„Kas čia toks?“ – iš statybininkų būdelės išlindęs apsaugininkas prisimerkęs žvelgė į D.Šemberą, lipantį iš balto visureigio „Land Rover“.
Išgirdęs, kad tai žinomas futbolininkas, apmirusių statybų sargas atsiduso: „Nepažinau. Nėra geros vietos, kur būtų galima pažiūrėti rungtynes. Vėl ir vėl kalbama apie stadioną, bet čia dar tylu. Ir pavojinga vaikščioti.“
Šalia šurmuliuojančio Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ atsiveriantys vaizdai – lyg iš siaubo filmo. Gelžbetoninės konstrukcijos apaugo krūmais. Statybvietė ant Šeškinės kalvų šiemet švenčia 30 metų sukaktį.
„Vaizdas labai graudus. Kodėl iki šiol nėra nacionalinio futbolo stadiono, reikėtų klausti politikų. Milijonai, kurie jam buvo skirti, išgrobstyti“, – kalbėjo D.Šemberas.
38 metų sportininkas parodė ranka į arčiausią devynaukštį.
Ten jis užaugo ir dar būdamas vaikas matė, kaip ekskavatoriai kasė duobes būsimam stadionui. Berniukas svajojo jame ateityje spardyti kamuolį.
D.Šemberas užaugo, tapo profesionaliu futbolininku ir jau baigė žaidėjo karjerą, o stadiono vis nėra.
1987 metais pradėtas plėtoti projektas vadinamas amžiaus afera. 1993-iaisiais darbai sustojo, vėliau kelis kartus jie buvo atnaujinti ir žadamos pabaigtuvės iki svarbių datų: Lietuvos tūkstantmečiui skirtos Dainų šventės 2009 metais, vėliau – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais.
Į statybvietę sugužėję darbininkai imdavosi darbo, bet jį nutraukdavo politikų rietenos.
Pagaliau 2016 metų rudenį buvo paskelbtas konkursas investuotojui rasti. Jo rengėjai sulaukė priekaištų, kad duota per mažai laiko parengti pirminį pasiūlymą. Statytojo ir valdytojo paieškas teko pratęsti. Paraiškų teikimo terminas pasibaigs jau kovo 1-ąją.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, konkursu domėjosi ir mūsų šalies, ir Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos investuotojai.
Futbolo aistruoliams ir žaidėjams vėl nušvito viltis turėti šiuolaikinę sporto šventovę.
„Lietuvos rytas“ aiškinosi, kokia ji bus, ar žiūrovams nelis ant galvų ir pagaliau – kur dingo statyboms skirti milijonai.
Kliūties jau nebeliko
„Tikimės, kad kovo 1-ąją bus atplėšti vokai su pasiūlymais – tuomet galėsime paskelbti ir kiek yra galimų investuotojų.
Susidomėjimas nemažas, skaičiai svyruoja, bet jų turėtų būti ne vienas ir ne du“, – „Lietuvos rytui“ šią savaitę teigė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.
Pašnekovas svarstė, kad kliūčių turėtų nebelikti, nes teismas atmetė reikalavimą laikinai sustabdyti Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą.
Tokį reikalavimą buvo pateikusi koncerno „Icor“ bendrovė „Axis Industries“. Vasario 22-ąją Vilniaus apygardos teismas pretenzijas atmetė ir nurodė, kad konkurso procedūrų stabdymas keltų grėsmę Europos Sąjungos lėšų panaudojimui.
Pažadėjo pabučiuoti ranką
Atgaivinti įstrigusias statybas ant Šeškinės kalvų prieš pustrečių metų užsimojo dar tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ir sostinės meras Artūras Zuokas.
2014 metų pabaigoje Rotušėje vykusioje Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo pagerbimo šventėje meras pranešė, kad žaidėjai pagaliau turės namus. Jis kalbėjo apie būsimą sporto kompleksą, kuriame tilptų 20 tūkst. sirgalių.
„Jei A.Zuokas pastatys stadioną, aš jam ranką pabučiuosiu“, – pažadėjo tuometis šalies Futbolo federacijos vadovas Julius Kvedaras.
49 metų A.Zuokas „Lietuvos rytui“ teigė, kad sveikatingumo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso statybos turėjo prasidėti 2015 metų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje.
„Naujoji miesto valdžia atleido darbuotojus, kurie buvo įsigilinę į projektą. Savivaldybėje neliko žmonių, kurie tą projektą stumtų į priekį, ir jis tapo pamestinuku“, – apgailestavo buvęs sostinės meras.
