Kai Kroatijos futbolininkai praėjusį sekmadienį Maskvoje kovėsi pasaulio čempionate, visi žavėjosi mažos valstybės futbolo galia. Nors kroatai 2:4 nusileido prancūzams, tai nė kiek nesumenkino susižavėjimo jų pasiekimu.
Tūkstančius kartų buvo užduodamas klausimas: kaip vos keturis milijonus gyventojų ir 650 registruotų profesionalų futbolininkų turinti šalis sugeba konkuruoti su keliolika kartų didesnėmis valstybėmis?
Bet pasigilinus į situaciją ir supratus, kiek įsisenėjusių vidaus problemų drasko Kroatijos futbolą, prie šio klausimo galima padėti ne vieną, o kelis klaustukus.
Nuteisė įtakingą veikėją
Prieš pat pasaulio čempionatą Kroatijoje buvo užversta futbolo korupcijos byla.
Birželio 6 dieną Osijeko teismas paskelbė nuosprendį vienam įtakingiausių Kroatijos futbolo veikėjų Zdravko Mamičiui – jam buvo skirta šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
Tiesa, Z.Mamičius belangės išvengė – nuosprendžio skelbimo išvakarėse 59 metų vyras paspruko į Bosniją ir Hercegoviną.
Z.Mamičiaus asmenybė aistras Kroatijos futbole kaitino nuo XXI amžiaus pradžios, kai šis verslininkas tapo Zagrebo „Dinamo“ klubo valdybos nariu, paskui ir viceprezidentu, o per artimus bendražygius darė įtaką ir Kroatijos futbolo sąjungos (HNS) sprendimams.
Prieš keletą metų per HNS prezidento rinkimus Z.Mamičius stovėjo ir šalies futbolo vadovu išrinkto Davoro Šukerio užnugaryje.
Z.Mamičius tapo labiausiai nekenčiamu Kroatijos futbolo žmogumi, o protesto akcijas prieš jį rengė net aktyviausių „Dinamo“ sirgalių grupė „Bad Blue Boys“.
Nors Z.Mamičius per kelis sezonus pavertė „Dinamo“ neginčytinu šalies futbolo lyderiu, sirgaliai piktinosi jo darbo metodais ir boikotuodavo palaikomos komandos rungtynes.
Žemė po Z.Mamičiaus kojomis susvyravo dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje. 2009 metais brazilas Eduardo da Silva pareiškė, kad žaisdamas Zagrebo klube (jam atstovavo 2001–2007 m.) buvo priverstas apie ketvirtį atlyginimo atiduoti „Dinamo“ vadovo šeimai.
Eduardo kreipėsi į teismą ir po kelerių metų bylą laimėjo.
Tai buvo tik pradžia. 2015-ųjų pabaigoje Z.Mamičiui ir dar penkiems su juo susijusiems asmenims buvo pareikšti įtarimai svetimų lėšų pasisavinimu ir mokesčių vengimu.
Tyrėjai nustatė, kad „Dinamo“ pardavus futbolininkus pinigai patekdavo ne į Zagrebo klubo, bet į Z.Mamičiaus ir jo brolio Marijo asmenines sąskaitas.
Byloje minimos ir Lukos Modričiaus, Dejano Lovreno, Vedrano Čorlukos, kitų garsių futbolininkų pavardės.
Teisme buvo įrodyta, kad vien už L.Modričiaus ir D.Lovreno perėjimą į Londono „Tottenham Hotspur“ ir Liono „Olympique“ klubus kaltinamieji pasisavino 15 mln. eurų ir nesumokėjo 1,2 mln. eurų mokesčių.
Ant geriausio šių metų pasaulio čempionato futbolininko L.Modričiaus irgi krito šešėlis. Jis įtariamas per teismą davęs melagingus parodymus.
Sirgaliai tuština kasą
Korupcijos byla – ne vienintelė didelė Kroatijos futbolo liga. Šalies futbolas jau daug metų kenčia dėl nederamo sirgalių elgesio.
