„Aš pats žaidžiu su veteranais ir kai galiu, atvykstu pasveikinti futbolininkų“, – tikina J.Kvedaras ir atsakydamas į kitą klausimą pateikia gana iškalbingą žinutę apie E.Eimontui ir jo komandai įjungtą žalią šviesą.
J.Kvedarą buvo galima pamatyti Lietuvos rinktinei sugrįžus iš Škotijos. Oro uoste jis spaudė ranką ir žaidėjams, ir rinktinės vadovams. Pirmadienį per Lietuvos futbolo apdovanojimus jis lipo ant scenos.
67 metų buvęs LFF vadovas tikina, kad organizacijoje jau pareigų neturi. Dabar jis dirba tik FIFA.
Tačiau nuo 2000–2012 metais LFF generaliniu sekretoriumi dirbęs, o tada ir prezidentu tapęs J.Kvedaras dar nespėjo užmiršti sukauptų nuoskaudų.
Vertindamas Lietuvos futbolą jis skėlė antausį pažadus dalinusiems Lietuvos politikams, pasijuokė iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) bandymų jį pažaboti. J.Kvedaras sako, kad jam vis dar skauda po kiekvieno pralaimėjimo, bet interviu portalui lrytas.lt atskleidė, kad visiškai pasitiki Lietuvos rinktinei vadovauti praėjusiu Edgaru Jankausku.
Ir ne didžiuosius skandalus, kurie labai rimtai sukrėtė pasitikėjimo LFF pamatus, jis laiko didžiausia savo klaida. J.Kvedarą ir šiandieną neramina po pažadų tirados parodytas pasitikėjimas, kurio sūrius vaisius skabo visas Lietuvos futbolas.
Čia – Lietuva ir aš tuo nesistebiu. Per rinkimus esu sakęs, kad Lietuva – tai ne valstybė, o teritorija. Tai vieni, tai kiti ją dalina, – pasakojo J.Kvedaras. – Kai Lietuva taps valstybe, galėsime pakalbėti. Tada ir rinktinė žais ar Europos, ar pasaulio čempionate.“
- Koks jūsų ryšys su LFF? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Kvedaro.
– Šiuo metu esu FIFA vystymo komiteto narys. Tai davė naudos. Nors tai nėra mano nuopelnas, o visos FIFA, bet Lietuva dabar gaus daugiau pinigų. Jeigu anksčiau LFF iš FIFA sulaukdavo 200 tūkstančių JAV dolerių, tai dabar sulauks pusantro milijono. Pinigai – projektams.
- O ką darote pačioje LFF?
– Neturiu jokių pareigų, bet žaidžiu veteranų komandoje ir jeigu pavyksta, atvykstu pasveikinti rinktinės.
- Kalbate taip, tarsi visai nesikišate į LFF darbą, tačiau jums pasirodžius viešame renginyje ar sugrįžus rinktinei, sporto bendruomenė kužda: „Aha, J.Kvedaras laiko ranką ant federacijos.“
– Taip nėra. Ir žaidėjai žino, kad niekada nesikišau į rinktinės darbą. Paklaustų manęs nuomonės, pasakyčiau savo nuomonę, bet niekada nesu nurodęs, kas turėtų žaisti, o kas ne.
Prie ankstesnių trenerių stebėdavau treniruotes iš tribūnų ir pasakydavau, kad mano akimis kažkuris žaidėjas – labiau pavargęs. Išreikšdavau savo nuomonę, bet niekada nesu nurodęs nei jaunių, nei vyrų rinktinėms.
Bet su jaunimo rinktinėmis reikėjo dirbti griežčiau. Treneriai man pažadėjo rezultatus ir aš nesikišau, bet kokie aštuoni treneriai yra sakę, kad turėsime Europos lygio futbolininkus. Turėjome uždavinį ne jaunių pirmenybes laimėti, o paruošti futbolininkus rinktinėms. Pergalės Lietuvoje man nebuvo įdomios. Nenoriu tų trenerių vardų minėti, bet jie man daug žadėjo.
O aš iki galo nepažiūrėjau.
– Minėjote, kad didele klaida laikote tai, kad nepakvietėte jaunimo sistemos kurti trenerių iš Vokietijos. Ar tai – didžiausia jūsų klaida?
