„Tikri vyrai! Rusijos rinktinė – pasaulio čempionato ketvirtfinalyje. Ir tai ne sapnas“, – antraštėje sau įgnybti bandė sporto dienraštis „Sovetskij sport“.
„Ką tu darai, Rusija??! Prašau, nesustok!“, – už galvos griebėsi interneto svetainė championat.com.
„Valiooooooo! Tu tiesiog kosmosas, Stasai“ – netaupydamas raidžių garsiai šaukė ir treneriui Stanislavui Čerčesovui pirmadienio leidinio viršelyje dėkojo sporto dienraštis „Sport-Ekspress“.
Pasijuto čempionais
Nors iki pasaulio čempionato finalo dar ilgas kelias, kai kuriems žurnalistams Rusijos rinktinės pergalė prieš Ispanijos komandą jau apsuko galvą.
„Sekmadienį Stanislavo Čerčesovo komanda padarė neįtikėtiną dalyką – išlygino rezultatą po greito Ispanijos įvarčio, nusikapstė iki baudinių serijos ir vartininko Igorio Akinfejegvo dėka pateko į ketvirtfinalį! Bravo, didvyriai! Švęsk, šalie! – ragino sporto dienraštis „Sport-Ekspress“. – Taip, brangūs draugai! Tai – absoliučiai geriausia Rusijos rinktinė istorijoje! Tuo vis dar sunku patikėti, bet mes JAU pasaulio čempionato ketvirtfinalyje. Ir atrodo, kad jame sustoti neketiname. Ispanija, Vokietija, Argentina su Lioneliu Messi, Portugalija su Cristiano Ronaldo važiuoja namo – o mes einame tolyn.
Ir mums jau niekas nebaisus. Kas ten toliau – Kroatija? Anglija arba Kolumbija? Prancūzija arba Brazilija? Argi svarbu. Mes tikime, kad galime VISKĄ. Mes nugalėsime visus. Šiandien taip kalbėti ir galvoti – galima! Mes – jau pasaulio futbolo čempionai.“
Vis dar negali patikėti
Rusų sporto apžvalgininkai vėl ir vėl prisiminė, kad vos prieš kelias savaites niekas netikėjo rinktinės galimybėmis.
„Keletą metų mes laidojome ir apraudojome Rusijos rinktinę. O ji, nepaisydama visko, nesiliovė kovoti už gyvybę, – rašė sporto dienraštis „Sovetskij sport“. – Ir pasaulio čempionate prisistatė žvali ir beveik sveika. Dar ne pajėgi, ne galinga, kokia buvo kažkada, bet jau galinti varžytis. Kiek varžytis, ji ir pati tikriausiai nežinojo. Po triuškinamų pergalių prieš Saudo Arabiją ir Egiptą buvo stiprus antausis nuo Urugvajaus, pasiuntęs mūsų komandą į susitikimą su Ispanija. Viskas? Trumpos pasakos pabaiga?
Ne! Sekmadienis, liepos 1-oji, tapo tikrojo Rusijos rinktinės prisikėlimo diena. Vėl, kaip ir daugybę kartų, jai teko kovoti dėl išlikimo, bet kovoti ne su savimi ir ne su apkalbomis, o su grėsmingu ir iki tol neįveiktu varžovu, neleidžiančiu nei įkvėpti, nei pakelti galvą. Kovoti iš paskutiniųjų jėgų, net kai tų jėgų nebeliko. Dantimis graužti mažiausias galimybių prošvaistes.
Ji išgyveno. Ji – gyva! Jos laukia ketvirtfinalis. Mūsų visų – ir tų, kurie tyliai tikėjo, ir tų, kurie garsiai abejojo – laukia ketvirtfinalis.“
„Rusijos futbolas liepos 1-ąją iškovojo, ko gero, svarbiausią pergalę savo istorijoje, – svarstė „Kommersant“. – Rusijos rinktinė beviltiškomis atrodžiusias aštuntfinalio rungtynes su Ispanija laimėjo ne tiek dėl meistriškumo, kiek dėl charakterio ir kantrybės. Atsimušinėjusi beveik visą pagrindinį laiką, nepereidavusi į varžovų pusę per pratęsimą, rinktinė ištempė iki baudinių serijos ir sulaukė vartininko Igorio Akinfejevo žygdarbių.
