Lietuvoje atsitiko tai, kas nustebintų net visko mačiusią Europą, – A lygos čempionato rungtynes Utenos „Utenio“ komanda sekmadienį pradėjo savo gretose neturėdama nė vieno vietinio futbolininko – tik legionierius.
Iš Visagino kilęs A.Levšinas per šias rungtynes suvaidino net ne antrojo, o trečiojo plano vaidmenį – žaidė maždaug 20 minučių antrajame kėlinyje, kai pakeitė vieną iš 11 užsieniečių, pradėjusių rungtynes starto sudėtyje.
Tai buvo pirmas atvejis Lietuvos futbolo čempionatų istorijoje, kai į rungtynių protokolą įtrauktų pagrindinės sudėties žaidėjų sąraše neatsirado vietos lietuviui.
Graži vizija dar nemirė?
Pastaruosius keletą metų „Utenio“ atstovai nuolat kalbėjo apie bendruomenės klubo modelį.
Buvo vardijami skambūs tikslai kviesti į stadioną miesto gyventojus, sukurti stiprią infrastruktūrą, o tolesnėje ateityje pasiekti, kad komandos branduolį sudarytų iš Aukštaitijos kilę futbolininkai.
„Utenį“ sektinu pavyzdžiu vadino ir buvęs A lygos prezidentas Deividas Šemberas, ir Lietuvos futbolo federacijai vadovavęs Edvinas Eimontas. Nė vieno jų tuose postuose nebėra, o ir Utenos klubo veidas keičiasi žaibo greičiu. Graži vizija, regis, jau išleido kvapą.
Tačiau Utenos klubo direktorius Artūras Gimžauskas mano kitaip: „Visi mato tik ledkalnio viršūnę – pirmąją komandą. Bet niekas niekur nedingo – yra antroji komanda, yra akademija.
Tiesiog su lietuviais futbolininkais didelių tikslų A lygoje dabar pasiekti sunku – reikėjo skausmingų sprendimų, ir mes juos priėmėme.
Mes ir toliau norime, kad komandos branduolį sudarytų žaidėjai iš Aukštaitijos, bet dabar situacija tokia.“
Faktų nepaneigsi. Taip, klubas, dirbdamas ranka rankon su miesto savivaldybe ir verslu, įvairiomis atrakcijomis efektyviai viliojo žiūrovus į stadionus.
Buvo atvejų, kai žaidžiant, tarkime, su Vilniaus „Žalgiriu“ tribūnose susirinkdavo kone du tūkstančiai sirgalių.
Infrastruktūra taip pat plėtėsi: prieš porą metų klubui pavyko priglausti po savo sparnu miesto futbolo mokyklą, o „Utenio“ akademijoje kamuolį dabar gainioja per 250 berniukų ir mergaičių.
Bet atrodo, kad šių vaikų tėvams netrukus teks ieškoti ispanų kalbos repetitorių.
Per dvikovą su „Sūduva“ ispanas treneris Davidas Campana į aikštę leido devynis tėvynainius ir du ispanakalbius žaidėjus iš Kolumbijos bei Maroko.
Sirgaliams irgi ne pro šalį pradėti mokytis aukštaitiška tarme ištarti tokius žodžius kaip „vamos“, „hola“ ar „que pasa?“ („pirmyn“, „labas“, „kaip sekasi?“).
Futbolo agentų duona
Esmines „Utenio“ futbolo filosofijos permainas galima sieti su Algirdo Jotauto, kuris oficialioje klubo interneto svetainėje įvardijamas kaip sporto konsultantas, pasirodymu Utenoje.
Lietuviško futbolo pasaulyje vieša paslaptis, kad greta A.Jotauto konsultavimo dar yra ir „agentavimas“. Modelis nesudėtingas ir nenaujas: agentas ar agentūros atstovas eina į klubą ir paverčia jį savotiška savo klientų tranzito stotele – jiems juk reikia kur nors žaisti ir save parodyti.
Panašiu principu maždaug prieš dešimtmetį Latvijoje dirbo „Ventspils“, dabartinėje A lygoje kai ką panašaus daro Kauno „Stumbras“.
Bet „Utenis“ kauniečius gerokai pranoko. Po vasaros žaidėjų turgaus uždarymo „Stumbras“ turi 14 užsieniečių ir 12 lietuvių. „Utenyje“ po 18 legionierių desanto nusileidimo Aukštaitijoje bei beveik tokių pat gausių atsisveikinimų su vietiniais futbolininkais Lietuvos atstovų komandoje liko keturi – atsarginiai vartininkai Lukas ir Marius Paukštės, gynėjai Lukas Valvonis ir A.Levšinas. Legionierių Utenoje – jau 21.