– Nebūtinai. Padariau sistemą, bet per daug pasitikėjau akademija ir trenerių pažadais. Tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad labiausiai tuo ir nusivyliau. Jie mane pavedė. Daug kartų prašydavau ir sakydavau, kad gal mes kažką ne taip darome.
O tada lietuviai greitai įsižeisdavo ir būdavo: „Tu čia prezidentas, nurodinėji, kišiesi, o mes gerai išmanome.“ Dėl to labai pergyvenu.
- Praeityje esate sakęs, kad nusivylėte ir Lietuvos politikų elgesiu. Kaltindavote juos dėl prieš kiekvienus rinkimus įvykstančių skandalų.
– Esu nusivylęs ne tik dėl futbolo. Mūsų politikams visiškai neįdomu, kas bus su infrastruktūra ir bazėmis. Apie tai nekalbama jokiose programose. Tai ne tik LFF privalo kalbėti, bet ir Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
Visi jie ateina tik per kokią nors šventę arba tada, kai kažko reikia. Ypač tada, kai užsimano bilietų į VIP ložę LFF stadione. Toks tas ir dėmesys.
Kita vertus, nerūpi jiems ir kitos sporto šakos. Krepšinis turi rezultatą, todėl turi ir sąlygas, bet kiek metų žada statyti baseinus? Kokiomis sąlygomis boksininkai treniruojasi? O kitos sporto šakos?
Esame maža šalis ir mums reikia akademijų, kad sutelktume sportininkus. Bet politikų nedomina nei tai, nei masiškumas. Tik prieš rinkimus pakalbėt.
- Kalbant apie rinkimus – paskutinį kartą nemažai teko kalbėti šalia LFF būstinės, kuomet ten darbavosi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai. Jūs pats piktinotės, kad taip daromas spaudimas. Ar palikus LFF prezidento bausmę pasitraukė ir tos problemos?
– Jie mums neturėjo jokių pretenzijų. Vienas politikų parašė anoniminį skundą, sukėlė tokį šurmulį, o galiausiai pasakė, kad neturi jokių pretenzijų. Ką čia kalbėti?
Čia – Lietuva ir aš tuo nesistebiu. Per rinkimus esu sakęs, kad Lietuva – tai ne valstybė, o teritorija. Tai vieni, tai kiti ją dalina.
Kai Lietuva taps valstybe, galėsime pakalbėti. Tada ir rinktinė žais ar Europos, ar pasaulio čempionate.
- Praėjusio futbolo sezono fone šie metai – gan spalvingi. Rinktinė sukėlė teigiamą ažiotažą. Pavyko išvengti itin didelių skandalų, o ir A lygą baigė tiek pat komandų, kiek pradėjo. Pernai turėjome daugybė problemų, o čempionatą po lažybų skandalų užbaigė mažiau komandų. Judame į priekį?
– Taip. Ilgai prašėme, kad valdžia pagaliau kažką darytų su tuo įstatymu (Seimas kriminalizavo manipuliavimą sporto rezultatais, – Red.). Dabar turime labai negerų atgarsių iš LFF I lygos. Aukščiausioji lyga lyg ir susitvarkė su tomis lažybomis.
Suprantu, kad sunku išlaikyti komandą ir surinkti pinigus, bet labai nesinori to sukčiavimo.
Aš visada gaudavau informaciją apie tam tikrus žmones. Pavyzdžiui – kai į Tauragės „Taurą“ norėjo ateiti kažkokie investuotojai iš Kaliningrado. Net Rusijos federacija informavo, kad jie – sukčiai. Vėliau tokių žmonių atsirado Gargžduose, Pakruojyje. Matote, kas nutinka. Čia reikia žiūrėti labai atsargiai.
Į tuos burtininkus visada žiūrėjau su didele baime.
- Prieš Lietuvos futbolo apdovanojimus sportas.info portalas atskleidė, kad LFF ruošiasi parduoti turimus stadionus. Tarp jų – ir LFF stadionas. E.Eimontas teigė, kad viena pardavimų sąlygų – pats stadionas privalės išlikti. Kaip pats žiūrite į šią situaciją?
– Man neteko apie tai su juo kalbėti. Aš laikiausi tokio principo: jeigu nori kažką parduoti, turi turėti arba garantuotus pinigus, arba vietą, kur kažką naujo darysi. Man praeityje Aleksas Stanislovaitis (šiemet miręs vienas garsiausių šalies lengvosios atletikos trenerių, – Red.) yra siūlęs pirkti lengvosios atletikos maniežą Kaune. Aš ir pasakiau, kad pirma reikia pasistatyti, o tada parduoti.