Vos prieš dvi savaites buvo neįmanoma tuo patikėti, bet Rusija jau ketvirtfinalyje, tarp aštuonių stipriausių pasaulio komandų“.
„Kas sakė, kad stebuklų nebūna? – klausė dienraštis „Moskovskij komsomolec“. – Namie vykstančiame pasaulio čempionate jų pasitaiko: Rusijos rinktine niekas netikėjo, bet S.Čerčesovo komanda, atkrintamųjų varžybų pirmajame etape infarktinėse rungtynėse įveikusi ispanus, jau pateko į ketvirtfinalį.
Mes galėjome nebent rėkti. Iš pradžių buvo garsų rinkinys, šauktukai ir apsikabinimai. Tik po to atsirado žodžiai: „Bet juk taip nebūna!!!“ Rusija. Ketvirtfinalyje. Pasaulio. Čempionato. Ir išties, ar tai tikrai įmanoma?
Galbūt finale bus dar kiečiau. Bet mums geriau jau nebus. Kita vertus, jei Rusijos rinktinė pateks į pusf... Nenutraukite, leiskite pasvajoti!“
Atgaivino malonius prisiminimus
Rusijos rinktinė, po SSRS subyrėjimo, tik ketvirtą kartą žaidžia pasaulio čempionate. Trys praėjusieji turnyrai (1994, 2002 ir 2014 m.) rusams buvo nesėkmingi – jie kaskart iškrisdavo jau grupių etape, o prieš ketverius metus Brazilijoje neiškovojo nė vienos pergalės.
Vis dėlto Rusija turi vieną malonų futbolo prisiminimą. 2008 metais šios šalies komanda pateko į Europos pirmenybių pusfinalį.
Sekmadienį iškovota pergalė atgaivino prisiminimus. „Mums grąžino mūsų 2008-uosius. Prieš dešimt metų mes perbėgiojome Nyderlandus ir juos sunaikinome per pratęsimą. Šiandien mes buvome visai kitokie – labai giliai gynėmės ir nuo 65-osios minutės visai negalvojome apie puolimą. Bet mes vėl laimingi“, – rašė interneto svetainė sports.ru.
„Mūsų Rinktinė (dabar šį žodį rašome tik didžiąja raide) įveikė varžovą, kuris mums visiškai netinka savo braižu. Įveikėme dėl savybių, kurios niekada nebuvo būdingos Rusijos rinktinėms, net nuostabiajai 2008-ųjų Guuso Hiddinko komandai. Tai – drausmė, kantrybė, pasiaukojimas, atsakomybė už bendrą reikalą, sunkus darbas. Savybės, kurios padėdavo Rusijos liaudžiai sunkiausiomis istorijos akimirkomis, pagaliau persikėlė ir į futbolą – sporto šaką, kažkuria prasme pakeitusią karą. Stanislavas Čerčesovas sukūrė Raudonąją mašiną, bet ne tokią, kaip ledo ritulyje. Jo komanda veikia kaip mechanizmas, kuriame kiekvienas specialistas arba žaidėjas yra detalė“, – dvi komandas lygino „Sport-Ekspress“.
Rusijos didvyriai – vartininkai
Po pergalės prieš ispanus Rusijos žiniasklaida labiausiai liaupsino du vartininkus. Tiesa, vienas jų – jau ilgai yra buvęs vartininkas. Tai – prieš kelis dešimtmečius Maskvos „Spartak“, kelių kitų klubų, SSRS ir Rusijos rinktinių vartus gynęs S.Čerčesovas, kuris nuo 2016 metų yra Rusijos rinktinės treneris.
„S.Čerčesovas viską padarė teisingai. Tai – jo pergalė“, – antraštėje tvirtino interneto svetainė sports.ru.
