Lietuva sovietmečiu leisdavo sau pašaipiai vertinti Estijos futbolą, kuriame niekada nebuvo tokios stiprios komandos kaip Vilniaus „Žalgiris“.
Bet dabar Lietuvos futbolas jau priverstas vytis Estiją – ir pagal žaidimą, ir pagal kitus rodiklius.
Šiuo metu FIFA reitinge Estija užima aukščiausią vietą tarp Baltijos šalių, buvo arti to, kad patektų į 2012 m. Europos futbolo čempionatą, o estų ambicijos gerokai peržengia aikštės ribas.
Galima tik pavydėti, kad šiemet rugpjūtį Taline vyks UEFA Supertaurės rungtynės, kuriose susigrums Čempionų lygos ir UEFA Europos lygos nugalėtojai.
2001 metais atidaryto 15 000 vietų stadiono statybomis rūpinosi Talino „Flora“ klubo įkūrėjas A.Pohlakas. 55-erių ilgaplaukis jau daugiau nei dešimtmetį yra pagrindinis Estijos futbolo sėkmės architektas.
„Jis tapo Estijos futbolo vadovu tuo metu, kai aš palikau Lietuvos rinktinę. Nuo to laiko Estijos futbolas tik kyla“, – „Lietuvos rytui“ sakė buvęs mūsų šalies rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.
Jis juokavo, kad A.Pohlaką sunku pagauti, nes šis daugiau laiko praleidžia gamtos apsuptyje, o ne prie darbo stalo. Bet Estijos futbolo vedlys su malonumu pasidalijo mintimis apie šalies futbolą, jo skaudulius, rinktinės klajones po pasaulį ir svajones.
– Šiemet kovą Lietuva ir Estija žaidžia su tais pačiais varžovais – Armėnija ir Gruzija. Galbūt tai yra bendradarbiavimo rezultatas?
– Ne. Mes tiesiog norėjome sužaisti dvejas rungtynes tame pačiame regione, tad Gruzija ir Armėnija yra geras pasirinkimas.
Įprastai stengiamės kovą kontrolines rungtynes žaisti namuose, tačiau rugpjūtį Estijoje vyks UEFA Supertaurės rungtynės, todėl nusprendėme tokį ankstyvą pavasarį dar nežengti ant stadiono vejos.
– Estija garsėja tuo, kad žaidžia daug draugiškų mačų ir renkasi net tokias egzotiškas kryptis kaip Okeanija ar Karibų jūros salos. Ką tai duoda komandai?
– Turime skirtingų tikslų ir planų atskiroms žaidėjų grupėms.
Kiekvieną Estijos čempionato sezoną surenkame ir B komandą, kad jauni žaidėjai pamatytų, kaip dirba nacionalinė komanda, todėl ieškome galimybių rengti treniruočių stovyklas skirtingomis klimato ir kultūros sąlygomis.
Be to, mus domina galimybės praturtinti žaidėjus kultūriškai ir padėti ugdyti psichologinį tvirtumą. Kelionės tai suteikia.
– Lietuvoje ir Estijoje žiemos labai ilgos. Kaip sprendžiate šią problemą?
– Turime keturias dengtas aikštes – visas Taline, todėl tai nesprendžia problemos. Situacija nėra gera, todėl manau, kad nuo Lietuvos šioje srityje kiek atsiliekame.
Aišku, kad futbolo sezonas turi trukti bent aštuonis mėnesius, tad dalis jo visada vyks nepalankiomis sąlygomis. Todėl reikia stadionų, kuriuose sirgaliams būtų geros sąlygos, o aikščių dangos šildomos. Po truputį link to judame.
– Estija yra aukščiausioje vietoje FIFA reitinge tarp Baltijos šalių. Ar jaučiatės lyderiai Baltijos šalyse?
– Tik tada, jeigu laimėsime Baltijos taurę. (Juokiasi.)
– Gerai pažįstate Lietuvos futbolą, bendraujate su ne viena mūsų futbolo asmenybe. Kaip vertinate Lietuvos futbolo padėtį?
– Manau, kad pasiekėte stabilumą, tad galite tikėtis, kad klubai ir nacionalinė komanda pasieks geresnių rezultatų.
– Kokia jūsų didžiausia svajonė, susijusi su Estijos futbolu?
– Pagrindinis iššūkis – mums reikia sukurti sistemą, kurioje futbolo klubai būtų tvarūs. Turėdami tinkamą infrastruktūrą ir sėkmingai dirbdami su jaunimu galėtume sukurti stiprią futbolo lygą – jos reikia, kad žaidėjai, klubai ir rinktinė pasiektų rezultatų.
Tai svarbu visai mūsų visuomenei. Mes mėgstame sakyti: „Plėtoti žaidimą nėra svarbiausia užduotis, nes futbolas yra vienintelis įrankis visuomenės vystymuisi.“
Taigi svajoju pasiekti tokį lygį, kad futbolas turėtų didelę racionalią ir emocinę reikšmę visuomenei.
