„Pamenu, iš Meksikos parvežiau 5,5 tūkst. dolerių. Už tai gavau 75 šveicariškus frankus. Skirtumas yra?“ – pasakojo R.Juška apie 1983 metų Sovietų Sąjungos teisėjų uždarbius. Tais metais jis teisėjavo pasaulio jaunimo čempionate Meksikoje.
Tūkstančius dolerių, kuriuos Tarptautinė futbolo asociacija (FIFA) skirdavo teisėjams, atimdavo sovietų valdžia, nes sovietiniam žmogui siekti turto, didelių uždarbių nederėjo.
FIFA – tarsi kosmosas
„Kai atskrisdavai iš užsienio į Maskvą, pirmiausia turėdavai atsiskaityti, atiduoti pinigus. Tada galėdavai eiti į traukinį „Lietuva“ ir važiuoti į Vilnių“, – pasakojo lietuvis futbolo teisėjas.
Tiesa, FIFA parūpinta apranga teisėjui iš Lietuvos liko.
„Į Meksiką 1983-iaisiais važiavau 23 dienoms – visam pasaulio čempionatui. Penkios dienos iki rungtynių ten laikėme fizinio pasirengimo normatyvus.
FIFA aprengdavo nuo galvos iki kojų – ir paradiniu, ir darbo kostiumu. Ir švilpuką, ir kortelių įteikdavo“, – pasakojo legendinis teisėjas.
Visai kitaip buvo sovietų pirmenybėse – čia teisėjas turėjo viskuo pasirūpinti pats. Tai visuotinio deficito laikais nebuvo labai lengva.
„Pamenu, eidavome į plastiko fabriką ir ieškodavome geltonos spalvos plokščių. Iš jų išsikirpdavome geltonas korteles. Ir vėliavėles patys gamindavome“, – juokėsi R.Juška.
Lietuvoje teisėjaujantys teisėjai už rungtynes Lietuvoje gaudavo tris rublius, Sovietų Sąjungos pirmenybėse – 17,5 rublio.
Lietuviai – nepaperkami
Be Meksikos, toliausiai R.Juška yra teisėjavęs Chabarovske (Rusija).
„Mums suteikdavo galimybę pasidairyti, pamatyti šalį. Baltijos šalių teisėjai dažnai teisėjaudavo Baku, Tbilisyje, Jerevane, Almatoje, kai vietos komandos žaisdavo su Rusijos komandomis.
Gal dėl to, kad lietuvius buvo sunkiau papirkti nei kitų Sąjungos tautų teisėjus ir mumis labiau pasitikėdavo Pietuose, kur kyšiai būdavo siūlomi ypač dažnai. Lietuviai iš tiesų buvo mažiau korumpuoti nei rusai ar ukrainiečiai“, – tikino R.Juška.
Kartą lietuvis arbitras dėl nešališkumo ir nukentėjo. Almatoje (Kazachstanas) per vietos komandos „Kairat“ mačą su Kijevo „Dinamo“ lietuviui buvo kone liepta „ištraukti už ausų“ į žemesnę lygą smingančią geriausią Kazachstano ekipą. R.Juška atsisakė tai daryti.
Kijevo komanda laimėjo 3:1, „Kairat“ iškrito į pirmąją lygą, o R.Juška buvo apkaltintas blogu teisėjavimu. Nors pats lietuvis įsitikinęs, kad tai buvo geriausiai „sušvilptos“ jo rungtynės tą sezoną.
R.Juška buvo tiesiog išbrauktas iš geriausių teisėjų dešimtuko.
Gruzinas grasino pistoletu
Vis dėlto garsiausiai nuskambėjusios rungtynės, kuriose teisėjavo R.Juška, įvyko 1977 metais Gruzijoje. Tada po finalinio švilpuko nepatenkinti rezultatu 0:0 žiūrovai įsiveržė į aikštę, ir kilo riaušės. Du žmonės žuvo.
Tas rungtynes savo knygoje yra aprašęs tuometis Gruzijos komunistų partijos pirmasis sekretorius Eduardas Ševardnadzė, vėliau buvęs ir nepriklausomos Gruzijos prezidentu. Jam tąkart teko raminti stadione sukilusius tautiečius.
„Liko tikrai nemalonūs prisiminimai“, – sakė R.Juška.
Tai nebuvo vienintelis lietuvio teisėjo nuotykis toje Pietų šalyje. R.Juška prisimena ir įvykius antrajame pagal dydį Gruzijos mieste Kutaisyje.
