Daugelio tokių įvarčių autorius būdavo vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų – Arminas Narbekovas. Nors Vilniaus „Žalgirio“ komandoje jis rungtyniavo nuo 1983-ųjų iki 1990-ųjų, o likusią karjeros dalį, iki 2005 metų, žaidė tokiuose klubuose kaip Vienos „Austria“ ar Maskvos „Lokomotiv“, Lietuva jam visuomet buvo pats mylimiausias pasaulio kampelis.
A.Narbekovas, net ir būdamas svetur, niekada neapleido gimtinės, o nuo 1990 iki 2001 metų pergalių padėdavo siekti ir nacionalinei komandai.
„Aš myliu Lietuvą, nes tai yra mano gimtinė. Kai gera Lietuvai, tuomet gerai ir man“, – duodamas interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė 53-ejų A.Narbekovas.
Futbolo legenda žavisi Lietuvos karžygiais, kurie kadaise nužygiavo iki pat Juodosios jūros, myli Lietuvos gamtą, o ypač pajūrį iš kur yra kilęs.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo ta vieta ypatinga?
– Gimiau ir augau Gargžduose, mažame miestelyje šalia Klaipėdos. Sakyčiau, kad gimtinė yra gimtinė. Ji duoda labai daug. O kuo vieta ypatinga? Ten gyvena tėvai, giminės, ten yra tikrieji namai. Vieta, kurioje gimstama, visiems turi būti maloni, turi būti vieta, į kurią bet kada malonu sugrįžti.
– Maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Iš vaikystės prisiminimų daug, nes kaip ir kiekvienam, gausybė išdaigų ir rimtų dalykų nutikę. Kadangi buvau futbolininkas, tai ir vienas maloniausių prisiminimų, kas be ko – pirmi žingsniai į futbolą.
– Smagiausia lietuviška šventė?
– Nežinau, kaip kitiems, bet man reikšmingos visos lietuviškos šventės. Visas jas ir mėgstu. Labai patinka, kai per šventes susirenkama į vieną vietą, bendraujama. Iš tikrųjų, išskirti vieną vienintelę labai sunku, bet jei tokia tikrai lietuviška, tai tebūnie Mindaugo Karūnavimo diena.
– Gražiausia Lietuvos vieta?
– Visa Lietuva yra graži. Puikūs ir fantastiško grožio gamtos kampeliai įvariose vietose. Kiekvienas iš jų yra ypatingas. Tenka daug keliauti, todėl žaviuosi kiekviena Lietuvos vieta. Tačiau kadangi jau esu kilęs iš pajūrio, tai manau ir gražiausia Lietuvos vieta yra mūsų pajūris.
– Geriausias Lietuvos miestas.
– Nenustebinčiau, jei pasasakyčiau, kad Vilnius, nes ten nemažai laiko žaidžiau. Iš tikrųjų, gal todėl, kad labai malonius prisiminimus kelia ten buvęs „Žalgirio“ stadionas. Ten buvo gera aura, įvarios emocijos. Gaila, kad šios vietos jau nebeturime.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
– Vieną konkretų išskirti dabar sunku, nes žaviuosi visais karžygiais, kurie kažkada buvo nukeliavę net iki Juodosios jūros. Kunigaikštis Vytautas Didysis... Dabar sunku net įsivaizduoti, kaip tai buvo galima padaryti. Kai pagalvoji, smagu žinoti, kokie buvo tvirti vyrai ir kokia galinga mūsų tauta. Tie laikai išskirtiniai bei labai įdomūs. Pasižiūrint į dabartinę Rusiją ar Ameriką, tai juk to meto Lietuva nedaug savo dydžiu ir atsiliko...
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?
– Papietauti ir pabendrauti norėtųsi su daug asmenybių iš įvarių sričių. Tiek iš politikos, tiek iš sporto, mokslo ar meno. Jeigu rinktis, galbūt su prezidente Dalia Grybauskaite? Juk su sporto asmenybėmis ir šiaip tenka pabendrauti... Taip pat norėčiau pabendrauti su jaunais protingais žmonėmis.
– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina?
– Labai sunkus klausimas (šypsosi). Kalbant apie lietuvišką muziką, tai galbūt labiausiai patiktų Gytis Paškevičius.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Esu neišrankus žmogus, valgau viską (šypsosi). Galiu pasakyti tiek, kad lietuviška virtuvė ir jos patiekalai yra labai skanūs. Tai galbūt šį kartą įvardinsiu cepelinus.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Užsispyrimas, išradingumas ir... galbūt nelabai geras žodis, bet pavydumas.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Aš myliu Lietuvą, nes tai yra mano gimtinė. Kai gera Lietuvai, tuomet gerai ir man.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Palinkėčiau kad žemėje būtų taika ir Lietuva klestėtų. Kad atsirastų daugiau darbų, daugiau žmonių, kurie mažiau vargtų. Kad būtų mažiau skurdo, nusikaltimų ir visiems būtų gera. Noriu palinkėti, kad taptume pavyzdine tauta.
