buvęs rinktinės vairininkas.
Nors tiek Serbija, tiek Rumunija, tiek Juodkalnija – stiprios varžovės, A.Liubinskas tvirtino, kad pasirodymas šiame turnyre, nesvarbu, kaip pavyks įvykdyti trenerio nurodytą planą ar pasiekti teigiamą rezultatą, Lietuvos rinktinei duos itin daug. Vienas iš svarbiausių aspektų – žaidybinės praktikos gausa, mat nors Lietuvos futbolo klubai šiemet gerai pasirodė Europos klubų turnyrų atrankose, tačiau ne visi šiuose klubuose esantys lietuviai gavo daug žaidimo laiko.
„Mes dar esame ieškojimo kelyje. Kiekvienos rungtynės mums bus sudėtingos, bet labai naudingos pasiruošiant atrankoms turnyrui – daug geriau nei draugiškos rungtynės, o ir varžovai geri pasiruošimui bei meistriškumo įgijimui. Tad turnyras bus išties į naudą, nors ir neturiu didelių iliuzijų. Turime žaidėjų trūkumą, nes Lietuvos pirmenybėse Lietuvos futbolininkai nežaidžia ir patirties neturi. Pavyzdžiui, Linas Klimavičius ateina į rinktinę, bet klube nežaidžia daug, todėl jam labai sunku įsilieti į rinktinę. Posakis „stiprus klubas – stipri rinktinė“ negalioja, nes klubuose nežaidžia Lietuvos atstovai. Jei su klubais šiemet kilstelėjome, tai nereiškia, kad tai pagalba rinktinei“, – samprotavo A.Liubinskas.