„Prieš mačą pas mane į teisėjų kambarį įsiveržė kažkoks vyras. Sako, Miroslavas Stuparas (teisėjas iš Ukrainos. – Red.) po šiuo stalu slėpėsi. Žiūrėk, kad ir tau taip nebūtų, jei pralošime. Ir padėjo ant to stalo pistoletą.
„Torpedo“ tada pralaimėjo 1:4. Po rungtynių tas pats vyras apsikabino mane, vadino „chorošyj čelovek“ (išvertus iš rusų k. – geras žmogus) ir panašiai.
Tiesiog bandydavo prieš rungtynes visaip paveikti. O jei išsigąsi? Po to gali bendrauti, lyg nieko nebūtų įvykę. Matyt, toks jau gruzinų charakteris“, – sakė R.Juška.
Dabartis – šviesesnė
Lietuvos arbitras pripažįsta, kad jo kartos teisėjai atsilieka nuo dabartinių fiziniu pajėgumu ir dar daug kuo.
Mat dabar teisėjo darbo sąlygos gerokai skiriasi nuo to, ką teko patirti R.Juškai ir jo kartos arbitrams.
„Na, dabar apmokėjimas už teisėjavimą yra geresnis ir teisėjai daugiau ruošiasi rungtynėms. Jų ir fizinis pasirengimas daug geresnis negu būdavo mūsų, jie labiau laikosi sportinio režimo.
Žodžiu, tvarkos dabar daugiau. Taip ir turi būti, nes dabar visai kitokios sąlygos negu anuomet – aprūpinimas, stovyklos. Anksčiau ką mes patys susikombinuodavome, tą ir turėdavome.
Kai aš dirbau „Nemuno“ sporto draugijoje, rengiau „Palangos Juzės“ turnyrą. Tai buvo geriausių Lietuvos teisėjų stovykla, kurioje mes su Jonu Muliuoliu vesdavome teisėjams pamokas. J.Muliuolis buvo labai geras teoretikas.
Tačiau dabartiniai teisėjai turi kur kas daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose seminaruose“, – pripažįsta žymiausias Lietuvos arbitras.
Ne visi veteranai draugiški
Su žmona Živile R.Juška užaugino dukterį Liną ir sūnų Aidą, jau turi šešis anūkus.
Su kitų sovietinių respublikų to meto arbitrais R.Juška nebuvo smarkiai susibičiuliavęs.
Tačiau su teisėjais iš Lietuvos ir savo kartos „Žalgirio“ futbolininkais, treneriais, komandos vadovais ryšius palaiko.
„Visada palaikydavome santykius su Romualdu Grušu, bendraujame su Kęstučiu Latoža. Kai susitinkame su klaipėdiečiu Vytautu Gedvilu, puolame į glėbį, labai nuoširdžiai išsikalbame.
Visada geri santykiai su Algimantu Liubinsku. Aišku, yra iš to laiko žmonių, su kuriais žaidžiau, ir labai pasiputusių, bet jų nevardysiu. Nenori tie žmonės bendrauti – tegu nebendrauja. Juk nelįsi į akis.
Kasmet gruodį mes, buvę teisėjai, susitinkame. Bet gal jau ne mano kartos, jaunesni. Tų, su kuriais kartu teisėjavau, jau nesutinku, nebent kokį Anatolijų Rezepovą“, – sakė R.Juška.
Pažintis su futbolu prasidėjo Klaipėdoje
R.Juška gimė 1941 metų gruodžio 26 d. Kvėdarnoje (Šilalės r.). Karui pasibaigus šeima išsikėlė į Klaipėdą. Čia R.Juška ir susipažino su futbolu.
1962 m. jis pateko į reprezentacinę to meto komandą – Vilniaus „Žalgirį“. Su kelerių metų pertrauka, kai rungtyniavo Lvovo SKA, Maskvos CSKA ir Charkovo „Metalist“ klubuose, Vilniuje R.Juška žaidė iki 1971 metų.
1970 m. R.Juška buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku, o 1972 m. jis, būdamas žaidžiantysis Vilniaus „Pažangos“ treneris, arbitrui neatvykus, paėmė teisėjo švilpuką.
Taip prasidėjo R.Juškos futbolo teisėjo karjera. Netrukus R.Juška ėmė teisėjauti ir Sovietų Sąjungos aukščiausiosios lygos mačams, taip pat Europos turnyrų kovoms.
Yra teisėjavęs ir vienoms 1984 m. Europos pirmenybių finalinio etapo rungtynėms.
1983 m. lietuvis buvo pripažintas geriausiu Sovietų Sąjungos teisėju. Tais pačiais metais jis skrido į Meksiką teisėjauti pasaulio jaunimo čempionate.
