Pastarųjų ketverių metų A lygos čempionas praėjusiame sezone skambiai suklupo – tiek finansinėmis galimybėmis, tiek ir žaidybine kokybe dominavęs Vilniaus klubas artėjant pirmenybių pabaigai pradėjo strigti ir čempiono sostą užleido netikėtai galingai kovojusiai Marijampolės „Sūduvai“.
Tad Vilniaus komandai teks kartoti prieš penketą metų keltą užduoti – sugrįžti į Lietuvos futbolo olimpą.
„Mūsų tikslas yra aiškus ir konkretus: šiame sezone privalome iškovoti LFF taurę, čempiono titulą ir prasibrauti į Europos lygos taurės atkrintamųjų varžybų etapas. Jei kalbėsime apie tarptautinę areną, manau, mums reikia bent jau pakartoti 2013-ųjų rezultatą, kai prasimušėme iki trečiojo atrankos etapo“, – sostinės Savivaldybės patalpose vykusiame pristatyme tikino „Žalgirio“ vadovė.
Tačiau jau ketvirtadienį ji rankose laikė vieną netikėtą trofėjų – sertifikatą, kurį jai įteikė „Žalgirio“ futbolo sirgalių vienas iš vadovų Ramūnas Čepaitis.
„Ilgai galvojome, kaip paminėti klubo 70-metį ir nutarėme, kad Vilniaus ekipa mums yra tikra žvaigždė, todėl ir padovanoti reikia žvaigždę“, – kalbėjo R.Čepaitis.
Dabar šiaurės pusrutulio Grįžulo ratų žvaigždyne pasauliniame dangaus objektų registre yra registruota ir „Futbolo klubo Žalgiris“ žvaigždė.
„Taip, ta žvaigždė yra daugiau kaip 8 šviesmečiai nuo žemės, bet dabar tai artimesnis žvaigždynas, nes jame yra ir „Žalgirio“ vardas“, – tikino ekipos sirgalius.
Klubo vadovė V.Venclovaitienė atvertė ir pagrindines vilniečių komandos kortas: pateikė klubo biudžetą šiam sezonui.
Į naują žygį dėl A lygos aukso „Žalgiris“ išsiruošė turėdamas šiek tiek mažesnį biudžetą nei pernai.
2017-siais „Žalgiris“ buvo surinkęs 2 mln. 348 tūkst. eurų. Šiais metais planuojamas kuklesnis biudžetas 121 tūkstančiu ir sieks 2 mln. 227 tūkst. eurų.
Didžiausią paramą klubui pasiryžusi skirti Vilniaus savivaldybė. Jos indėlis į „Žalgirio“ biudžetą sieks 1 mln. 6 tūkst. eurų ir tai yra 45 proc. visų klubo pinigų.
Vilniečiams tenkančios UEFA lėšos šiais metais sieks 575 tūkst. eurų, o dar 646 tūkst. eurų „Žalgiris“ surinks iš rėmėjų bei kitokios veiklos.
„Šiais metais mūsų planuojamas pajamų biudžetas bus mažesnis 121 tūkst. eurų. Kadangi preliminarus išlaidų biudžetas siekia 2 mln. 252 tūkst. eurų, galima sakyti, kad turime nedidelį disbalansą, tačiau galime pasidžiaugti tuo, jog mums pavyko paskirstyti finansus tokiu, būdu, kad visos komandos reikmės būtų patenkintos. Tiesa, pinigai gali ir didėti, jei komanda gerai pasirodys tarptautinėje arenoje.
1 mln. 82 tūkst. eurų bus skirti futbolininkų atlyginimams, administracijos darbuotojų atlyginimams planuojama išleisti 101 712 eurų, o dar 248 tūkst. eurų atiteks mokesčiams. Tai reiškia, kad 64 proc. viso planuojamo klubo išlaidų biudžeto bus skirta vien atlyginimams. Iš likusios dalies dar 201 tūkst. eurų skirsime „Žalgirio“ futbolo klubo jaunimo komandų reikmėms, planuojame reikšmingas investicijas į jaunųjų futbolininkų treniruočių bazės infrastruktūrą. Būtent darbas su jaunimu ir jaunųjų žalgiriečių integracija į pagrindinę „Žalgirio“ komandą šiais metais bus dar vienas svarbus strateginis mūsų tikslas“, – pareiškė „Žalgirio“ direktorė.
Vilniaus futbolo ekipos vadovė tikino, kad didžiausia bėda ekipai yra sostinės stadionai, kurių nėra, o arenos, kur žaidžiamas futbolas, kaip monopolininkai, prašo didelių pinigų.
„Mes kasmet atiduodame 80 tūkst. eurų vien tik arenų nuomai. Tai yra dideli pinigai“, – sakė V.Venclovaitienė.
Nujausdamas, kad ir vėl bus kalbama apie stadionų statybą, „Žalgirio“ futbolo klubo garbės viceprezidentas Linas Kvedaravičius pats užbėgo įvykiams už akių, kviesdamas klausti apie stadionų statybą.
„Turiu ir gerų naujienų. Šiemet sostinėje išdygs du kupoliniai stadionai treniruotėms. Bet tai, žinoma, neatstos to vieno stadiono, kuris jau 30 metų statomas. Tai yra gėda. Aš žinau, kad jis, vis dėlto, bus pastatytas, tačiau dabar norėčiau, kad nevyktų jau viešai keliama priešprieša: Vyriausybė sprendžia, kam būtų geriau skirti pinigus: ar Vilniaus, ar Kauno stadionams. Mano galva, pakaks tų priešpriešų – reikia stadionų ir sostinėje, ir Kaune“, – kalbėjo L.Kvedaravičius.