Šių metų rudenį prasidės Europos Tautų lygos turnyras. Pirmąsias rungtynes namuose Kroatijos rinktinė žais spalio 12-ąją su Anglijos komanda.
Pasaulio čempionato pusfinalio pakartojimas keltų milžinišką susidomėjimą, todėl visų norinčiųjų negalėtų priimti net didžiausios tribūnos.
Tačiau šios rungtynės nedideliame Rijekos „Rujevica“ stadione bus žaidžiamos be žiūrovų.
Kroatijos rinktinė sirgalių palaikymo nesulauks dėl bausmės, kurią UEFA skyrė dar 2015 metais.
Kroatai prisidirbo per Europos čempionato atrankos rungtynes su Italijos komanda, kai ant Splito stadiono vejos buvo išdažyta svastika. Ji buvo aiškiai matoma visą pirmąjį kėlinį, bet per pertrauką rungtynių rengėjams pavyko ženklą nuplauti.
UEFA atėmė iš Kroatijos rinktinės vieną tašką, skyrė 100 tūkst. eurų baudą ir dvejų rungtynių diskvalifikaciją.
Pirmąsias rungtynes be žiūrovų kroatai žaidė 2015 metų rudenį Europos čempionato atrankos turnyre su Bulgarijos rinktine. Kadangi bausmė negaliojo per FIFA pasaulio čempionato atrankos turnyrą, antrąją jos dalį teks atlikti šių metų rudenį atvykus Anglijos rinktinei.
Minėtos kroatų rungtynės su italais irgi vyko be žiūrovų. Tąkart Kroatijos rinktinė buvo nubausta už tai, kad 2014 metų rudenį jos sirgaliai Milane per pirmąją tarpusavio dvikovą su italais ir 2015 metų pavasarį Zagrebe per mačą su norvegais skandavo rasistinius šūkius.
Už šiuos du incidentus HNS turėjo sumokėti 80 ir 50 tūkst. eurų baudas.
Didžiausių kroatų sirgalių nusižengimų sąraše yra ir 2011 metais Splite vykusios rungtynės su Gruzijos rinktine.
Tąkart tribūnose buvo pastebėtas plakatas su svastika, už kurią UEFA skyrė 75 tūkstančių eurų baudą.
Iš Kroatijos atvykę aistruoliai pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo ir per šių metų pasaulio pirmenybes.
FIFA skyrė Kroatijos federacijai 13 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 11 tūkst. eurų) baudą už tai, kad jos sirgaliai per rungtynes su Argentinos rinktine į aikštę mėtė įvairius daiktus.
Karšta ir Kroatijos lygoje
Į tarptautines rungtynes perkeliamos didžiausios ydos, nuo kurių kenčia ir Kroatijos lyga.
Per nacionalinių pirmenybių rungtynes tribūnos dažniausiai būna apytuštės. Lygos rungtynių lankomumo vidurkis šį dešimtmetį svyruoja nuo 2 iki 3 tūkst. sirgalių, vienintelė išimtis – Splito „Hajduk“ klubas, į kurio mačus praėjusį sezoną ateidavo vidutiniškai 12 tūkst. žiūrovų.
Tačiau kelių klubų susidūrimai yra didesnės rizikos zonoje.
Atmosfera labiausiai įkaista per amžinu derbiu vadinamas „Dinamo“ ir „Hajduk“ rungtynes, o 2014 metų pavasarį šios komandos nebaigė tarpusavio rungtynių Zagrebe dėl Splito sirgalių sukeltų riaušių.
2014 metų rudenį, kito sezono pradžioje, Z.Mamičius nurodė per „Dinamo“ ir „Hajduk“ rungtynes visai neįleisti Splito sirgalių.
Nors Zagrebo klubas pažeidė nuostatus, HNS nusprendė nereaguoti, o „Hajduk“ futbolininkai atsisakė eiti į aikštę.