Sekmadienį buvo ir kitas didvyris – nuo 2004 metų net 110 rungtynių rinktinėje sužaidęs ir jau daug metų pirmojoje pozicijoje nepakeičiamas 32-ejų Igoris Akinfejevas, kuris žaidė ir įsimintiname 2008-ųjų Europos čempionate (beje, jame be I.Akinfejevo dalyvavo dar du dabartinės rinktinės futbolininkai Sergejus Ignaševičius ir atsarginis vartininkas Vladimiras Gabulovas).
„Pagrindiniai didvyriai buvo vartininkai. Ne Davidas De Gea, kuris tik praleisdavo. S.Čerčesovas, kuris vėl viską padarė teisingai, numatė ir išsiaiškino.
Ir, žinoma, I.Akinfejevas, atrėmęs du baudinius, – rašė „Sovetskij sport“, priminęs ir ilgamečio rinktinės vartininko sunkias dienas. – Šiame pasaulyje kiekvienas žmogus atlieka misijas, svarbias ir mažareikšmes, sau, artimiesiems ir nepažįstamiems žmonėms. Kartais šios misijos būna liūdnos, ir iki sekmadienio vakaro atrodė, kad I.Akinfejevas rinktinėje pasmerktas būtent joms. Kiekviename svarbiame turnyre – didelė klaida arba dvi. Ir štai pagaliau paaiškėjo, kodėl visa tai vyko, dėl kurio didelio tikslo likimas prikaustė jį prie šių vartų. Kad svarbiausią Rusijai akimirką jis būtų budrus ir išgelbėtų. Dviem šuoliais, dviem rankų ir kojų mostais nubrauktų visas praeities nesėkmes. Bravo, Igori!“
„Pagrindinės sudėties žaidėjai ir atsarginiai kovėsi vienas už visus ir visi už vieną – už I.Akinfejevą. Mūsų kapitonas tarė savo žodį per baudinių seriją ir atrėmė du smūgius. Vieną jų – koja. Ir tai buvo dievo koja, – rašė „Sport-Ekspress“. – Po rungtynių su ispanais I.Akinfejevas susilygino su Levu Jašinu. Ir nors L.Jašinas tapo Europos čempionu – dabar kiti laikai. Žinoma, mūsų didvyriu namie vykstančiame pasaulio čempionate privalėjo tapti Didis Vartininkas.
Nuostabi Rinktinė-2018 privertė visą šalį ją pamilti ir patikėti, kad futbolas – mūsų žaidimas. Tegul ši šventė niekada nesibaigia!“
Be V.Putino – nė žingsnio
Didžioji dalis Rusijos žiniasklaidos, pamiršusi kasdienius rūpesčius ir sunkumus, nuoširdžiai džiaugiasi šalyje vykstančia futbolo švente ir nacionalinės komandos pergale.
Vis dėlto kai kurie leidiniai negali išsiversti be politikos. Dienraštis „Izvestija“ pasakojimą apie aštuntfinalio rungtynes pradėjo paminėdamas šalies prezidentą Vladimirą Putiną: „S.Čerčesovą ir visus rinktinės žaidėjus su istorine pergale pasveikino Rusijos priezidentas V.Putinas. Kaip pranešė valstybės vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, prezidentas negalėjo atvykti į stadioną, bet stebėjo rungtynes ir sekmadienį dukart skambino S.Čerčesovui.
Dar prieš rungtynes, apie vidudienį, prezidentas paskambino treneriui ir palinkėjo sėkmės. Iškart po rungtynių V.Putinas vėl paskambino S.Čerčesovui ir pasveikino visą komandą su įspūdinga pergale, o trenerį – su tuo, kad jo pasirinkta taktika buvo veiksminga. V.Putinas sakė, kad sporte svarbiausia – rezultatas, ir šis rezultatas – mūsų rinktinės pergalė. Valstybės vadovas palinkėjo ir S.Čerčesovui, ir visiems rinktinės nariams sėkmės kitose rungtynėse.“