Aš dariau priešingai. Kaune kariavau ir kūriau Nacionalinę futbolo akademiją (NFA), Vilniuje neleidau statyti namų. Jeigu būtų geras pasiūlymas – gal, bet aš netikiu. Man visi yra tiek primelavę, kad negaliu patikėti.
Juk tiek kartų buvo sakyta, kad bus čia tų stadionų, o rezultatas koks? Kodėl islandai pristatė tų stadionų? Jie pamatė, kad jaunimas baigia prasigerti ir suprato, jog reikia investuoti į sportą, laisvalaikį. Tada islandai ir pristatė sporto aikščių ir uždarų maniežų. Nebūtų sunku tą patį padaryti ir mūsų politikams.
- Taikote į Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skelbiamą karą alkoholiui?
– Būtų labai gražu nuvykti ir pažiūrėti. Nekalbu vien apie futbolą, nes islandai kelią atvėrė visoms sporto šakoms. Užkrauname vaikus daugybe mokslų, jie daug laiko praleidžia prie kompiuterių, bet kažkur išvalyti galvą juk reikia.
Tiek kalbėjome, kad to reikia...
Rinktinės judesiai – gražesni akiai
– Kaip vertinate rinktinės metus?
– Rinktinė žengė į priekį. Jaučiasi ir trenerio ranka. Gaila, bet komandai pritrūko sėkmės – keletas gerų minučių pabaigoje ir būtų dar maloniau. Juk būtume rinkę po tris taškus. Bet tai – jauna rinktinė ir jai reikia daugiau tokių rungtynių.
Tikiu, kad E.Jankausko komanda gali pasiekti dar daugiau. Visada sakydavau, kad rinktinėms reikia daugiau laiko. F.Černychas dar pažangą. Vaikas juda žingsnis po žingsnio. Tobulėja ir to paties Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai.
Neturime tokio didelio pasirinkimo, bet ekipa tikrai turi potencialo.
– Ar pats žaidimas jūsų akiai – gražesnis?
– Taip. Rinktinė žaidžia drąsiau, nebeliko baimės kritikai. Anksčiau esu klausęs įvairių futbolininkų, kodėl jie taip bijo tos kritikos. Jeigu pralaimi – turi būti kritika. Kita vertus, reikia mokėti atskirti normalią kritiką ir purvą.
Rinktinės žaidėjai turi būti drąsūs. Prisiminkime rungtynes Anglijoje (Lietuva – Anglija 0:4). Sakiau: „Jus mato visas svietas. Turit galimybę gauti gerą kontraktą. Stenkitės, visi iš jūsų to laukia, o jeigu pralaimėsime, tai pralaimėsime. Kritiką prisiimti galėjau ir aš.
- Paskutinės rinktinės rungtynės apkartino E.Jankausko ciklą – slovakams pralaimėta 0:4. Bet šis pralaimėjimas išsiskiria tuo, kad futbolininkai neatrodė palūžę. Anksčiau po tokių pralaimėjimų tekdavo stebėti visai kitokią situaciją. Kas pasikeitė?
– Slovakijoje koją prakišo tie pirmieji įvarčiai. Po tokių įvarčių labai sudėtinga atsitiesti. Pradedi galvoti, kad gali sumažinti skirtumą iki 1:2, bet tada tau įkrenta trečias įvartis. Tačiau rinktinė žaidė ir tai – svarbiausia. Tai nebuvo tiesiog kamuolio spardymas.
Kai Vilniuje žaidėme su San Marinu (atranka į „Euro 2016“), sakiau žaidėjams: „Vyrai, supraskit, kad reikia žaisti. Nesvarbu, kad mes pirmaujame, bet reikia pulti. O tada laikė kamuolį. Futbolas – dėl žiūrovų.“
Bet man rinktinė per rungtynes su Slovakija patiko, nors rezultatas ir nebuvo smagus. Tikiu, kad jie žais ir su Anglija.
Gera ciklo pradžia Lietuvos futbole nėra visiška naujiena. Jums teko matyti tokių startų, kurie po žiemos pertraukos baigdavosi skaudžiai.