Splito klubui antrą kartą iš eilės buvo įskaitytas techninis pralaimėjimas 0:3.
Šių metų vasarį per Zagrebe vykusį amžiną derbį policija sulaikė 34 sirgalius – daugiausia dėl alkoholio ir pirotechnikos vartojimo.
Gegužę Vinkovcų stadione per šių komandų dvikovą Kroatijos taurės finale policininkams vėl teko paplušėti. Karingai nusiteikusios sirgalių grupuotės iš savo vietų patraukė viena kitos link, tačiau teisėtvarkos pareigūnai sugebėjo sutvardyti minią.
Stadionų ir yra, ir nėra
Iš pirmo žvilgsnio Kroatijai nekyla didelių bėdų dėl futbolo stadionų.
Zagrebe ir Splite yra apie 35 tūkst. vietų turintys stadionai, Osijeko stadionas gali priimti beveik 20 tūkst. sirgalių, šį dešimtmetį buvo atidaryti 8 tūkst. vietų turintys stadionai Puloje (50 tūkst. gyventojų) ir Rijekoje (130 tūkst. gyventojų).
Tačiau didieji stadionai yra beviltiškai pasenę, todėl Kroatijoje jau keliolika metų netyla kalbos apie būtinybę statyti šiuolaikišką nacionalinį stadioną.
Kol kas Kroatijos rinktinė daugumą rungtynių žaidžia Zagrebo „Maksimir“ stadione. Praėjusiame amžiuje jame buvo 60 tūkst. vietų, bet pasikeitus UEFA keliamiems saugumo ir struktūros reikalavimams šis stadionas buvo keliskart atnaujintas ir dabar oficialiai turi 35 120 vietų.
Nuo 1997 iki 2012 metų buvo vykdomi trys dideli „Maksimir“ atnaujinimo projektai, bet ilgainiui paaiškėjo, jog šis statinys yra lyg statinė be dugno – kad ir kiek bus sukišta milijonų, paversti jį šiuolaikišku nepavyks.
Supratus darbų beprasmiškumą paskutinis atnaujinimo projektas net nebuvo baigtas.
Prikėlė seną projektą
Nacionalinio stadiono idėja šalyje sklando nuo praėjusio dešimtmečio vidurio.
Dar 2008 metais buvo parengtas ir pristatytas „Plavi vulkan“ („Mėlynasis ugnikalnis“) stadiono projektas, bet jo įgyvendinimas įstrigo.
Iš pradžių dėl pasaulinės krizės, paskui dėl kitų priežasčių, labiausiai – dėl Kroatijos futbolo viršūnes krėtusių skandalų.
Vis dėlto Kroatijoje yra nemažai manančių, kad nacionalinio stadiono apskritai nereikia.
Tačiau HNS vadovas D.Šukeris yra didelis šio projekto įgyvendinimo šalininkas, o, pasak Kroatijos žiniasklaidos, būtent pažadas pastatyti nacionalinį stadioną buvo pagrindinė D.Šukerio pergalės pastaruosiuose HNS prezidento rinkimuose priežastis.
Nacionalinio stadiono idėją palaiko ir šalies valdžia.
„Privalome pagaliau rimtai sukrusti dėl nacionalinio stadiono.
Kada, jei ne dabar? Jis jaunajai kartai taptų stimulu užsiimti sportu“, – Kroatijos rinktinei patekus į pasaulio pirmenybių finalą per vyriausybės posėdį kalbėjo šalies premjeras Andrejus Plenkovičius.
O Zagrebo meras Milanas Bandičius vėl ištraukė kelerius metus stalčiuose dūlėjusį „Plavi vulkan“ projektą.
„Mes – ne Rusija ir mums nereikia tokių stadionų, kokius Vladimiras Putinas pastatė prieš pasaulio čempionatą, – prieš kelias dienas sakė M.Bandičius. – Bet mūsų futbolininkai gerais rezultatais nusipelnė nacionalinio stadiono, o aš, kol neatlėgo euforija, kviečiu ministrą pirmininką A.Plenkovičių ir HNS prezidentą D.Šukerį susėsti ir susitarti, kokio stadiono mums reikia.
