Šią savaitę „Premier“ lygos žvaigždė Carlosas Tevezas nušluostė nosį net Cristiano Ronaldo bei Lioneliui Messi ir tapo geriausiai apmokamu futbolininku pasaulyje. 32-iejų puolėjas pasirašė sutartį su Šanchajaus „Shenhua“ komanda ir per savaitę uždirbs daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Vos savaite anksčiau į Šanchajų iš „Chelsea“ klubo persikėlė ir brazilas Oscaras, o perėjimo suma siekė net 58 milijonus eurų. Toks jo poelgis sukėlė tikrą audrą, o britų žurnalistai rašė, jog taip Oscaras užtraukė gėdą visam futbolo pasauliui.
Tiesa, ne visi futbolininkai susivilioja tokiomsi įspūdingomis sumomis. Pranešama, kad Zlatanas Ibrahimovičius atsisakė kontrakto, siūlančio milijoną eurų per savaitę ir pasirinko likti „Manchester United“ ekipoje.
Net ir milijonais besišvaistančių sporto klubų pasaulyje tokios sumos atrodo sunkiai suvokiamos.
Nors veteranų noras prieš baigiant karjerą pasipildyti kišenę jau tapo įprastu reiškiniu ir net tokios legendos kaip Pele, Franzas Beckenbaueris, Johanas Cruyffas ar Davidas Beckhamas yra žaidę MLS (JAV) lygoje, dabartinis Kinijos fenomenas pasiekė visai kitą lygį.
Į Aziją pastaruoju metu suka ne tik vyresnio amžiaus futbolininkai, bet ir savo karjeros piką pasiekę žaidėjai. „Premier“ lygą palikusiam Oscarui yra vos 25-eri, o jo perspektyvus tautietis Alexas Teixeira, sulaukęs 26-erių vietoj „Liverpool“ pasirinko vidutinio pajėgumo Kinijos ekipą.
sprendimo dažnai tenka aukoti savo karjeras, nes Kinijos čempionato lygis toli gražu nėra panašus į stipriausias Europos ar Pietų Amerikos lygas.
Visgi šios šalies futbolas plečiasi dideliu greičiu ir neabejojama, kad ateityje Kinijos klubai pritrauks dar daugiau žinomu veidų. Tad iš kur futbolo rinkoje atsiranda milijardinės sumos ir kur jos nuves?
Politika ir verslas
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra didelis futbolo gerbėjas, tad jo vadovaujamos institucijos šiam sportui atseikėja nemažai lėšų. Politikas net numatė dešimtmečio planą (2015-2025 m.), kuriuo siekiama Kinijos sporto ekonomiką padvigubinti ir pakelti iki 600 milijardų svarų. Planas bus vykdomas tiek iš valstybės išteklių, tiek iš privačių investicijų.
Xi Jinpingas planuoja, jog per ateinančius trejus metus Kinijoje bus parengta 100 000 jaunų futbolininkų, įkurta 20 000 futbolo mokyklų bei dar 70 000 aikščių.
Anot prezidento, šalies tikslas yra tapti viena iš lyderių sporto pasaulyje ir pretenduoti į Pasaulio čempionatų titulus. Šiuo metu FIFA reitinge Kinija yra 83-oje vietoje.
Jų vienintelis pasirodymas pagrindiniame Pasaulio čempionato turnyre 2002 metais baigėsi nesėkmingai ir po grupių etapo kinai iškrito neįmušę nė vieno įvarčio.
Taip pat dideli postūmį į priekį šios valstybės futbolui suteikia ir milžininška privačių investuotojų parama bei pinigai, gaunami iš reklamos. Žinomiausių Europoje rungtyniavusių futbolininkų atėjimas pritraukia ne tik daugiau žiūrovu į stadionus, bet ir smarkiai pakelia televizijos transliuotojų reitingus. Naujausias lygos susitarimas su didžiausia Kinijos transliacijų kompanija „China Media Capital“ siekia daugiau nei milijardą eurų.
Visgi Kinijos čempionato lyderėms, Šanchajaus SIPG, „Shenhua“ ir Jiangsu „Suning“ ekipoms leidžiant kosmines sumas nuo lygos vis nenuslenka tamsus šešėlis.
„Super league“ rungtyniavę žaidėjai, tarp kurių buvo ir greitai Kinija palikęs Didier Drogba, neslepia, jog ne viskas turtingiausiuose klubuose yra gražu, o milijoniniai perėjimai slepia korupcijos ir „nešvarių“ pinigų buvimą.
Ateitis priklauso Kinijai
Nors beveik visas dėmesys šiuo metu nukreiptas į futbolininkus, tačiau sunku praleisti pro akis tai, jog stipriausius kinų klubus treniruoja būtent žymūs Europos ir Pietų Amerikos strategai.
Tarp jų- tokios žinomos pavardės kaip buvęs „Manchester city“ treneris Manuelis Pellegrini, Brazilijos rinktinei vadovavęs Luizas Felipe Scolari, portugalas Andre Villas-Boas ar Italijos žvaigždė Fabio Cannavaro.
Azijoje neseniai lankėsi ir „Manchester United“ strategas Jose Mourinho, kuris kartu su agentu Jorge Mendesu įvertino darbo bei investavimo galimybes Šanchajuje.
Tikimasi, jog toks profesionalų desantas sugebės Kiniją paversti ne tik turtinga, bet ir talentinga futbolo valstybe. Nors Kinijos rinkai prognozuojamas sulėtėjimas, tačiau sporto ir pramogų industrijos valstybės yra matomos kaip prioritetinės sritys, todėl pinigų srautai jose tikrai nemažės.
Galima tik spėlioti, kaip Europos futbolui atsilieps toks ekonominis disbalansas ir kiek žinomų žaidėjų pasiryš savo vietos ieškoti būtent Azijoje.