Jeigu nori įveikti atranką, reikia turėti dvi lygiavertes sudėtis. Labai sudėtinga žaisti, kai turi tik vieną „sąstatą“. Čia statyk kurį nori trenerį, bet jam bus labai sunku. Iškristų Arvydas Novikovas ar Fiodoras Černychas ir treneris turėtų didžiausią galvos skausmą.
Praeityje irgi turėjome gerų rungtynių. Esame lygiosiomis sužaidę su Argentina, Italija, tačiau įveikti atrankos taip ir nepavyksta. Kodėl vokiečiai laimi? Tai stipri komanda, kuri turi, kuo pakeisti žaidėjus.
Šiandieną treneris neturi tokios galimybės. Jaunimo (iki 21 metų) rinktinės žaidėjai dar nėra pasiekę to lygio.
– Ką prognozuotumėte rinktinei antrajame ture?
– Gerą rezultatą ir gražų žaidimą. Duokite šiai rinktinei laiko. Kritika turi būti, bet ji privalo būti konkreti. Labai nenoriu, kad vyktų puolimas ir matytume purviną kritiką. Ir treneris, ir komanda – jauni. Jeigu jų nepradės „valgyti“, jie gali iššauti.
– Kokia jūsų nuomonė apie E.Jankauską?
– Žinau jį nuo tada, kai žaidė. Vertinu – labai gerai. Man nuostabą kėlė, kai jis taip gerai dirbo „Trakų“ klube. Matydavau treniruotes ir kartais nesuprasdavau klubo, bet tai – kiekvieno šeimininko reikalas. E.Jankauskas man visada patiko – ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris.
Kadangi žaidė, gali pats parodyti, ką ir kaip daryti. Turi ir daug patirties, todėl gali lengviau paaiškinti. E.Jankauskas žaidėjams – autoritetas, o tai lemia labai daug. Tiesiog jam reikia duoti laiko.
Šiandieną jį galime laikyti geriausiu pasirinkimu nuo Jose Couceiro laikų. Mano akimis – jis tikrai geriausias.
- Šiandieną daug kalbama apie E.Jankausko pagalbininkus – analitikus. Per rinktinės rezultatų vertinimą netgi buvo parodyta, kad F.Černycho įvartis slovėnams – gerai perprastos varžovų spaudimo taktikos rezultatas. Ar anksčiau to nebuvo?
– Buvo ir anksčiau analizė. Galbūt trūko specialistų. Dar kai dirbau, kalbėjau su Aurelijumi Skarbaliumi, kad būtų daugiau analizės. Bet supraskite, kad analizuoja ir pats treneris. Jis visus žaidėjus supažindina su kiekvienu varžovu.
Palikime tai kaip buvo, bet gal E.Jankauskas geriau perteikia informaciją futbolininkams nei ankstesnis treneris (Igoris Pankratjevas, – Red.). Tai – labai svarbu.
– Rinktinės metų pradžia nebuvo smagi. Dar ir dabar Giedrius Arlauskis yra tarsi atsiribojęs nuo rinktinės. Kas vyksta?
– Aš jam sakiau, kad be reikalo taip elgiasi. G.Arlauskio situacija – sudėtinga, bet kai žaidi rinktinėje, tavo visi mato ir taip gali gauti gerą kontraktą. Viską reikia spręsti aikštėje, o ne su spauda, žaidėjais ar treneriais. Daug kartų esu sakęs po konfliktų su treneriais ar kitais: „Važiuokite atsiprašyti, nes jūsų reikalas – žaisti aikštėje.“
Na, parašė žmogus, nes mato kitaip futbolą, kitaip jį supranta. Aš tik žurnalistų prašydavau vieno – nerašyti purvinos kritikos. Turi būti analizė, atsiskleisti supratimas. Gali jis suklysti, bet be purvo.
G.Arlauskis nėra teisus, bet jo situacija su klubu ir sutartimis – sudėtinga. Duokime dar žmogui šansą – tiek žurnalistai, tiek treneriai.
- Stumiate į šalį Ernestą Šetkų?
– Ne, juk viską sprendžia treneris. E.Jankauskas pasirenka tą, kuris yra geriausias. Jeigu žaidėjas klube sėdi ant suolo, nežinau, kiek jis turi būti geresnis, kad rungtyniautų vietoje to, kuris gauna laiko.
