Organizaciniais A lygos darbais T. Davidovičius užsiėmė jau nuo žiemos, dar prieš jos pirmenybių startą vasario pabaigoje. Tada kalbėjo, kad sutartį su klubų asociacija pasirašys vėliau, kai didysis darbymetis šiek tiek atslūgs. Naujasis lygos vadovas Lietuvos sporto visuomenėje labiau siejamas su regbiu, nes yra ir šalies Regbio federacijos prezidentas. Net ir ėmęs vadovauti futbolo lygai, R. Davidovičius nežada atsisakyti posto regbio federacijoje, rašo sportas.info.
Kaip futbolo žmogus, R. Davidovičius yra geriausiai žinomas Vilniaus futbolo mėgėjų bendruomenėje. Toli gražu ne pirmus metus jis sėkmingai žaidžia mėgėjų klube – trečiosios lygos „Navigatorių“ komandoje.
Tarptautinio įmonių susivienijimo „Lewben Group“, kurio specializacija – investicijos, finansų valdymas ir konsultavimas, Manilos filialo vadovas R. Davidovičius gana dažnai verslo reikalais keliauja ne tik į Filipinus, bet ir į kitas Rytų Azijos šalis. Vis dėlto yra įsitikinęs, kad suspės dėmesio skirti viskam: verslui, regbiui, A lygai ir „Navigatoriams“.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado futbolas? Sporto visuomenei jūs geriau žinomas kaip Lietuvos regbio federacijos prezidentas.
– Futbolas mano gyvenime atsirado anksčiau nei regbis. Nuo šešerių metų žaidžiu. Turėjau su futbolu susijusių svajonių, bet dešimtoje klasėje visą dėmesį sutelkiau į mokslus ir futbolas tapo puikiu pomėgiu. – Kokiose komandose esate žaidęs?
– Šiaulių, Kauno sporto mokyklų ekipose, vėliau Vytauto Didžiojo universiteto komandoje, o po to – Sekmadienio futbolo lygos klube „Navigatoriuose“. – Koks jūsų, kaip futbolininko, didžiausias laimėjimas?
– Aukštų laimėjimų nėra. Kauno sporto mokykloje žaidžiau trenerio Antano Komskio komandoje, ji tapo savo metų Lietuvos čempione. Vėliau buvo kelios pergalės universitetų čempionate, kol pagaliau atradau savo gyvenimo klubą „Navigatorius“.
– Iš futbolo mokyklų sprendžiu, kad esate kaunietis. Kodėl pasirinkote Vilniaus, o ne Kauno pirmenybes?
– Esu vilnietis. Gimiau Vilniuje. Kai man buvo šešeri, tėvai persikėlė į Šiaulius, gavo darbus ten. Vėliau persikėlėme į Kauną, kai man buvo 12 metų. Būdamas 24-erių grįžau į Vilnių.
– Ar lankydavotės A lygos rungtynėse?
– Taip, lankydavausi A lygos mačuose, rinktinės kovose, tarptautiniuose turnyruose. Labiausiai sergu už visus mūsų klubus ir rinktines tarptautinėse varžybose. Įskaitant mūsų klubo ir bendrąsias treniruotes, rungtynes, stebimas įvairiausias rungtynes, su pačiu futbolu per savaitę praleidžiu apie 20–30 valandų.
– Ar darbas su regbiu netrukdo futbolui ir atvirkščiai?
– Regbis yra be galo puikus žaidimas. Lietuviai yra pasiekę skambių pergalių Europoje, pagerinę pergalių iš eilės pasaulio rekordą. Manau, tai didelis Lietuvos turtas. O dėl to, kas kam trukdo ar netrukdo, manau, galima visur suspėti, daug padaryti, svarbiausia – vidinė motyvacija. – Gal šių dviejų sporto šakų problematika panaši? Ką bendra turi regbio ir futbolo problemos ir kuo jos skiriasi?
Abi sporto šakos kovoja dėl jaunimo dėmesio, dėl infrastruktūros, dėl finansinės motyvacijos treneriams suteikimo galimybių, žiūrovo. Kita vertus, pasaulyje yra gana daug klubų, kurie sugeba savo struktūroje turėti dešimtis skirtingų sporto šakų. Futbolas daug populiaresnis Lietuvoje nei regbis, bet šį lydi kur kas didesnė sėkmė. Nors jį ir žaidžia mažiau žmonių, sąlygos net dar prastesnės. Viskas yra vidinė dirbančių kiekvienoje sporto šakoje žmonių motyvacija. Ją turint ir jai degant, galima kalnus nuversti.
– Gal paprasčiau būtų populiarinti regbį Lietuvoje, negu užsiimti vis smunkančio futbolo populiarinimo reikalais?