Visur – taip pat ir Lietuvoje – užsieniečių galimybes atimti duonos kąsnį iš vietinio žaidėjo riboja legionierių limitai, tačiau pas mus nuo šių metų jie labai jau liberalūs.
Limitai taikomi tik ne Europos Sąjungos piliečiams, o tai atveria platų kelią, pavyzdžiui, ispanams ar prancūzams.
Jei yra noro prisipirkti brazilų ar argentiniečių, tarp jų beveik nerasi tokių, kuriems gauti portugališką, ispanišką ar itališką pasą būtų sunkiau, nei išrauti grybą miškuose aplink Varėną.
„Nuostatai mums nedraudžia rinktis tokios sudėties“, – tvirtino A.Gimžauskas. Viskas logiška – ne „Utenis“ kaltas, kad tokie A lygos nuostatai.
Liberalūs legionierių limitai iš esmės – ne blogis. Net jei lietuvių visose lygos komandose greta užsieniečių, kurių sugebėjimai leidžia tobulėti vietiniams, būtų penki ar net keturi, jie tobulėtų.
To sunku tikėtis, jei rungtyniautų tik vietiniai žaidėjai, kurių daugumai po rungtynių dar pamokas tektų paruošti.
Bet nulis lietuvių aikštėje – aiškus perlenkimas.
Bando pritapti Aukštaitijoje
Tuo metu ispanai ir kiti legionieriai bando įsilieti į Utenos gyvenimą. Visi jie įsikūrė mieste: vieni – viešbutyje, kiti – klubo nuomojamuose name ir butuose.
Rungtynių su „Sūduva“ išvakarėse D.Campanos paskatinti žaidėjai mieste nemokamai išdalijo uteniškiams 300 bilietų į stadioną. Pats treneris jau dabar kalbėdamas apie Uteną sako „mūsų miestas“.
Bet ar jie taps Aukštaitijoje savi? Bandant atsakyti į šį klausimą galima dar sykį pacituoti „Utenio“ sporto direktorių: „Mums visiems reikia pergalių.“
Pirmąją pergalę Utenos ispanai jau iškovojo: jie laimėjo prieš „Sūduvą“ 1:0. Bet siekiamybė – Europos turnyrai.
Ši siekiamybė – visai reali: nuo ketvirtąją vietą turnyro lentelėje užimančio Klaipėdos „Atlanto“ dabar Utenos komandą skiria vos taškas.
„Uždirbti mes galime tik Europoje“, – atvirai prisipažino A.Gimžauskas. Jis tikisi, kad kelią į Europą šiemet Utenai gali atverti tik ispanų armada.
Savivaldybė nesikiša
Utenos savivaldybė yra dosniausia „Utenio“ rėmėja, turi dvi vietas valdyboje, bet įtakos renkantis žaidėjus nedarė.
„Valdyboje kalbėta, kad klubui reikia naujų žaidėjų, tačiau sprendimus priėmė klubo direktorius, o ne mes“, – paaiškino Utenos švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Gražys.
Paklaustas, ar nebijo miestiečių nepasitenkinimo, kad pinigai iškeliaus legionieriams, valdininkas vengė spėlioti: „Nemažai legionierių yra visose komandose. Aišku, turbūt visiems norėtųsi, kad būtų daugiau lietuvių, nes dabar tik keturi beliko.“
„Manau, jog nereikėtų šaipytis dėl to, kad profesionalų komandoje žaidžia daug legionierių – juk tai įprastas dalykas sporte, – „Lietuvos rytui“ sakė Utenos rajono meras Alvydas Katinas. – Suprasčiau kritiką, jei turėtume tiktai profesionalų komandą, bet juk Utenoje veikia Futbolo akademija, kurioje auginami lietuviai žaidėjai. Palinkėčiau ir kitiems miestams viską taip susitvarkyti.
Aš nesu futbolo klubo valdybos narys, todėl nežinau niuansų, kodėl pasirinkti daugiausia ispanai žaidėjai.“
A lygos 17-asis turas
Utenos „Utenis“ – Marijampolės „Sūduva“ 1:0 (0:0). J.Rabadanasas (80).
Klaipėdos „Atlantas“ – „Trakai“ 0:1 (0:0). J.Marazas (71).
Vilniaus „Žalgiris“ – Kauno „Stumbras“ 1:0 (1:0). D.Šernas (33).
„Kauno Žalgiris“ – „Jonava“ 1:0 (0:0). L.Kochanauskas (69).
Rikiuotė: 1. „Žalgiris“ – 41 tšk., 2. „Trakai“ – 31, 3. „Sūduva“ – 28, 4. „Atlantas“ – 21, 5. „Utenis“ – 20, 6. „Jonava“ – 16, 7. „Stumbras“ – 15, 8. „Kauno Žalgiris“ – 12.
Graži vizija išleido kvapą: Utenoje jau sakoma ne „pirmyn!“, o „vamos!“