Praėjusių metų gruodį „Žalgirio“ vairą perėmęs treneris Aurelijus Skarbalius tikino, kad šiuo metu komanda suformtuota tokiu būdu, kad dėl vietos startinėje sudėtyje vyksta aštri konkurencija.
Per kelis pastaruosius mėnesius 44 metų futbolo specialistas iš esmės pertvarkė komandą. Atsisveikinus su dalimi senbuvių, į jų vietą buvo pakviesti nauji futbolininkai.
Ketvirtadienį buvo oficialiai pristatyti „Žalgirio“ naujokai – legionierius iš Brazilijos Marquinhos, serbas Marko Tomičius, prancūzas Jeremy Manzorro, slovakas Tomašas Malecas, Austrijos pilietybę turintis Tomašas Šimkovičius bei puolėjas iš Nigerijos Louisas Ogana.
Po pusmečio pertraukos į „Žalgirį“ sugrįžęs ir kapitono pareigas iš su „Žalgiriu“ atsisveikinusio Egidijaus Vaitkūno perėmęs Georgas Freidgeimas tikino, kad suburta komanda gali papuošti sezoną aukso spalvomis.
„Natūralu, kad po nesėkmingo sezono komanda reikėjo permainų. Šiais metais surinkti tikrai aukšto lygio, labai stiprūs futbolininkai, su komanda dirba puikus trenerių kolektyvas, tad aš neabejoju, jog mes būsime pasirengę įgyvendinti visus mums keliamus tikslus“, – teigė 30-metis futbolininkas.
Pasiruošimą sezonui pradėję sausio 8 dieną Vilniuje, vasario pradžioje žalgiriečiai beveik dvi savaites treniravosi Turkijoje, o per pasirengimo laikotarpį sužaidė penkerias kontrolines rungtynes.
Per pirmus keturis mačus patyręs dvi nesėkmes ir du kartus sužaidę lygiosiomis, paskutinėse kontrolinėse rungtynėse „Žalgiris“ Vilniuje 3:1 įveikė Suvalkų „Wigry“ ekipą.
Pirmąsias oficialias naujojo sezono rungtynes „Žalgiris“ žais jau šį sekmadienį. Vilniaus „Sportima“ arenoje vyksiančiose A lygos 1 turo rungtynėse žalgiriečiai susitiks su „Kauno Žalgirio“ futbolininkais.
– Klubas turi ne tik nemažai naujokų, tačiau ir taip vadinamą žaidėjų tarybą. Be kapitono žalgiriečių gretose bus penki futbolininkai, kurie įtraukti į tokią organizaciją. Kas tai per darinys?, – lrytas.lt paklausė trenerio A.Skarbaliaus.
– Visur, kur tik žaidžiau ir ką tik treniravau, tokia Taryba komandose buvo. Tai labai svarbus darinys, kuris kartu su kapitonu gali priimti galutinius sprendimus ekipoje. Kalbame ir apie žaidimą, ir sudėtį, kartu ir poziciją aktualiais komandos klausimais. Be to, tai toks kumštis, kuris privalo vesti klubą į priekį. Aš pats pasiūliau skirti Georgą Freidgeimą komandos kapitonu, nutarėme turėti tokią Tarybą. Nematau nieko blogo tame.
– Jums nekeista, kad daugkartinė šalies čempionė sostinės komanda neturi savos bazės ir yra lyg palikta likimo valiai?
– Kai ateini į klubą, tariesi ir sužinai visą esamą situaciją. Tuomet žinai, su kokiais šūkiais teks susidurti. Taip, labai norėtųsi, kad „Žalgiris“ turėtų savo bazę, turėtų visą reikiama infrastruktūrą, tačiau dabar privalu galvoti ne apie iššūkį, o kaip jį spręsti. Mes sprendžiame šį klausimą ir galvojame, kur žaisti, kaip treniruotis, bet kartu mąstome apie iššūkį turėti savo kampą.
– Galima sakyti, kad šio sezono „Žalgiris“ yra galutinai suformuotas ir yra pajėgus kautis dėl A lygos aukso?
– Mes dabar turime tokią komandą, kurią matėme vizijose. Daugiau nenorime stiprintis ir neturime galimybių: surasti futbolininką, kuris viską gali aikštėje, yra be galo sunku. Pasižiūrėkite, mes ilgai ir kruopščiai derėjomės, ėjome ilgu keliu, kad galiausiai turėtume tuos žaidėjus, kurie dabar pristatomi visuomenei. Tai buvo ilgas darbas ir džiaugiuosi, kad dabar visi norimi žaidėjai atvyko. Todėl ir pristatėme juos tik dabar, o ne sausį.
– Praėjęs „Žalgirio“ sezonas ir dabartinis Vilniaus klubas. Ką pakeitėte ekipoje į gerąją pusę?
– Po nevykusio praėjusio sezono turėjome pagrindinį iššūkį – kokybiškai pakeisti komandą. Į klubą įsiliejo labai daug „šviežio kraujo“ – surinkome visiškai naują komandą. Dabar turime visiškai naują futbolininkų kartą. Tai gerai – tai ta geroji pusė, bet kartu bus ir sunku. Reikės su tais skirtingais žaidėjais eiti pergalių keliu.