Tuomet siūlyto projekto vizija – stadionas su dengtomis tribūnomis. Su projektu dirbę žmonės lankėsi kaimyninių šalių aikštėse ir mokėsi, kokių klaidų nedaryti.
Štai Lenkijoje, Vroclavo mieste, pastatytame stadione blogai apskaičiuotas lubų aukštis – trūksta 20 centimetrų, kad galėtų įvažiuoti vilkikai, gabenantys aparatūrą koncertams.
Baiminosi „Mitnijos“ šešėlio
2015 metų pavasarį sostinės mero kėdę laimėjusiam Remigijui Šimašiui taip pat akis badė griuvėsiai šiaurinėje miesto dalyje. Tik jo komanda neskubėjo įgyvendinti pirmtakų vizijos, o dairėsi naujos.
Savivaldybės ir Vyriausybės darbo grupė iš naujo svarstė projekto finansavimo būdus. Buvo atmestas modelis, pagal kurį investuotojas prie stadiono galėtų statyti daugiabučius. Nors pardavus dalį sklypo sumažėtų stadiono statybų sąnaudos, toks planas pasirodė rizikingas.
Atsisakyti šio modelio skatino ir gandai, kad būsimo konkurso sąlygos gali būti naudingos koncernui „MG Baltic“, kurio statybų įmonė „Mitnija“ dalyvauja panašiuose projektuose.
Kalbas, kad nacionalinės svarbos projektas gali būti įgyvendintas neskaidriai, kurstė ir tuo metu kilęs korupcijos skandalas. Į jį įsivėlė „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir tuometis liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
2016 metų gegužės 12 dieną R.Kurlianskį sulaikė STT pareigūnai. Įtariama, kad jis automobilyje prie Seimo rūmų E.Masiuliui perdavė 106 tūkst. eurų kyšį, įdėtą į dėžutę nuo alkoholinio gėrimo.
Vilniaus valdžios atstovai neigė būsimo konkurso sąsajas su „Mitnija“. Tačiau šaltinis iš darbo grupės žurnalistei prasitarė, kad būtent po korupcijos skandalo buvo atidžiau pažvelgta į konkurso sąlygas.
Statyboms – treji metai
2016 metais Vilniaus savivaldybė kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu nutarė projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu pagal modelį „Projektuok, statyk, finansuok, valdyk“.
Sutartis su privačiu investuotoju turėtų būti pasirašyta 25 metams, o kompleksas nuosavybės teise priklausys savivaldybei.
Ketinama pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, taip pat sporto muziejų, lengvosios atletikos stadioną, sporto sales, biblioteką, kultūros ir ugdymo centrą, 300 vietų vaikų darželį.
Į visą kompleksą ketinama investuoti apie 73,1 mln. eurų be PVM – 33,6 mln. Europos Sąjungos, 36,6 mln. valstybės biudžeto ir 2,9 mln. eurų savivaldybės lėšų.
Kokie reikalavimai keliami būsimam investuotojui?
„Statytojas ir valdytojas turi atitikti kriterijus, būti pastatę tam tikrus objektus“, – aiškino vicemeras L.Kvedaravičius.
Pašnekovas svarstė, kad statytojas turėtų atsižvelgti į mūsų šalies klimato sąlygas ir įrengti dengtas tribūnas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė aiškino, kad konkurso dalyviai pateiks būsimo komplekso techninį sprendimą, kuris apims ir architektūrinę viziją.
„Statybas planuojama baigti per trejus metus nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo.
Sudaryti tokią sutartį numatoma 2018 metų birželio mėnesį“, – aiškino A.Vaitkunskienė.
Architektui – skaudus dūris
Ankstesnis stadiono projektas, kuris buvo tobulintas, turbūt atsidurs šiukšlių dėžėje. Jo autorius architektas Algimantas Nasvytis nusiminė, kai per sunkmetį stadiono statybos buvo sustabdytos.
„Man skaudu apie tai kalbėti – daug pastangų įdėta! Kurdamas šį projektą domėjausi, kaip stadionai statomi užsienyje. Daug metų dalyvavau procese, o niekas man nepranešė, kai darbus sustabdė.
Kalbėta, kad pritrūko pinigų“, – lėtai kalbėjo A.Nasvytis.
