Dabar, prieš pat finišo tiesiąją, Šiauliuose, Alytuje bei Marijampolėje vyksiantis čempionatas pasitinkamas pozityviai, tačiau su deramu atsargumu.
Lietuvos merginų šansai pirmenybėse kol kas yra spėlionės, o konkrečių uždavinių rinktinei nedrįsta kelti ir pati LFF.
„Situacija savaime iškelia tikslus. Nors mes esame čempionato šeimininkai, tačiau iš kitos pusės, atvažiuoja geriausios Europos komandos, tad labiausiai tiesiog norime būti konkurencingi.
Ne paslaptis, kad atvyks rinktinių iš šalių, kuriose tarp vyrų ir moterų futbolo galima dėti lygybės ženklą, todėl Lietuvai iššūkis – didelis“, – lrytas.lt pasakojo LFF techninis vadovas Raimondas Statkevičius.
Pirmosios būsimos septyniolikmečių rinktinės atrankos vyko dar 2015-ųjų vasarą. Tada treneris Vytautas Jančiauskas Ukmergėje kelias dienas stebėjo 2001 metų gimimo ir jaunesnes futbolininkes.
Vėliau, tą pačią vasarą, buvo surengtos pirmosios stovyklos Birštone, o 2016-ųjų rudenį pradėta formuoti futbolininkių akademinė grupė, kuri mokslus tęsė Vilniaus Ozo gimnazijoje.
„Pirmasis iššūkis ir buvo sukurti mergaičių akademinę grupę, kuri sudarytų rinktinės branduolį“, – sakė R.Statkevičius.
Į Ozo gimnaziją ilgainiui persikėlė daugelis iki tol kituose miestuose gyvenusių rinktinės narių.
Jos įprastai turi po vieną arba dvi treniruotes per dieną „Sportimos” manieže ar LFF stadione. Treniruotės kartais vyksta ir treniruoklių salėje.
Tuo tarpu stovyklos rengiamos vieną savaitę per mėnesį. Dažniausiai – Marijampolėje, tačiau taip pat buvo išvykų į kitus Lietuvos miestus, turnyrus kaimyninėse šalyse, Airiją, Vokietiją bei Slovėniją.
Tiesa, organizuojant draugiškas rungtynes merginų rinktinė, kaip ir visos Lietuvos nacionalinės ekipos, susidūrė su didele problema.
„Šalys, kuriose labiau išplėtotas merginų futbolo lygis, nelabai nori su mumis varžytis. Jų įsivaizdavimu, mūsų rinktinė neatitinka meistriškumo lygio. Tenka nuolat įrodinėti, kad esame ne ką prastesni“, – apgailestavo R.Statkevičius.
Per trejų metų laikotarpį septyniolikmečių rinktinės štabo sudėtis keitėsi ne kartą.
Rimčiausios permainos įvyko 2017 metų pradžioje, kai futbolo pasaulyje puikiai žinomą specialistą V.Jančiauską rinktinės trenerio pareigose pakeitė iki tol Švedijoje dirbusi I.Kibirkštis.
Nors tokio pokyčio priežastį apipynė daug gandų, pasak R.Statkevičiaus, 27-erių I.Kibirkštis tiesiog pasirodė merginų kolektyvui labiau tinkanti trenerė.
„V.Jančiauskas buvo labiau rinktinės projektų vadovas formavimo fazėje. O vėliau keliai pasuko į kiek kitas puses, po bendravimo su merginomis pagalvojome, koks būtų vertingas naujas žvilgsnis.
Tačiau V.Jančiauskas iki šiol taip pat dalyvauja procese, tik yra daugiau atsakingas už moterų futbolo plėtrą“, – dėstė jis.
Šiuo metu rinktinės trenerių štabe be I.Kibirkšties taip pat yra asistentai Kotryna Kulbytė ir Markas Razmaratas, fizinio rengimo treneris Lukas Šinkūnas bei vartininkių treneris Mantas Tamulionis.
Rinktinės trejų metų pasirengimo Europos čempionatui programą finansavo ne tik LFF bet ir Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) su sostinės savivaldybe.
Nors iki ilgo pasiruošimo laikotarpio kulminacijos liko dar pora mėnesių, futbolininkės, jų tėvai ir klubai pradeda galvoti ir apie gyvenimą po čempionato.
LFF jau dėlioja pirmąsias tolesnio sportininkų rengimo gaires, tačiau pripažįsta – kolektyvas ko gero išsibarstys.
„Pirmiausia keisime kryptį Ozo gimnazijoje. Jei dabar suformuota konkreti komanda, tolimesnėje programoje yra akcentuojamas bendras futbolininkių ugdymas.
Mergaitės, kurios norės, pasiliks Vilniuje ir dirbs pagal savaitinį planą. Treniruotės bus suderintos su mokymo planu, bus apgyvendinimas, maitinimas.Savaitgaliais jos galės grįžti į savo klubus ir žaisti šalies pirmenybėse.
Visgi toliau vienos komandos neturėsime, automatiškai plėsis ir mergaičių amžiaus ribos gimnazijoje-akademijoje. Tikimės, kad tai bus mergaičių futbolo talentų kalvė“, – vylėsi R.Statkevičius.
