Serbijos futbolininko klajonių geografija – įspūdinga.
Daugiau nei per dešimtmetį – aštuonios šalys ir keliolika skirtingų futbolo klubų.
Legionierius prisipažįsta, kad geriausiai jautėsi Australijoje, o labiausiai viskuo stebėjosi gyvendamas Katare.
Serbija, Kinija, Ispanija, Kipras, Šveicarija, Australija, Kataras ir galiausiai Lietuva.
Vasaros pradžioje prie „Žalgirio“ prisidėjęs 29 metų serbas komandos draugus gali apipilti įdomiausiomis istorijomis: nuo to, kaip sirgaliai į stadioną viliojami Katare, iki to, kokiomis dovanomis gerbėjai apiberdavo Kinijoje.
Daug patirties sukaupusiam serbui nebuvo sunku prisitaikyti Lietuvoje. Vos atvykęs birželį puolėjas keliskart per rungtynes pelnė po tris įvarčius, o per 15 rungtynių A lygoje įmušė 15 įvarčių ir rezultatyviausių lygos žaidėjų sąraše užima pirmąją vietą.
„Man teko žaisti ne viename klube, todėl sukaupiau nemažai patirties. Galbūt todėl nebuvo sunku įsibėgėti ir net neturėjau laiko apie tai galvoti. Atvykau, ir jau po kelių dienų laukė rungtynės, netrukus – dar vienos. Viskas vyko labai greitai“, – pasakojo A.Kaludžerovičius.
Pateko į „Crvena zvezda“
Iš nedidelio Bačka Topolos miestelio Serbijos šiaurėje kilęs futbolininkas vos pradėjęs gainioti kamuolį turėjo svajonę.
Kaip ir daugelis vaikų Serbijoje, jis vylėsi vieną dieną apsivilkti stipriausių šalies klubų Belgrado „Crvena zvezda“ arba „Partizan“ marškinėlius.
Šio dešimtmečio pradžią A.Kaludžerovičius vadina geriausiais metais savo gyvenime. Jis ne tik pasirašė sutartį su „Crvena zvezda“ klubu, vedė ir su žmona susilaukė pirmojo sūnaus.
„2010-ieji buvo neįtikėtini, iki šiol juos laikau geriausiais. Buvo fantastiškas jausmas išbėgti į aikštę vilkint „Crvena zvezda“ marškinėlius. Apie tai Serbijoje svajoja kiekvienas vaikas“, – prisiminė jis.
Tą sezoną jis sužaidė 43 rungtynes ir pelnė 19 įvarčių.
Bet įgyvendinęs vaikystės svajonę serbas pradėjo futbolo kelionių maratoną.
Kinijoje – keistos dovanos
Dabar jau nieko nestebina įspūdingi Kinijos futbolo klubų pasiūlymai ir pirkiniai. Čia dirba buvęs Brazilijos rinktinės treneris Luizas Felipe Scolari, visai neseniai įspūdingą sutartį pasirašė Brazilijos žvaigždė Hulkas.
Kai šių metų kovą ėmė sklisti gandai, kad kinai siekia prisivilioti ir Švedijos futbolo legendą Zlataną Ibrahimovičių, niekas neabejojo, kad tai labai tikėtina.
Prieš ketverius metus Kinijoje atsidūręs A.Kaludžerovičius viename stipriausių šalyje Pekino „Guoan“ klube rungtyniavo kartu su prancūzu Fredericu Kanoute, o varžytis dėl vietos aikštėje turėjo su Didier Drogba ir Nicolas Anelka.
„Futbolas ten neįtikėtinai populiarus. Kiekvienas mūsų rungtynes stadione stebėdavo 50 tūkst. žmonių.
Po rungtynių žmonės ateidavo nusifotografuoti, prašydavo autografų“, – pasakojo serbas.
Populiarumo naštą Pekine pajuto ir jis: gerbėjai atpažindavo gatvėje, kelios dešimtys visada laukdavo po treniruotės. Ir ne tuščiomis.
„Vis atnešdavo kokių nors dovanų, pavyzdžiui, pliušinių žaislų ar nuotraukų. Tačiau kartais tos lauktuvės būdavo tikrai įdomios. Esu gavęs sulčių, o kartą net jogurto. Jie renka nuotraukas iš tų klubų, kur anksčiau esi žaidęs. Kartą mano brolis viešėjo Kinijoje ir atėjo palaikyti, tai kinai pradėjo fotografuotis su juo“, – šypsojosi prisiminęs puolėjas.