– Nemanau, kad Lietuvos futbolo populiarumas smunka. Galbūt jaučiama neviltis, noras iškovoti daugiau pergalių, didžiuotis savo rinktine. Bet iškovojus vieną, kitą pergalę, ypač tarptautinėje arenoje, stadionai vėl būna pilni žiūrovų – supranti, kad futbolo populiarumas nesmunka. Žiūrovai neateidami, pykdami išreiškia savo poziciją. Tai natūralu ir sveika. Juk kalbame apie profesionalų sportą. Žinoma, norėtųsi, kad žiūrovai būtų besąlygiškai atsidavę, t. y. net ir esant nesėkmių, bet, manau, tai kultūros dalis. Ir tai natūralu. Mes esame tokie ir nereikia to gėdytis. Kai iškovosime pergalių, žiūrovai tai įvertins.
– Ar apskritai įmanoma išpopuliarinti A lygą?
– Jeigu atsakymas būtų ne, tai kam deginti savo laiką? Nematau prasmės daryti tik tam, kad daryčiau arba dėl tuščios garbės. Tik reikia apsibrėžti, ką reiškia išpopuliarinti. Kad surinksime po 10 tūkst. žiūrovų į savo būsimus stadionus per kiekvienas rungtynes? Manau, tai tikrai nebus greitai.
- Bet ar žmonės gali žinoti ryškiausias lygos žvaigždes, ar gali daugiau žiūrovų stebėti transliacijas?
- Manau, kad taip.
– Anksčiau A lyga turėjo finansinių problemų. Kokie dabartiniai jos piniginiai reikalai? Iš ko matote galimybę jai užsidirbti?
– Finansiniai lygos reikalai yra stabilizuoti. Taip, matome galimybių padidinti finansus iš komercijos.
– Kaip manote, kodėl vis mažėja lygos rungtynių žiūrovų?
– Manau, dėl rezultatų ir infrastruktūros. Kai lyja ant galvos ar sninga, tikrai neisi į stadioną. Bet tik duok gerą varžovą, gerą lygį, žiūrovas tikrai įvertins. Viskas labai susiję.
– Beje, ar galėtumėte palyginti žiūrovų, ateinančių į regbio ir futbolo varžybas, skaičių? Ar regbis futbolo neaplenkė?
– Ne, tikrai regbis neaplenkė futbolo žiūrovų skaičiumi. Regbis Lietuvoje yra nišinis sportas. Kad jis taptų nacionaliniu, reikia ne 250–300 tūkst. eurų federacijos biudžeto, bet prirašyti bent jau dar vieną nulį. Tada galima jau populiarinti, investuoti. Šiuo metu stengiamės pasiekti maksimumą su esamais ištekliais. Kiekvieno regbio klubo vadovo, rėmėjo, trenerio, žaidėjo, vaikų tėvelio dėka tai pavyksta.
– Jūs pasirinkote A lygą. Ar regbio TOP lygoje nebūtų atsiradę darbų?
– Darbų visur užtenka. Tiesiog kartais leidi sau neobjektyviai, remiantis jausmais, pasirinkti. Regbio TOP lyga yra gerose Justino Vasiliausko, Irmanto Kukulskio ir komandos rankose. Nenoriu jiems trukdyti.
– Jūsų verslas yra Rytų Azijoje. Kiek laiko praleidžiate tenai ir Lietuvoje? Ar spėsite susitvarkyti su visomis pareigomis?
– Šiuo metu kelionėms į Aziją skiriame mažiau laiko. Daug darbų pasidarome čia: Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje. Naudojame technologijas ir klausimus sprendžiame per atstumą. Bet važinėti tikrai teks, todėl ir noriu, kad A lygoje dirbtų žmonės, kurie žino, ką reikia daryti, nori tai daryti, kad, ar man esant, ar nesant, darbai vyktų.
– Užsiimate investicijomis. Gal galite rasti įmonių Azijoje, kurios būtų suinteresuotos investuoti į Lietuvos futbolą ar regbį?
– Dėl Azijos pinigų į sportą konkuruoja visas pasaulis, tačiau neseniai centrinė Kinijos valdžia uždraudė savo piliečiams investuoti į dalį sektorių. Vienas jų – sportas.
– Turite šeimą? Jei taip, kaip ji reaguoja į visus jūsų darbus ir užsiėmimus. Vargu, ar jai lieka daug laiko.
– Taip. Neseniai gimė trečioji atžala. Šeimai esu labai dėkingas, kad ji leidžia būti tokiam, koks esu: elgtis nelogiškai ir įgyvendinti jai nesuprantamas svajones.