Manau, kad stadione turėtų būti 35 tūkst. vietų, o jo kaina – nuo 100 iki 120 mln. eurų, o Zagrebo miestas skirtų 70 proc. lėšų.
2007 metais įkvėpti rankininkų pergalių pastatėme Zagrebo areną, o dabar, įkvėpti futbolininkų pergalių, privalome pastatyti nacionalinį stadioną.“
„Liublianoje yra 18 tūkst. vietų stadionas, kurio Slovėnijai visiškai užtenka. Mūsų projekte būtų numatyta 35 tūkst. vietų, o jo mėlynas kupolas taptų Zagrebo simboliu“, – sakė dar prieš dešimt metų „Plavi vulkan“ suprojektavęs architektas Hrvoje Njiričius.
Jo pradiniame variante numatyta, kad stadione tilps 50 tūkst. žiūrovų, bet atsižvelgęs į pasikeitusius poreikius H.Njiričius sutiko pataisyti projektą.
Tiesa, daugelį nacionalinio stadiono idėją palaikančių kroatų gąsdina aktyvus M.Bandičiaus įsitraukimas. Nuo 2005 metų Zagrebo mero pareigas einantis politikas garsėja kaip malimo liežuviu ir tuščių pažadų čempionas.
Galingi tik savame kieme
Z.Mamičiaus vadovavimo metais „Dinamo“ klubas ilgai buvo nepajudinamas Kroatijos lygos lyderis. Per 27 sezonus nuo Kroatijos nepriklausomybės paskelbimo „Dinamo“ šalies čempionu tapo net 19 kartų.
Konkurencija buvo sustiprėjusi amžių sandūroje, kai šešis kartus čempionu tapo „Hajduk“ ir sykį „Zagreb“.
Tačiau nuo 2006 metų aukso medalius net 11 sezonų iš eilės laimėjo „Dinamo“. Šis klubas net keturis sezonus artimiausius persekiotojus aplenkė 20 ar daugiau taškų, o vieną čempionatą baigė nepatyręs nė vieno pralaimėjimo.
Zagrebo futbolininkų auksinė serija nutrūko prasidėjus Z.Mamičiaus bylos nagrinėjimui, kai 2017 metais čempione tapo „Rijeka“. Bet šių metų pavasarį „Dinamo“ susigrąžino stipriausio šalies klubo vardą.
Tačiau savame kieme šeimininkaujantis „Dinamo“ yra negailestingai spardomas Europoje.
Šį dešimtmetį Zagrebo klubas keturis kartus pateko į Čempionų lygos grupių etapą, bet jame per 24 rungtynes iškovojo tik vieną pergalę (prieš Londono „Arsenal“) ir sykį sužaidė lygiosiomis (su Kijevo „Dynamo“).
2016–2017 metų sezoną, kuriame pastarąjį kartą žaidė Čempionų lygoje, „Dinamo“ pralaimėjo visas šešerias rungtynes, neįmušė nė vieno įvarčio, o praleido net 15.
Praėjusį sezoną Zagrebo futbolininkai neatvėrė net Europos lygos grupių etapo durų.
„Dinamo“ net ir didžiausio pakilimo laikotarpiu nepavyko pakartoti „Hajduk“ pasiekimo.
Splito komanda dar 1995 metais pateko į Čempionų lygos ketvirtfinalį. Tai iki šiol geriausias nepriklausomos Kroatijos klubų rezultatas tarptautinėje arenoje.
Beje, per šių metų pasaulio čempionatą rinktinėje buvo vos du Kroatijos klubų futbolininkai – 23-ejų vartininkas Dominikas Livakovičius iš „Dinamo“ ir 26-erių saugas Filipas Bradaričius iš „Rijeka“.