88 metų kūrėjo balsas išdavė, kad tai jam jautri tema: „Ir nemaloni. Gal dėl sustojusių statybų ne tik sunkmetis buvo kaltas?“
A.Nasvytis 1988 metais braižė, o vėliau su keliais kolegomis tobulino futbolo stadiono projektą. Virš tribūnų buvo ketinta įrengti lanko formos konstrukciją, laikančią nuimamą stogo denginį. Senajame projekte nebuvo numatyta atskirų ložių, liftų, o naujame atsirado. Stadionas turėjo būti skirtas 25 tūkst. žiūrovų.
„Skaičius buvo tik apytikslis, jis priklausė nuo kėdžių – kokio pločio užpakaliui jos būtų buvusios pritaikytos“, – nusijuokė pralinksmėjęs pašnekovas.
Sąlygos – kaip pokariu
„Visiems rūpi, koks bus stadionas. Futbolas, kaip ir krepšinis, vienija daug žmonių.
Mūsų žaidėjai nėra prasti, bet sąlygos – kaip pokariu. Žaidėjams ant galvų lyja, košia vėjas.
Aistruoliams nuo lietaus tenka dangstytis polietilenu. Sirgaliai seka orų prognozę – jei žada lietų, daug jų lieka namuose prie televizoriaus“, – dėstė D.Šemberas.
Geriausiose Europos aukštėse žaidęs lietuvis įsitikinęs – jeigu Lietuva nori gero futbolo, turėtų akylai vertinti būsimą projektą. Ir architektai turėtų būti ne vien daugiabučius mūriję.
Šiuolaikiniuose stadionuose tribūnos yra uždengtos, visi žiūrovai sėdi po stogu, jiems nereikia skėčių. Dideliame stadione dengtos tribūnos sukuria geresnę akustiką, o iš nedengtų girdėti pavieniai šūksniai.
„Kai stadione su dengtomis tribūnomis šaukia dešimtys tūkstančių žiūrovų, žaidėjams šiurpuliai kūnu bėgioja“, – šyptelėjo D.Šemberas.
Maskvos CSKA ir „Dinamo“ klubuose žaidusiam lietuviui itin įsiminė futbolo šventovės Didžiojoje Britanijoje. Ten sirgaliai traukia ir su šeimomis – yra specialiai joms įrengtos tribūnos.
D.Šemberą sužavėjo 63 tūkst. vietų stadionas „Emirates“, kuriame žaidžia klubas „Arsenal“, taip pat „Chelsea“ ekipai priklausantis „Stamford Bridge“ bei „Manchester United“ komandos stadionas „Old Trafford“. Juose varžybas gali stebėti nuo 63 tūkst. iki 76 tūkst. žiūrovų.
Lietuvos futbolo žvaigždei didelį įspūdį paliko ir Madrido „Real“ komandos namai – „Santiago Bernabeu“ stadionas.
Įdomus lietuviui atrodo ir atnaujintas Maskvos CSKA stadionas, prie kurio įrengti ir biurai: „Žmogus, kuris kūrė CSKA stadiono projektą, moka skaičiuoti.“
D.Šembero teigimu, pastatyti europinį lygį atitinkantį stadioną – šalies garbės reikalas. Projekto negalima pirkti kaip katės maiše, kad neatsitiktų taip, kaip su kitais mūsų šalies stadionais.
Jiems tvarkyti buvo skirtos ir europinės lėšos, bet ne visuose galima žaisti net A lygos rungtynes, o ką jau kalbėti apie tarptautines.
„Ar galima stadioną sostinėje, Liepkalnyje, pavadinti šiuolaikiniu? Gerai, kad dar jame leidžiama rinktinei žaisti“, – ironiškai šypsojosi D.Šemberas.
Futbolo legenda viliasi, kad jo sūnus ateityje gainios kamuolį geroje aikštėje.
Pergales gali lemti ir horoskopo ženklai
Palmira Kelertienė (astrologė): „Sporto arenos vieta lemia ir varžybų rezultatus. Jei ji gerai parinkta, ten bus pelnyta daugiau taškų, o vietos komanda laimės daugiau pergalių.
Nacionalinio stadiono statybos pradėtos ir įstrigo sostinės Šeškinės rajone, kuris yra po Žuvų ženklu. Ši vieta labai tiktų šeimų sportui, ten gali būti ir baseinas. Patarčiau ten statyti ne atvirą, o tik uždarą stadioną. Galima šalia įrengti dar ir pirčių, nes Žuvų užduotis – padėti pailsėti.
O štai Liepkalnyje esantis atviras stadionas – prastoje vietoje. Tai ir Žuvų zona, ir dar netoli kapinių.“