- Mes turime tokį futbolininką. A.Novikovas „Bochum“ klube iki rinktinės minučių negaudavo, o ir dabar to laiko praktiškai nebūna. Bet rinktinėje jis žaidžia tikrai efektingai, o varžovai tam skiria daug dėmesio. Kodėl jis nesulaukia įvertinimo?
– Man teko bendrauti su vokiečiais. A.Novikovas turėtų surasti kontaktą su treneriu. Bent mane taip informavo patys vokiečiai. Nežinau visų peripetijų klube, bet gal ten yra nesutarimų. Skaičiau, kad treneris nenorėjo, jog A.Novikovas vyktų į rinktinę, bet jis atvyko. Žinoma, jis turi atvykti į rinktinę, bet yra tokių trenerių, kurie nepaklusus ima sodinti žaidėją.
Be to, žaisti antrojoje „Bundesliga“ lygoje – labai sunku. Šią lygą labai gerai žinau. Vokiečiai joje futbolą grindžia fizine kova. Galbūt A.Novikovui būtų paprasčiau žaisti aukščiausioje Vokietijos lygoje, nes jis yra techniškas. Juk jo stilius panašus į Mario Goetze. O antrojoje lygoje visada vyksta fizinė kova. Bendraudavau su vokiečių treneriais ir jie sakydavo, kad jiems ten renka kovotojų.
Aš pergyvenu dėl A.Novikovo. Visada žiūriu į starto sudėtį. Tai – labai talentingas vaikas ir nesinori, kad jis prapultų.
- Lietuvos futbolo rinktinės žaidimas tobulėja, bet vėl reikia kalbėti apie pamainą ir čia susiduriame su problema. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė Europos čempionato atrankoje pasirodė gan blankiai, nors per tris paskutinius mačus surinko 7 taškus. Kita vertus, spėjome 0:5 nusileisti serbams, 0:3 – airiams, ar 0:1 Andoros komandai. Nepanašu, kad kol kas jaunimas žavėtų ir rimtesnius užsienio klubus. Kokia ta ateitis?
– Man skauda, kai tai nutinka. Nuo pradžios sakydavau, kad iš vienos akademijos naudos neturėsime. Lietuvoje jų mažiausiai turi būti penkios. Reikia sveikos konkurencijos. Po tų didesnių pralaimėjimų belieka žaidėjo tik paklausti, ar gavo progą pačiupinėti kamuolį.
- Daug kalbate apie NFA, tačiau dėl jos dažnai sulaukiate kritikos, nes prisidėjote prie to, kad akademija būtų įkurta, o rezultatais jos auklėtiniai nedžiugina.
– Reikia daugiau akademijų. Be to, reikia labai gerai įvertinti trenerių darbą. Dabartinė valdžia turi visas galimybes išsiaiškinti, ar jie atitinka lygį. Galbūt reikia kviestis specialistus iš užsienio?
Kai bendradarbiavau su „Leipzig“ klubu, turėjau idėją į Lietuvą pasikviesti vokiečių trenerių. Tada negalėjome dėl finansinių problemų. Galbūt tai ir buvo mano didžiausia klaida. Reikėjo atsivežti ne lietuvį, o visą vokiečių štabą.
- Į rinktinę?
– Ne. Kalbu apie akademiją ir vaikus.
- Dalinatės mintimis su E.Eimontu?
– Ką matau savo akimis, ką girdžiu FIFA – pasakau. Neseniai organizacijai pristačiau, kad Vilniuje ant mažesnės aikštės norime padaryti pripučiamą maniežą. Dabar Edvinas turėtų vykti pas Varšuvos „Legia“ ir pažiūrėti, kaip jis funkcionuoja, kiek kainuoja. Turime problemą su sandėliavimu, bet FIFA gali šiam projektui skirti dalį pinigų.
Aš jam esu įjungęs visą žalią šviesą. Esu sakęs, kad jeigu mato kitaip, tegul pabando. Galbūt jam pavyks.
Aš labai daug tikėjausi iš akademijos. Treneriai man žadėjo, kad paruoš daug europinio lygio žaidėjų, bet iki šios dienos nematau nė vieno.
Dėl Kauno teko daug kovoti su biurokratais. Po žingsnį turėjome plėstis ir turėjome daug vargo. Dėl to man labiausiai dūšią ir skauda.