Patiko žaisti Australijoje
Į Pekiną serbas buvo sugrįžęs pernai, tačiau vilkėdamas Australijos klubo Brisbano „Roar“ marškinėlius. Sausakimšas stadionas puolėją sutiko audringais plojimais, tačiau jis buvusios komandos negailėjo.
Azijos Čempionų lygos rungtynes australai laimėjo 1:0, o pergalingą įvartį pirmojo kėlinio pabaigoje pelnė būtent A.Kaludžerovičius.
„Nepaisydami to, jie mane vis tiek palaikė ir po rungtynių laukė prie viešbučio su fotoaparatais“, – sutikimą Pekine prisiminė futbolininkas.
Nors su Kinija jį sieja šilti prisiminimai, futbolininkas prisipažįsta, kad vis dėlto geriausiai jautėsi Australijoje.
Brisbanas – vienas didžiausių ir seniausių Australijos miestų, kurio pakrantę skalauja Ramusis vandenynas. Futbolininko šeima čia jautėsi puikiai.
„Mums ten labai patiko, susidraugavome su daug puikių žmonių, su kai kuriais iki šiol palaikome ryšį“, – sakė jis.
Puolėjas tikino, kad Australijoje ne tik gražu, bet ir sudarytos puikios sąlygos žaisti futbolą, o nauji stadionai kasmet surenka vis daugiau žmonių.
„Ten futbolas pagal populiarumą užima ketvirtąją vietą: nusileidžia kriketui, regbiui ir australiškajam futbolui. Kasmet kyla ne tik futbolo lygis, bet ir susidomėjimas juo. Žmonėms patinka, ir Australija po truputį tampa futbolo šalimi“, – įsitikinęs A.Kaludžerovičius.
Sekino Kataro karštis
Visiškai kitokia patirtis serbo po metų laukė Katare. Didžiulis karštis, kitokia kultūra ir menkas susidomėjimas – taip keliais žodžiais jis apibūdina futbolą Katare, kuris 2022 metais rengs pasaulio čempionatą.
Pirmą kartą stipriausios planetos rinktinės varžysis Artimųjų Rytų regione ir pirmąkart varžybos vyks ne, kaip įprasta, birželį ir liepą, bet lapkritį ir gruodį.
Tik tokiu metų laiku Katare būna 20–25 laipsniai šilumos, kai galima žaisti futbolą nesibaiminant saulės smūgio.
A.Kaludžerovičius į Persijos įlanką pernai atvyko birželio pabaigoje, kai lauke tvyrojo beveik 40 laipsnių karštis.
Futbolo sezonas Katare prasideda įpusėjus rugsėjui, o baigiasi gegužės pradžioje. Dėl oro sąlygų kiekvienas šalies klubas ikisezonines treniruočių stovyklas stengiasi rengti užsienyje.
Dažnai komandos vyksta į Šveicariją ar Slovėniją.
„Kai aš ten rungtyniavau, tik vienas stadionas turėjo vėdinimo sistemą. Kaip žaisti? Reikia prisitaikyti. Taip, kaip Lietuvoje šiuo metu šalta, taip ten labai karšta.
Tiesa, Lieuvoje galima šilčiau apsirengti, o ten nenusirengsi.
Taip ir būna, kad po kiekvienų rungtynių jautiesi numetęs 5 kilogramus.
Bet neabejoju, kad pasaulio čempionatui jie pastatys puikius stadionus. Be to, žiemą nebebus taip karšta“, – įsitikinęs jis.
Kataras į futbolą investuoja milžiniškus pinigus, bet klubų savininkams sirgalius į stadionus tenka vilioti.
„Jie neina į stadionus, tai tiesiog nėra kultūros dalis.
Jie geriau žiūri rungtynes namie, nes kiekvienas mačas transliuojamas per televiziją. Todėl dažnai šeichai tiesiog sumoka keliems šimtams žmonių, kad jie ateitų į rungtynes“, – pasakojo A.Kaludžerovičius.
Katare serbui teko prisitaikyti ne tik prie karščio, bet ir prie kitokio vietinių gyvenimo būdo.
„Susidariau nuomonę, kad jie yra tingūs ir viską, ką gali padaryti šiandien, nukels kelioms dienoms. Pavyzdžiui, reikia sutvarkyti vizą, skambinu į klubą ir žinau, kad tai užtruks labai daug laiko. Aš negalėjau suprasti, kodėl tai, kam užtenka vienos dienos, ten užtrunka savaitę.
Be to, jie turi daug pinigų ir mano, kad gali bet ką nusipirkti ir daryti. Man pinigai nėra svarbiausias dalykas“, – sakė jis.
Turi L.Messi marškinėlius
Futbolininko namuose Serbijoje ant sienos kabo Argentinos rinktinės ir „Barcelona“ puolėjo Lionelio Messi marškinėliai.
Tai prisiminimas iš dar vieno karjeros etapo, kuriuo A.Kaludžerovičius gali didžiuotis. 2008-aisiais jis atstovavo Serbijos rinktinei Pekino olimpinėse žaidynėse.
„Visi mano geriausi prisiminimai – iš Pekino, – nusijuokė puolėjas. – Tai buvo geriausia patirtis mano gyvenime. Ten sutikau geriausius pasaulio sportininkus, gyvenau su jais, kartu valgiau, mačiau kiekvieną dieną.
Ne tik futbolininkus – tenisininkus, krepšininkus, Kobe Bryantą, Yao Mingą.
Su L.Messi net buvome kaimynai. Jis kartu su Angeliu di Maria ir Chuanu Riquelme gyveno gretimame kambaryje.“
Nors tuomet būsimiems čempionams argentiniečiams Serbijos rinktinė pralaimėjo 0:2, stadioną puolėjas paliko šypsodamasis.
„Po mačo priėjau prie L.Messi ir paprašiau apsikeisti marškinėliais. Jis sutiko. Dabar jie kabo pas mane ant sienos.
Įdomu, kur maniškiai, kuriuos daviau jam“, – juokėsi serbas.
Visur keliauja su šeima
Serbijos futbolininkas apie savo karjerą, keliones ir nutikimus galėtų parašyti įdomią knygą, o joje nemažą dalį turėtų skirti šeimai. Jis niekada nekeliaudavo vienas – bendraamžė žmona Milica kartu su sūnumis – šešerių Luka ir trejų metų Lazaru – visada vykdavo kartu.
„Nėra lengva nuolat keisti gyvenamąją vietą, tačiau visur esame kartu. Iš dalies taip lengviau. Stengiamės kartu džiaugtis naujomis patirtimis“, – sakė A.Kaludžerovičius.
Su Milica prieš dešimtmetį jis susipažino Belgrade. Pamatęs žavią merginą, per draugus netrukus gavo jos telefono numerį.
Serbijoje gerai žinomas ne tik Andrija, bet ir jo žmona.
Iki jų pirmojo sūnaus gimimo Milica Stanišič televizijoje vedė pramogų laidą. Tačiau dabar visą dėmesį skiria šeimai.
Jų vyresnysis sūnus šiuo metu mokomas anglų kalbos ir jau sausį turėtų pradėti Vilniuje lankyti tarptautinę mokyklą.
„Kai pradėjau žaisti, mano svajonės buvo rungtyniauti geriausiuose Serbijos klubuose, atstovauti nacionalinei komandai ir, žinoma, išbandyti jėgas geriausiuose Europos klubuose.
Kai kurias svajones man pavyko įgyvendinti, kai kurių – ne. Tačiau savo karjera esu patenkintas“, – sakė A.Kaludžerovičius.
A.Kaludžerovičiaus karjera
Gimė 1987 m. liepos 5 d. Bačka Topoloje (Serbija).
Klubai. 2003–2009 m. Belgrado OFK (buvo skolinamas „Njegoš“, „Mačva“, Belgrado „Hajduk“, Suboticos „Spartak“, Piroto „Radnički“), 2009–2010 m. Belgrado „Rad“, 2010–2011 m. Belgrado „Crvena zvezda“, 2012–2014 m. „Beijing Guoan“ (buvo skolinamas Santandero „Racing“, „Vojvodina“, Limasolio AEL), 2014 m. „Thun“, 2015 m. „Brisbane Roar“, 2015 m. „Al-Shahania“, 2016 m. „Rad“, 2016 m. Vilniaus „Žalgiris“.
Serbijos rinktinėje 2010–2011 m. žaidė trejas rungtynes. 2008 m. atstovavo Serbijos komandai Pekino olimpiadoje.
